Labai geri blynai, lengvi, purūs. Vaikams ypatingai patinka ir tinka. Mažoji raitė net ausys linko. Paprasta, greita ir skanu.

Reikės:

bulvių,

moliūgo tiek pat kiek ir bulvių arba mažiau,

miltų,

kiaušinių,

druskos,

aliejaus.

Gaminame:

Bulves ir moliūgą sutrakuojame bulvių tarka arba kombainu.

Mušame kiaušinį ar kelis, priklauso nuo bulvių – moliūgo tarkių kiekio. Jei daugiau – pora kiaušinių, jei mažiau dėkite vieną.

Viską išmaišome dedame miltų, kad tešla būtų mažų blynelių tešlos tirštumo.

Beriame druskos ir šaukštą aliejaus. Išmaišome.

Kepame keptuvėje, įkaitintame aliejuje.

Skanu su grietine, rūgpieniu, uogiene, varške ar tiesiog vieni.

Skanaus!

Idėja nužiūrėta iš čia.

Nuostabi daržovė tas moliūgas. O kugelis su moliūgu nuostabus, su šeima nusprendėme, kad gal net skanesnis už vien bulvinį. Idėją nužiūrėjau iš Vilmos, visa kita nėra svarbu, dėti galima ką įprastai dedame kepdami bulvių apkepą. Jokių proporcijų kepant apkepą nėra. Tiesa bulvių dalis gal turėtų būti didesnė už moliūgo, galima ir per pusę. Pieno dedame nuo trupučio iki kiek norime. Mano mama visai nededa, aš dedu ir dedu nusižiūrėjus nuo anytos daug. Pilu pieną po riebalų, žiūriu, kad masė būtu skystoka. Taip kugelis būna labai minkštas, purus beveik šaukštu kabinamas. Mano šeima tokį dievina, o ypač kai kugelis iškepa čenakinėse.

Reikės:

Bulvių,

moliūgo,

rukytos kiaulienos šoninės, spirgučių arba ką mėgstate (nereikėtų pagailėti, kuo daugiau tuo skaniau),

pieno,

svogūno galvos,

druskos.

Gaminame:

Bulvių tarka arba kombainu sutarkuojame bulves, moliūgą ir svogūną.

Šoninę supjaustome smulkiais gabalėliais ir pakepame, kol išsiskiria riebalai ir šiek tiek paskrunda spirgučiai.

Karštus riebalus supilame ant bulvių ir moliūgo tarkių. Išmaišome.

Pieną užviriname. Pilame ant tarkių. Išmaišome.

Dedame druskos, tik nepamirštame, kad šoninė sūdyta.

Masę supilame į riebalais išteptą formą.

Kepame iki 180 – 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol iškepa arba maždaug 50 – 60 min.

Valgome su rupgieniu, kefyru, varške ar grietine, kaip kas labiau mėgsta.

Skanaus!

Šis plastilino receptas yra pirmoje Beatos knygoje „Beatos virtuvė“. Superinis dalykas, tiems kas turi vaiku. Mano mažoli lipdo nuo metų, ne kiek jinai, kiek mane verčia. Tai ir lipdom abi, lipdom… Kadangi pati prisidedu prie šio reikalo, tai jau turiu supratimą apie pastilinus. Naminis plastilinas – nuostabus, minkštas, lipnus, o liesti –  vienas iš geriausių, pirkti, garsių firmų, tai tik spalvomis gražūs, bet lipdyti jie kieti, nemieli liesti, arba birūs. Kai reikia kiškiui ar kam kitam ausytes ar nosytę prilipdyt ir nelimpa, o namie gamintas – limpa. Trupiniai, palikę kur ne vietoj, sudžiūna ir puikiai susišluoja. Laikyti namie gamintą plastiliną reikia arba šaldytuve polietileniame maišelyje arba uždarame indelyje. Tai saugus naudoti ir ekologiškas plastilinas, juk gaminame iš maisto produktų. O dar viena nuostabi šio plastilino savybė, svarbi mamoms, kurių vaikučiai viską mėgsta dėti į burną – jis toks sūrus, kad vieną kartą lyžtelėjęs daugiau niekada plastilino į burną nedės.

Pasigaminti tokį plastiliną –  juokų darbas, užtrunka tik kelias minutes. Specialių indų (kokių senų, nenaudojamų) virimui nereikia, nes po gaminimo, viskas puikiai išsiplauna.

Matavimo indas puodelis, kurio talpa – 150 ml.  Iš šio produktų kiekio išeis gana didelis, kaip greipfurtas, plastilino kamuolys.

Reikės:

2 puodeliai miltų,

2 puodeliai vandens,

1 puodelis druskos (smulkios),

2 VŠ aliejaus,

2 AŠ citrinos rūgšties,

maistinių dažų.

Gaminame:

Į indą pilame vandenį, druską ir visa kita,  kas nurodyta produktų sąraše.

Viską šaukštu sumaišome, kruopščiai maišyti nereikia, jei liks gumulų – tegul, ir dedame puodą ant viryklės, vidutinės kaitros.

Visą laiką maišome, maišyti darysis vis sunkiau. Viskas truks iki poros minučių, ne daugiau.

Kai masė lieka vienalytė nukeliame nuo viryklės, išimame plastiliną ar stalo ir perminkome. Karšta nebus, plastilinas bus šiltas, bet nebus karštas.

Svarbu plastino neperkaitinti, nes tada jis bus lipni košė, bet ne plastilinas.

Malonaus lipdymo!

Šie suktinukai skanūs su bet kokiais grybais, Aguonėlė juos gamino su baravykais, aš turėjau kelmučių – gaminau su jais. Skonis – nuostabus. Skanu ne tik dėl grybų, labai patiko mėsytės minkštumas ir tai, kad darbo mažai. Tuo pačiu nutariau išmėginti Dano paniruotus svogūnus. Labai skanu, skanūs ir šilti, ir šalti. Labai labai patiko.

Reikės:

Suktinukams:

~ 600 g. kiaulienos sprandinės,

~ 300 – 400g.virtų grybų (naudojau kelmučius),

1 didelio svogūno,

1 didelės česnako skiltelės,

daržovių sultinio (galima keisti vandeniu),

druskos, pipirų, mėgstamų ir turimų prieskoninių žolelių,

~ 3  VŠ su kaupu miltų,

sviesto, aliejaus

Paniruotiems svogūnams:

1 didelio svogūno,

1 kiaušinio,

miltų,

100 g. vandens,

100 g. alaus,

druskos, sezamų, kmynų, kurkumos,

aliejaus virimui.

Gaminame:

Suktinukus:

Sprandinę supjaustome 0,5 cm storio gabalėliais ir juos truputį pamušame. Barstome druska, pipirais. Paliekame laukti, kol gaminsime įdarą.

Svogūną susmulkiname ir su gabalėliu sviesto apkepame iki skaidrumo.

Suberiame grybus ir kepame, kol nelieka skysčio.

Įdaro vieną trečdalį pasidedame padažui. Likusiu įdarome suktinukus, gal grybai neišbėgiotų galima susmeigti dantų krapštukais.

Įdarytus suktinukus voliojame miltuose ir pakepame su sviestu ir aliejumi.

Apkeptus suktinukus sudedame į puodą, kur jie troškinsis.

Atidėtą dalį grybų įdaro vėl dedame į keptuvę, kur kepė mėsa. Sudedame smulkintą česnaką truputį pakepame. Dedame VŠ miltų, maišant pakepiname. Pilame gerą stiklinę sultinio arba vandens. Maišome. Minutėlę paverdame.

Suktinukus užpilame šiuo padažu ir troškiname mažoje kaitroje ~30 – 40 min.

Svogūnus:

Svogūną supjaustome 0,5 cm griežinėliais.

Į dubenį pilame vandenį, alų. Mušame kiaušinį. Išplakame.

Į plakinį pilame miltų, maišome, kol gausis tiršta blynų masė.

Beriame druską, semus, kmynus, kurkumą.

Puode ar kepuvėje įkatiname aliejų.

Svogūnų žiedus mirkome tešloje, verdame karštame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

 

 

Reikės:

Cukinijos vidutinės (sėklas išimti) arba poros mažų,

kiaušinio,

~ 150 g. varškės,

miltų (naudoju speltos, nuostabūs blynai būna ir ne tik blynai, o dar sako labai sveiki…),

druskos, pusės svogūno galvos,

aliejaus kepimui ir 2 VŠ į tešlą.

Gaminame:

Cukiniją sutarkuojame su bulvine tarka, nusunkiame, nepagailime.

Su ta pačia tarka sutarkuojame pusę svogūno galvos (nebūtinai jei nemėgstate).

Mušame kiaušinį, dedame pertrintą varškę, išmaišome.

Dedame miltus, miltų tiek kad tešla nebebūtų vandeninga ir blynus galima būtų dėti su šaukštu, blynų tešla lieka panaši į miltinių blynų, jei miltų bus per mažai, blynai bus skysti ir kepant bus greičiau košė negu blynas. Bus sunku apversti.

Pilame kelis VŠ aliejaus į tešlą.

Kepame aliejuje, vidutinėje kaitroje, apverčiant.

Labai skanūs šie blynai ir su varškės padažu, ir su grietinės, ir su uogiene…

Skanaus!