Šaltiena, šaltienytė – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabalėliais. Šis  patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse. Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti Viduramžiais. O mano mamulės šaltienytė tai pati pati skaniausia, neteko skanesnės valgyti.  Jau giminės ratas žino, jog Irenos šaltiena –  numeris 1!!! Visada būna jos ant šventinio stalo (dar gauname lauktuvių bliudelį 🙂 Žodžiu, verta  išsivirti pagal šį receptuką!!!

REIKĖS:

 1 kiaulienos karkos;

2 kiaulių kojų;

3 ketvirčiai vištienos;

druskos, pipirų;

2 vnt. lauro lapelių;

2-3 skiltelės česnako;

konservuotų žirnelių, morkų.

GAMINAME:

Sudedame nuplautą, sutvarkytą, be jokių šerelių mėsytę į puodą ir verdame, tik neuždengiame dangčio (skaidresnė gaunasi šaltiena).  Vandens pilame tiek, jog apsemtų mėsą, virimo metu nereikia „dapilinėti“ vandens (gali nesustingti šaltiena). Prieš užverdant būtinai nugraibome susidariusias putas! Kai viskas užverda, sumažiname ugnį (skanesnė būna šaltiena), beriame prieskonius ir verdame 2  valandas, kol mėsytė pati krenta nuo kaulo. Ištraukiame mėsą į puodą, taip greičiau atvėsinsime, tada ją susmulkiname peiliu, mamos žodžiais tariant „nukauliname“ 🙂 Perkošiame virtą nuovirą ir į jį supilame susmulkintą mėsą, įspaudžiame 2-3 skilteles česnako ir viską vėl paverdame 15 min. Ataušusią masę supilstome į indelius (p.s. į indelio dugną galima konservuotų žirnelių, morkų įdėti, papuošti) kai galutinai pravėsta, sudedame į šaldytuvą sustingti.

SKANAUS!