Greitai pagaminamas, nuostabus kišas pagal Virtuvės mitų griovėjus. Paprastas, lengvas puikai tinka mėgstantiems po valgio jaustis lengvai. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Vienintelis pakeitimas kurį dariau grietinėlę keičiau pienu.

Reikės:

4 – 5 riekelių juodos duonos (VMG naudojo su grūdais),

kelių saujų apvirtų brokolių (2 -minutes paverdame verdančiame vandenyje),

virtos vištos krūtinėlės,

kelių pievagrybių,

pusės mėlynojo svgūno,

juodų alyvuogių,

5 – 8 vyšninių pomidorų,

9 kiaušinių,

150 ml grietinėlės (keičiau pienu),

šviežių čiobrelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Kiaušinius išplakame su grietinėle ar pienu, dedame čiobrelių, druskos, pipirų.

Kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi.

Beriame juodos duonos kubelių.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį stambiau pjaustytų pievagrybių.

Dedame sluoksnį šiaudeliais pjaustyto svogūno.

Dedame sluoksnį plėšytos virtos vištos krūtinėlės.

Dedame sluoksnį beriame alyvuogių.

Dedame sluoksnį duonos kubelių.

Supilame kiaušinių ir grietinėlės plakinį.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį duonos.

Beriame alyvuogių.

Deliojame vyšninius pomidorus.

Kepame kišą 160 laipsnių orkaitėje ~ 60 – 68 minutes. Iškepęs kišas bus tada, jei tikrinsime mediniu pagaliuku, pagaliukas bus sausas.

Labai skanu su šviežių daržovių salotomis.

Skanaus!

Aną dieną varčiau kolegių puslapius ir „Septyniuose virtieniuose“ užmačiau čeburėkus. Kaip aš jų užsinorėjau, baisingai. Pažiūrėjau, koks jos receptas ir būtiniausiai užsinorėjau išbandyti. Pati turiu tik čeburėkų su varškine tešla receptą, bet jis nevertas dėmesio. Visai pritariu „Septyniems virtieniams“, čeburėkai su varškine tešla labiau bandelės negu čeburėkai. Gero čeburėkų recepto ieškau ir šiandien. Patiko, labai patiko miltų ir alaus tešlos variantas. Gal ir ne tobuli, bet netoli tiesos. Sakyčiau aštuoni – devyni iš dešimties balų. Tobulus čeburėkus esu valgiusi pas vyro brolienę, tik ji recepto neišsaugojo, taip ir likau tolesnėse paieškose…

Kai bandžiau šią telšą, pirmą partiją čeburėkų, kepiau nepalaikiusi šaldytuve, nes už nugaros laukė alkana minia. Nepalaikyta tešla nesubrendo, čeburėkai buvo skanūs, bet kieti. Teko laikyti juos celofaniniame maišelyje, kad atbrinktų. Kitą partiją viriau tešlą palaikusi šaldytuve per naktį. Gavosi puikūs čeburėkai. Tiek laikyti tikrai nereikia, užtektų ir valandos, man taip savaime gavosi, nes namiškiai jau buvo prisikirtę kietų čeburėkų, tad kitus viriau kitą dieną. Dar turiu pridurti, kad gaminau tik su alumi, nes tokie  čeburėkai minkštesni. Nuotraukų įdėti negaliu, nes nei pirmuoju, nei antruoju kepimu neliko nei vieno. Matyt tikrai neblogi buvo…

Reikės:

Tešlai:

miltų,

druskos,

alaus arba vandens.

Įdarui:

kiaulienos faršo,

jautienos faršo (pati gaminau tik su kiaulienos, tokio tik turėjau tuo metu, patartina faršą maišyti lygiomis dalimis),

svogūno,

druskos,

pipirų,

vandens,

aliejaus virimui.

Gaminame:

Tešlą:

Druską ištirpiname aluje arba vandenyje. Iš miltų ir vandens tešlos suminkome gana kietą tešlą, kuri nelimpa prie rankų ir kitų paviršių. Ją suvyniojame į maisto plėvelę, dedame valandai į šaldytuvą.

Įdarą:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, svogūno nepagailime. Dedame druskos, pipirų, gerai išmaišome. Pilame vandens, tiek, kad mėsa būtų labai minkšta, bet vis dar būtų vientisa, galima kabinti šakute. Vanduo virs nuostabiu sultiniu išvirusiame čebureke.

Čeburėkus:

Tešlą kočiojame gana plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus. Verdame giliame puode įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja čia.

Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Netoli manęs yra ūkininkų parduotuvė, ten parduoda nuostabius kiaulienos šonkauliukus. Tai prisipirkau jų kalną. Darbo mažai, o kaip skanu.

Reikės:

Kiaulienos šonkauliukų,

bulvių pjaustytų riekelėmis (~ 1 cm),

mokų pjaustytų riekelėmis (~ 0,5 cm),

svogūno galvos,

druskos, pipirų, mėgstamų mėsos prieskonių,

miltų (apvoliojimui),

aliejaus kepimui,

sultinio kubelio,

vandens.

Gaminame:

Šonkauliukus supjaustome po vieną, barstome prieskoniais.

Prieskoniuotus šonkauliukus voliojame miltuose ir apkepame keptuvėje, aliejuje.

Į skardą dedame pjaustytas bulves, morkas, svogūno galvą, padalintą į kelias dalis.

Ant bulvių dedame apkeptus šonkauliukus.

Pilame vandens, kad apsemtų kauliukus.

Barstome šiek tiek druskos, pipirų, galima mėgstamų prieskonių ar sultinio kubelio sutrupint, kad išgaravus vandeniui padažas būtų skanesnis.

Skardą uždengiame folija.

Viską kepame iki 200 įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val.

Baigiant kepti, nudengiam foliją ir baigiam garinti vandenuką ir apkepinam šonkauliukus.

Kauliukai buvo volioti miltuose, tad išgaravus vandeniui lieka nuostabus, tirštokas padažas.

Skanaus!

Moliūgas – man daržovė Nr. 1. Kokių tik fantastiškų patiekalų iš jo galima pagamint. Moliūgų manija mane užkrėte mama. Iš jos išmokau moliūgų košes, sriubas, kiaušinienes, uogienes ir tt… visų receptų dar ir nesudėjau, o reiks ir būtinai.

Ši sriuba Beatos.  Kaip tik ji puikuojasi šių metų  Beatos kalendoriuje ir dar kaip tik spalio mėnesį. Į sriubą nesu dėjusi kepintos vištienos ir manų, Beatos receptą išbandžiusi supratau, koks liuksusinis dalykas tai yra. Superinė sriuba, tirta, šildanti, tikra rudeninė. Mažoji sriaubė net gražu buvo, vadinasi verta gaminti.

Gaminau iš akies, tad čia surašysiu Beatos normas.

4 – 6 porcijoms reikės:

1 svogūno,

1 vištienos krūtinėlės (naudojau vištienos šlaunelių mėsytę, dabar jos pirkt yra ir be odelių, ir be kaulų – super),

2 morkų,

4 VŠ manų kruopų,

500 g. moliūgo,

30 g. sviesto arba aliejaus kepimui,

1 L vandens,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Svogūną susmulkiname, morką sutarkuojame.Pakepame keptuvėje iki svogūnų skaidrumo.

Kol kepa svogūnai, morkos ir vištiena į puodą pilame vandens ir smulkiais kvadratėliais supjaustytą moliūgą. Tegul verda, kol moliūgas suvirs. Kokias 15 min.

Pakepinus svogūnus ir morkas sudedame į tą pačią keptuvę smulkintą vištieną. Apkepame. Pabaigai barstome druska ir pipirais.

Į verdančių moliūgų puodą supilame kepintas daržoves su vištiena.

Baigiant virti beriame manų kruopas, kurios išverda per 5 min. Ragaujame, jei reikia beriame druskos.

Valgyti sriubą galima užbalinus grietinėle, bet nebūtina.

Skanaus!