Mėgstantys aitriai turbūt jau seniai pastebėjo, kad užsisakius, kur nors viešojo maitinimo įstaigoje, aitriais žymimus patiekalus, to aitrumo nė kvapo. Nesuprantu, kam žymėti kad sriuba, pica ar koks kitas patiekalas aitrus, jei to aitrumo tik kvapas… Pikta, kai pagalvoji, tai reiktų ir žymėt: lengvai aitru arba lietuviškai aitru, arba aitrumas adaptuotas lietuviškam gomuriui…

O aš susiradau tokį gerą prieskonių mišinį sriubai, jei viską darome pagal nurodytas proporcijas, tai sriubytė tikro egzotiško skonio ir žinoma aitri, normaliai, o ne „tipo“ aitri. Tai dabar verdu ir verdu sriubą su krevetėmis, vištiena, pievagrybiais, japoniškais makaronais ir žinoma aitriais prieskoniais.

TOM YUM PASTE vadinasi šie prieskoniai, juos radau Maximoje, egzotinių patiekalų skyrelyje.

Japoniškus makaronus pirkau Norfos parduotuvėje.

3 asmenims, aitriai tailandietiškai sriubai reikės :

1 pakelio prieskonių TOM YUM PASTE,

nedidelio gabalėlio smulkintos vištienos (naudojau vištienos šlaunelių mėsą be kaulų, vieną gabalėlį),

3- 4 pievagrybių,

japoniškų makaronų (šiek tiek mažiau nei vienas ryšelis),

vandens,

krevečių (naudojau virtas, sūryme).

Gaminame:

Pilame prieskonių pakelyje nurodytą kiekį vandens į puodą ir jį užverdame.

Į verdantį vandenį dedame prieskonius, smulkintus pievagrybius, vištieną ir verdame, kol išverda vištiena. Baigiant virti sudedame makaronus ir krevetes.

Skanaus!

Moliūgas – man daržovė Nr. 1. Kokių tik fantastiškų patiekalų iš jo galima pagamint. Moliūgų manija mane užkrėte mama. Iš jos išmokau moliūgų košes, sriubas, kiaušinienes, uogienes ir tt… visų receptų dar ir nesudėjau, o reiks ir būtinai.

Ši sriuba Beatos.  Kaip tik ji puikuojasi šių metų  Beatos kalendoriuje ir dar kaip tik spalio mėnesį. Į sriubą nesu dėjusi kepintos vištienos ir manų, Beatos receptą išbandžiusi supratau, koks liuksusinis dalykas tai yra. Superinė sriuba, tirta, šildanti, tikra rudeninė. Mažoji sriaubė net gražu buvo, vadinasi verta gaminti.

Gaminau iš akies, tad čia surašysiu Beatos normas.

4 – 6 porcijoms reikės:

1 svogūno,

1 vištienos krūtinėlės (naudojau vištienos šlaunelių mėsytę, dabar jos pirkt yra ir be odelių, ir be kaulų – super),

2 morkų,

4 VŠ manų kruopų,

500 g. moliūgo,

30 g. sviesto arba aliejaus kepimui,

1 L vandens,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Svogūną susmulkiname, morką sutarkuojame.Pakepame keptuvėje iki svogūnų skaidrumo.

Kol kepa svogūnai, morkos ir vištiena į puodą pilame vandens ir smulkiais kvadratėliais supjaustytą moliūgą. Tegul verda, kol moliūgas suvirs. Kokias 15 min.

Pakepinus svogūnus ir morkas sudedame į tą pačią keptuvę smulkintą vištieną. Apkepame. Pabaigai barstome druska ir pipirais.

Į verdančių moliūgų puodą supilame kepintas daržoves su vištiena.

Baigiant virti beriame manų kruopas, kurios išverda per 5 min. Ragaujame, jei reikia beriame druskos.

Valgyti sriubą galima užbalinus grietinėle, bet nebūtina.

Skanaus!

Pabuvoję Ispanijoje pasakoja apie nežemiško skonio dalyką – paeliją. Seniai norėjau pabandyt pagaminti paeliją,bet vis susilaikydavau, atrodė, kad tai kažkokio baisaus sudėtingumo reikalas. Šiandien apsisprendžiau – reikia. Kiek galima atidėliot. Nusprendžiau – gaminsiu iš kelių receptų vieną, nes prisikaičiau, baisu pasidarė, tada pasiimiau vieną Alminos – kaip pagrindą. Jau esu gaminusi jos patiekalus, man jos virtuvė ir tinka, ir patinka. Kitur nužiūrėta, nuskaityta iš gausybės receptų kuriuos galima rasti internete. Nuspręsta, padaryta. Nenorėdama gąsdinti savo žmogaus (į naujoves jis žiūri įtariai) paprašiau grįžtant parvežti krevečių, net neaiškinau kokių reikia, o jei dar būčiau paprašiusi midijų būtų paprašęs pagaminti, ką nors žinomo, valgomo. Ir šiaip, būtų nelikę staigmenos malonumo. Širdies gilumoje tikėjausi, kad šis troškinys bus skanus. Tikėjaus…. Vienu metu buvau pradėjus abejoti, o kai atėjo metas patiekti, jau nebuvau niekuo tikra. Jei būtų užtekę proto paragauti seniai būčiau žinojusi, kad čia dieviškas patiekalas, o tada tik vyliausi, kad bus nieko ir paniškai bijojau, net prisiliesti su šaukštu prie troškinio, nes visur parašyta, kad kol ryžiai neišverda – jokiu būdu negalima maišyti. Tai ir nemaišiau, neragavau, nežinojau, dabar juokas ima, ot višta.

Viskas pasirodo – paprasta, gana greita, o skanumas – nežmoniškas. Užsivedžiau, dabar Paella jau tikrai bus dažnai. Nufotografuoti jau galvojau neliks ką, skubėjau, kol buvo likę… negaliu, taip skanu, kad vėl noriu, nors ką tik pavalgiau, o jau citrina kaip tinka… mmm…

Reikės:

2 vištos ketvirčiukų,

1  raudonos paprikos,

2 didesnių svogūnų galvų,

2 didesnių pomidorų,

4 skiltelių česnako,

1,5 stiklinės ryžių,

400 g. šaldytų virtų tigrinių krevečių,

aliejaus kepimui,

druskos, pipirų, pusės sultinio kubelio.

Gaminame:

Vištienos ketvirčiukams nupjaustome mėsytę, supjaustome nedideliais gabalėliais. Iš likusių kauliukų galima išvirti sultinį, kurį supilsime ant ryžių, aš neviriau, nes likusieji virė mažosios sriuboje. Tad vietoje to dėjau pusę sultinio kubelio.

Svogūnus, papriką, pomidorus supjaustome smulkiai.

Česnaką supjaustome ir pakepame įkaitintame aliejuje, kai pasklis nuostabus česnako kvapas sudedame vištieną ir ją pakepame.

Vištienai apkepus sudedame smulkintas daržoves. Gardiname druska, pipirais, sultiniu ir dar trumpai pakepame.

Supilame ryžius, gerai išmaišome. Pilame vandens, kad būtų per pirštą virš daržovių. Uždengiame dangčiu ir troškiname, nedidelėje kaitroje ~ 15 min. Nemaišyti! Skaičiau, kad tikroji Paella būna lengvai paskrudusi netgi. Man nepaskrudo, gal vandens daugokai pripyliau?

Po 15 min. sudedame krevetes, ir vėl uždengiame ir troškiname dar ~ 7 min.

Valgant būtinai išspausti citrinos sulčių, nuostabiai dera.

Skanaus!

Ne daug turiu draugių, bet tas kurias turiu – pačios nuostabiausios. Gyvenimas mus išskyrė į skirtingas šalis, bet tai ne taip ir blogai. Na, pasiilgstu aš jų labai, bet užtat turim prancūziškų patiekalų iš Editos virtuvės, būtinai pasidalinsiu su danų virtuve iš Astutės virtuvės, Janinos patiekalais iš Amerikos, nepamiršiu ir šalia gyvenančių Agnės ir Virginijos. Širdyje krebžda naujas skyrelis, draugių virtuvė…

Mano draugė Virginija, tikra salotų ruošimo meistrė, ką jau ką, o šviežių daržovių salotų karalienės karūną drąsiai atiduodu jai.  Tiek visokių variantų, tiek salotų užpilų aš nesugalvoju. Čia vienos iš jos repertuaro.  Kaip visada – paprastos, bet neprastos. Mūsų šeimoje jos tinka visiem trim, o tai jau daug, labai daug.

Reikės:

Rūkytos vištienos krūtinėlės,

agurkų,

pomidorų,

konservuotų kukurūzų,

aisbergo salotos (Iceberg),

majonezo,

pipirų.

Gaminame:

Proporcijos čia ne taip ir svarbios, šiek tiek to, šiek tiek ano. Viskas! Nuostabios salotos paruoštos. Liko tik pagardinti majonezu ir pipirais.

Skanaus!

Šis patiekalas jau virš dešimt metų nenusileidžia jokioms naujovėms. Senas, geras, laiko patikrintas receptas. Skonis – niekada nenuvilia. O svarbiausia – vyriškoji pusė pamena, ne tik skonį, bet ir kaip vadinasi, nes kai paklausi „ką valgyt?“ dažniausia žino vieną patiekalą – „nežinau“, o šitą kaip nekeista pamena, dažnai išgirstu „milžinų“, vadinasi, patiekalas to vertas. Pagaminamas lengvai, gal tik ne taip greitai kaip norėtųsi.

 4 porcijoms reikės:

~ 500 g. vištienos krūtinėlės arba filė, arba šlaunelių mėsos,

~ 300 g. pievagrybių,

~ 250 g. ryžių,

200 ml grietinėlės,

svogūno galvos,

trupučio sviesto,

druskos,

mėgstamų vištienos prieskonių (naudojau raudonėlį ir maltą raudoną papriką),

poros skiltelių česnako,

tarkuoto „Džiugo“ pabarstymui,

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kol verda ryžiai, ruošiame vištieną: supjaustome vištienos krūtinėlę plonais šiaudeliais ar kubeliais ir pakepiname su šlakeliu aliejaus, šiek tiek drusk0s bei mėgstamais prieskoniais. Geriausia pradėti kepti naudojant didžiausią kaitrą, baigiant kepti kaitrą sumažiname ir dedame smulkintą česnaką. Pakepame, kol česnakas nuostabiai pakvimpa.

Baigus kepti vištieną išimame į kitą indą.

Į tą pačią keptuvę, kur kepė vištienos krūtinėlė, beriame smulkintą svogūno galvą ir pakepame, kol svogūnai lieka skaidrūs. Jei reikia įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Baigiant kepti svogūnams sudedame pjaustytus pievagrybius. Užpilame šiek tiek virinto vandens ir uždengę dangčiu patroškiname (~15 min.). Pagardiname druska, tik nedaug, nes prieš tai sūdėme vištieną.  Baigiam troškinti, kai  vandens keptuvėje beveik nebelieka, jei paragavus grybai atrodo žali, pilam dar šiek tiek vandenuko ir tęsiam procesą. Kai pievagrybiai baigia troškintis dedame šiek tiek sviesto (jei daug aliejaus – nededame) ir supilame prieš tai iškeptą vištieną.

Viską minutę kitą pakepame su trupučiu sviesto, pamaišome. Pabaigai pilame grietinėlę ir truputį leidžiame jai pavirti, labai trumpai.

Paragaukit, jei norisi pagardinti druska ar prieskoniais – pirmyn.

Valgome su virtais ryžiais, kol pasigaminsit vištieną su pievagrybiais, ryžiai tikrai bus išvirę. Nuostabu, jei apibarstome tarkuotu „Džiugu“ ir luktelim, kol jis išsilydo.  Jei šalia bus šviežių daržovių ar daržovių salotų – tikrai tiks ir pritiks. Tiems, kas negali be pomidorų ar kito padažo – drąsiai gardinkit jei tik noro yra.

Skanaus!