Paprastos, sočios lęšių salotos su dešra

Į mūsų šeimą vėl gryžo lęšiai. Jei prieš kelis metus šeimos galva jų netoleruodavo, tai dabar kemša pilna burna. Nežinau, kas pasikeitė, bet dabar džiugu man –  lęšiai ir sveikas, ir skanus produktas. Vienas iš patiekalų- lęšių salotos su dešra. Labai geros, labai sočios. Svarbiausia, kad lęšių nereikia brinkinti per naktį, užtenka kelių valandų. Jei turime jau brinkintų ir virtų, tai salotas pagaminti užtrunksime kelias minutes.

Reikės:

Mirkytų ir virtų lešių,

mėgstamos daktariškos dešros,

svogūno galvos,

majonezo,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Lešius paruošiame, kaip nurodyta ant pakuotės. Dažniausia brinkiname kelias valandas ir tame pačiame vandenyje, kur brinko – išverdame.

Daktarišką dešrą supjaustome nedideliais kubeliais.

Susmulkiname svogūno galvytę.

Į dubenį beriame lešių, smulkintos dešos, svogūną. Viską sumaišome su keliais VŠ majonezo.

Gardiname druska, pipirais.

Skanaus!

Piemenų pyragas arba skaniausias iš skaniausių…

Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

 

Nuskutame bulves ir užkaičiame jas bulvių košei (kepurei), į bulvių vandenį galima iš karto berti druską. Greta bulvių įdedame porą luptų skiltelių česnako.
Susmulkiname svogūną, sutarkuojame morką, supjaustome baklažaną.
Į gilią keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir pakepiname svogūną, morką, baklažaną, kol suminkštėja.
Viryklės kaitrą padidiname iki maksimalios ir sudedame faršą, dedame dalimis, kai viena pakeičia spalvą, dedame kitą dalį faršo, taip faršas susiskaido į smulkiausius gabalėlius. Viską pakepame, kol faršas  lieka smulkus. Sudedame prieskonius, pipirus, truputį druskos, čiobrelius.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Bulviniai blynai su mėsa

Bulviniai blynai ar su mėsa, ar su grybais mano brangiųjų mylimiausi. Ypač gražu, kai mažoji kemša su dideliu malonumu. Nufotografuoti spėjau tik gamybos procesą, daugiau neliko ko… Kitą kartą kai kepsiu jei liks blynų – nufotografuosiu.

Reikės:

~ 1 kg bulvių,

2 kiaušinių,

svogūno galvos,

druskos, pipirų,prieskonių maltai mėsai,

kelių VŠ miltų,

~ 500 g. maltos mėsos (įdarui),

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka ar kombainu.

Į bulvių tarkius mušame kiaušinį, tarkuojame (bulvine tarka) pusę svogūno galvos.

Beriame druskos, kelis šaukštus miltų, kad telšla būtų ne skysta, o tirštoka. Miltus galima berti po šaukštą, jei dar reikia – dedame dar. Galima tešlą paruošti ir be miltų ar kiaušinio, tada reiktų šiekt tiek nusunkti bulvių tarkius, ypač jei bulvės „vandeningos“.

Ruošiame mėsą įdarui:

Į maltą mėsą mušame kiaušinį, beriame pusę galvelės smulkinto svogūno (jei patinka, galima ir daugiau).

Beriame druskos, mėgstamų maltos mėsos prieskonių. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų.

Dedame po gerą šauktštą bulvių tarkių tešlos.

Nieko nelaukę į blyno vidurį dedame iš maltos mėsos suformuotą ploną „blynuką“.

Mėsos „blynuką“ taip pat nieko nelaukę uždengiame bulvių tarkių tešlos sluoksniu.

Kepame vidutinėje kaitroje, kai matome, kad apatinis blynas apkepė, verčiame blynus ir kepame kitą pusę. Kepdami apverčiame kelis kartus.

Labai skanu su grietine.

Skanaus!

Marmuriniai arba didžkukuliai su varškės tešla…

Vieni iš skaniausių didžkukulių. Kad jau naudojama varškė, tai ir pagamint labai lengva ir greita.  Anytos namuose juos vadina marmuriniais, kol nevirti jie tikrai savo išvaizda primena marmurinius. Esmė ta, kad jie daromi ne vien tik iš bulvių tarkių, bet lygiomis dalimis bulvių tarkių su varške. Puikus derinys, didžkukuliai būna minkšti, varškė nedominuoja. Įdarui galima naudoti grybus, įvairią mėsą.

Reikės:

Didžkukuliams:

8 didelių bulvių,

0,5 kg varškės,

stiklinės krakmolo,

1 kiaušinio,

druskos.

Įdarui:

0,5 kg maltos mėsos,

didelio svogūno,

druskos,

pipirų,

kiaušinio.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka. Tarkius nusunkiame, labai sausai nereikia, turi būti šiek tiek drėgna, minkšta tešla.

Leidžiame nusistovėti krakmolui.

Į nusunktus tarkius sumaišome su krakmolu, varške, kiaušiniu. Viską išminkome, pasūdome. Turi būti minkšta tešla.

Įdarą:

Maltą mėsą sumaišome su kiaušiniu, smulkiai pjaustytu svogūnu, prieskoniais.

Darome didžkukulius, į vidų dedame įdaro.

Verdame didžkukulius pasūdytame vandenyje ~ 20 – 30 min.

Skanu su sviesto ir grietinės ar tik grietinės padažu.

Skanaus!

Totoriški čeburėkai

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Tešlą:

Vandenį, druską ir aliejų užverdame.

Užvirus suberiame miltus skirtus plikymui ir greit maišydami išmaišome, kol nelieka gumuliukų.

Paliekame atvėsti.

Atvėsus mušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Supilame degtinę, suberiame miltus ir viską gerai išminkome, kol tešla lieka nelipni. Gali užtrukti iki 15 min.

Tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą  valandai – subęsti.

Įdarą:

Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome, beriame į mėsą, išmaišome.

Į mėsą pilame kefyrą, beriame druską, pipirus, mairūnus, viską gerai išmaošome.

Čeburėkus:

Tešlą išėmus iš šaldytuvo perminkome. Padalijame į 10 vienodų gabaliukų. Vienas svers ~ 84 g.

Tešlą kočiojame plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus.

Verdame giliame puode ar keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja: čia.

1 2 3 6