Vakar užsukus į svečius pas mamą, jau prie durų nosį kuteno nuostabus kvapas, iškart supratau, kepė kažką gardaus. Neapsirikau – varškės pyragą, labai labai minkštą, purų…. Tiesą pasakius, pyragų aš nelabai mėgstu. Jei jau nori vaišinti mane pyragu, tai šis turi būti tikrai geras. Šis varškės, man patiko ir labai, taip patiko, kad net pamyniau savo sviekos mitybos principus ir prisikirtau, kiek tilpo.

Reikės:

Tešlai:

200 g. sviesto arba margarino,

2 stiklinių miltų,

2 VŠ kakavos,

1 AŠ kepimo miltelių arba sodos,

1 kiaušinio,

1 stiklinės cukraus

Įdarui:

600 g. varškės,

stiklinės cukraus,

200 ml grietinės,

2 VŠ krakmolo,

4 kiaušinių,

razinų.

Gaminame:

Ištirpiname sivestą, jam atvėsus, įmušame kiaušinį, beriame cukrų ir maišome, kol jis ištipslta. Tešlą padalijame į dvi dalis, apvyniojame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį.

Laikome kelias valandas, tikriau tol, kol ta tešla sustingsta tiek, kad galima būtų tarkuoti.

Ruošiame įdarą.

Varškę ištriname, sudedame krakmolą, grietinę išmaišome. Kiaušinius ištriname su cukrumi ir sukrečiame į varškę. Dedame razinas (prieš tai išbrinkintas). Mama papildomai į varškę tarkavo citrinos žievelės, dėjo džiovintų spanguolių. Išmaišome.

Vieną tešlos dalį į kepimo formą sutarkuojame su rupia tarka ant trupinių dedame varškės įdarą, ant viršaus užtarkuojame kitą tešlos gabalą.

Pyragą kepame 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas darbštuolė, tema „Sūrio pyrgai“.

Nuostabi pieniška sriubytė, labai tinka mažiesiems, nuostabi, lengva vakarienė. Išverdama akimirksniu ir yra tikras išsigelbėjimas, kai reikia –  čia, dabar ir tuoj pat, pamaitinti mažąjį alkaniuką.

Turiu pasakyt, kad ši mano mamos zacirkos versija mažai paplitusi, daugiau yra verdama su tarkuotais tešlos gabaliukais, ši daug paprasesnė, bet man skanesnė, nes patys makaroniukai – leistinukai minkštučiai ir išverda akimirksniu.

Reikės:

3  – 4 VŠ miltų,

1 kiaušinio,

250 ml vandens (puodelis),

250 ml pieno (puodelis),

druskos,

gabalėlio sviesto,

tarkos (morkų ar burokėlių).

Gaminame:

Visai nesvarbu kiek pilsit pieno, vandens. Čia nėra svarbūs tikslūs kiekiai. Pilkit pieno ir vandens tokį santykį, kokiu įprastai verdate pienišką sriubą, galima pienuko ir vandens pilti lygiom dalim, galima ir santykiu 1:3.

Pilam vandenį ir pieną į puodą ir užkaičiame virti.

Kol verda greit pasidarome „zacirkiukus“.

Į dubenį beriame miltus, mušame kiaušinį. Išmaišome, kad liktų vientisa masė. Jei kiaušinis labai didelis, o miltų matote, kad maža – beriame dar, tešla turi būti minkšta, vientisa, lengvai maišoma, bet tiršta. Ją skiedžiame vandeniu (geriausia po šaukštą), tol, kol lieka tokio tirštumo kaip grietinė, arba masė mažiem blyneliam kepti. Beriame kelis grūdėlius druskos, išmaišome.

Užvirus vandeniui su pienu, prisukame kaitrą, imame tarką, laikome ją virš puodo ir pamažu pilame zacirkiukų masę. Nuo tarkos nukritę lašiukai, susiformuoja verdančiame 1piene mažais makaroniukais – lašiukais – zacirkiukais. Pamaišome sriubą ir vėl pilame zacirkiukų masę, tirštumą pasidarome kokį pageidaujame.Virti ilgai nereikia (1 -2 min.) , nes nukritęs tešlos lašiukas, kaip mat išverda.

Pabaigai sriubą gardiname druska ar cukrumi, gabalėliu sviesto.

Skanaus!

Nuostabus užkandis svečiui, puiki nekasdieniška vakarienė šeimai, fantastiškas pyragas, beje – sotus. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Pamenu, kai pirmą kai pirmą kartą apie jį pasakojau mamai, ji niekaip negalėjo suprasti, kaip gali būti svogūnų pyragas, svogūnų?!!! pyragas?!! ir dar skanus… Pamenu, nepatikėjo, bet kai vėl ir vėl kepiau, pasiprašė recepto, dabar tai ir jos mėgstamas pyragas.

Tik turiu įspėti iš karto – nesudekinkit, neperkepkit svogūnų!!! Šį kartą, kepant svogūnus, mano mažiukė reikalavo neįprastai daug dėmėsio, todėl svogūnus šiek tiek perkepiau, o rezultatas nervino – pyragas turėjo kartumo. Svogūnai, jei ant silpnos kaitros kepsi, kuo ilgiau kepa, būna balti, bet minštėja ir minkštėja, tuo saldesni darosi, jei svogūnai kepa per didelėje kaitroje, greit parausta ir tt. tuo kartesni lieka – štai todėl ir mano pyragas turi kartumo.

Reikės:

Tešlai:

1 puodelio miltų (~125 g.)

45 g. sviesto arba margarino,

1 1/4 AŠ kepimo miltelių,

6 VŠ pieno,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

1 kiaušinio,

100 ml grietinės, grietinėlės, natūralaus jogurto (visada naudoju pieną, man skaniau),

tarkuoto muškato riešuto.

Įdarui:

4 – 5 didelių svogūnų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Įdarą:

Svogūnus nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir su keliais šaukštais aliejaus pakepame mažoje kaitroje, kepam lėtai, ilgai ~ 10 min. Vėl kartoju, neskubėkit, nesudeginkit, pyragas bus kartus. Iškepusius svogūnus pabarstome druska, pipirais ir paliekame pravėsti.

Tešlą:

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska, dedame sviestą (labai gerai, jei jis ką tik iš šaldytuvo) ir jį vis pamiltuodami pjaustome, pjaustome, paskui triname tarp pirštų, kol lieka birus smėliukas. Supilame pieną ir užminkome minkštą, bet nelipnią tešlą.

Šia tešla išklojame kepimo formelę, klojame plonai, nes tešla pabrinks kepdama. Turėjau dvi vienkartines formeles iš folijos, jas ir panaudojau.

Išklojus tešlą dedame į ją keptus svogūnus. Užpilame suplaktu padažu iš nurodytų produktų.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 25 – 30 min.

Jei prie pyrago patieksite stiklinaitę alaus ar salotų, vyriškoji šeimos pusė bus sužavėta.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Seniai domina šios lazdelės, tik va, prisiruošti ne visada išeina. Šį kartą išbandžiau vieną iš receptų, labai vykęs sakyčiau. Puikus užkandis prie vyno  ar alaus.

Reikės:

~ 300 g. miltų,

pakelio sausų mielių,

1 AŠ cukraus

1 AŠ jūros druskos,

2 VŠ alyvuogių aliejaus,

1/2 puodelio (125 ml) drungno vandens,

kiaušinio trynio ir šlakelio pieno aptepimui,

juodgrūdės grūdelių.

Gaminame:

Atskirame inde sumaišome: šiltą vandenį, mieles ir ~ 50 g. miltų, cukrų. Gerai išmaišome ir paliekame kokioms 10 min. kol viskas pavirsta putota mase.

Į putų masę pilame aliejų, druską ir po truputį dedame miltus, kol lieka lengvai minkoma tešla. Tešlą gerai išminkome, kol lieka minkšta, elastinga ir nebelimpa prie rankų. Paliekame apie 1 val. pakilti.

Imame pakilusią tešlą, plonai iškočiojame ir supjaustome 1 cm pločio ir 20 – 25 cm ilgio juostelėmis.

Juosteles susukame sukdami abu galus į skirtingas puses, patepame kiaušinio trynio ir šlakelio pieno mišiniu, apibarstome juodgrūdės grūdeliais ir paliekame ~ 20 min. pakilti.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitoje orkaitėje iki auksinės spalvos.

Galima valgyti vienas, galima su kumpiu (labiausia tinka Parmos).

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Pigusis, čia ne veltui pavadintas. Šiaip tikrasis „Napoleonas“ gana brangus tortas, o ši jo atmaina – nemažiau skani, bet daug pigesnė.

Reikės:

Papločiams:

250 g. aukščiausios rūšies miltų,

250 g. margarino,

1 stiklinės grietinės,

2 kiaušinių trynių,

vienos citrinos sulčių.

Kremui:

2 stiklinių mėgstamo jogurto,

3VŠ cukraus,

3 AŠ želatinos,

riešutų ar razinų, ką labiau mėgstame (nebūtinai).

Gaminame:

Papločius:

Į miltus sutarkuojame margariną, sumaišome su miltais. Mušame kiaušinio trynius, dedame grietinę, išspaudžiame citrinos sultis (galima patarkuoti žievelės). Viską su miltais sumaišome iki vientisumo ir suspaudžiame į kamuoliuką.

Tešlos kamuoliuką vyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą – mažiausiai – 3- 4 valandoms, geriausia – parai.

Po paros išimam tešlą ir ją padalijame į 4 dalis. Iš jų iškočiojame 4 blynus (geriau šiek tiek didesnius už kepimo formą). Juos dedam ant kepimo skardos, ją prieš tai patepame aliejumi ir pašlakstome vandeniu.  Blynus subadome šakute.

Kepti 180 – 200 laipsnių orkaitėje 20 – 30 min.

Iškepusius blynus atvėsiname ir pertepame kremu.

Kremą:

Į jogurtą dedame cukrų, išmaišome, kol ištirps. Dedame smulkintus riešutus arba džiovintus vaisius. Želatiną išbrinkiname su keliais šaukštais karšto vandens ir pilame į jogurtą. Išmaišome.

Perteptą tortą parą laikome kambario temperatūroje, po to parą – šaldytuve.

Skanaus!