Šis žiedinių kopūstų kepimo būdas – senas mamos receptas, bet toks geras, kad į užmaršties stalčių nenukeliavo. Čia tik vienas iš kepimo būdų, sakyčiau  – klasikinis. Man labai patinka.  Tinka visur, kaip nuostabus užkandis, kaip garnyras. Valgome vienus, su padažais, su salotomis ir kaip tik sugalvojame.

Reikės:

1 gūžės žiedinio kopūsto,

3 VŠ maltų džiuvėsėlių,

galabėlio sviesto kepimui (jokiu būdu ne aliejaus),

druskos,

tarkuoto parmezano (labai tinka ir Džiugas).

Gaminame:

Kopūstui nupjauname kotą, žiedynus išskirstome, nuplauname.

Apverdame pasūdytame vandenyje ~ 2 min. (Palaukiam kol užverda ir tada imam skaičiuoti 2 min.)

Nupilam vandenį ir gerai nugariname, kitaip ne keps, o – virs.

Į keptuvę dedame gabalėlį sviesto, išlydome. Sudedame apvirtus žiedinius kopūstus. Pakepame, kol gražiai parausta.

Barstome džiuvėsėlius, išmaišome ir dar minutėlę pakepame. Jei reikia dedame dar sviesto.

Barstome tarkuotu Džiugu ir patiekiame.

Skanaus!

Po cezario salotų, šitos mano mylimiausios, na su jomis dar galėtų varžytis  svogūnų laiškų salotos,bet apie jas kitą kartą…

Reikės:

galvos žiedinių kopūstų,

4 pomidorų,

šviežių svogūnų su laiškais ryšelio,

grietinės arba jogurtinės grietinės,

0,5  AŠ citrinos rūgštelės,

druskos, pipirų, krapų.

Gaminame:

Pomidorus supjaustome kubeliais, svogūnų galveles plonais griežinėliais, laiškus nedideliais kvadrateliais.

Svarbiausia – žiedinį kopūstą išskirstome žiedynais, nuplauname ir numirkome ~ 0,5 val. citrinos rūgštele parūgštintame vandenyje. Taip nuimamas kopūstui būdingas aitrumas.

Viską sumaišome, užpilame keliais šaukštais grietinės, barstome prieskonius.

Skanaus!