Šis receptas, kol kas vienintėlis, dėl kurio dvejojau prieš jį paskelbdama.  Nėra jis toks blogas, bet palygint su tuo, kiek reikia įdėti pastangų – jis prastokas. Gal todėl ir vadinasi „pusbrolis“, o gal dėl to, kad man šakočiai skanūs ne tie kur minkšti, o tie kur trapūs, o gal  mano sluoksniai buvo storoki ir todėl šakočio pusbrolis liko drėgnokas.  Na, bet vieno iš jo neatimsi – išvaizdus dalykas tai tikrai.

Reikės:

350 g. sviesto,

350 g. cukraus,

7 kiaušinių,

200 g. miltų,

150 g. krakmolo,

2 VŠ grietinės,

vanilės ar vanilinio cukraus.

Visi produktai turi būti kambario temepratūros!

Gaminame:

Sviestą su cukrumi ištriname iki purumo.

Kiaušinio trynius atskiriame nuo baltymų.

Kiaušinio baltymus išplakame iki standumo.

Dedame  po 1 kiaušinio trynį ir sukame, kol bus sudėti visi tryniai.

Dedame miltus, sumaišytus su krakmolu, ir gerai išmaišome.

Sudedame į tešlą išplaktus kiaušinio baltymus ir atsargiai išmaišome.

Grietinės dedame  tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Man reikėjo 4 VŠ.

Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pilame keletą šaukštų tešlos ir plonai plonai paskleidžaime skardoje.

Kepame iki 200-220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, geriausia naudojant kepimo iš viršaus  funkciją.

Kai viršus gražiai parus (palaukit, nepabijokit, būtinai tegul paruduoja, pati keliuose sluoksniuose nesulaukiau, tai ir liko ne visai iškepę sluoksniai) kepinį ištraukiame, ant jo viršaus pilame kelis VŠ tešlos, paskleidžiame ir vėl kepame, ir taip, kol bus sudėta visa tešla.

Kuo sluoksniai plonesni – tuo geriau. Gal geriau naudoti didesnę kepimo formą, manoji buvo maža – 23 cm skesmens, apvali, gavosi labai daug sluoksnių, labai ilgai kepė ir tai manau buvo priežastis, kodėl „šakotis“ trapus taip ir neliko. Kitą kartą imčiau didesnę formą ir daryčiau mažiau sluoksnių.

Skonis tikrai panašus į šakočio.

Skanaus!

Idėja: čia.

Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Seniai jau prisižadėjau savo draugei Astutei įdėti įdarytų makaronų lazdelių receptą, o kad jau mažoji mus dar prieš Kalėdas „uždarė“ į namų karantiną, tai kaip tik turiu progą paskutinę matų dieną ištesėti duotą pažadą.

Įprastai šiuos makaronus darau su pievagybių padažu, tam nusižengiau tik šiandien, kažkaip sugundė mane tie grybai šaldiklyje. Laukė savo valandos, o kad jau Naujieji, tai nors tiek džiaugsmo šiuose ligų maišų namuose.

(Dėžutei Cannelloni paruošti) reikės:

Įdarui:

600 – 800 g faršo (naudojau kiaulienos kumpio),

svogūno galvos,

3 – 4 batono riekelių,

200 ml pieno,

druskos, pipirų.

Padažui:

500 g. pievagrybių,

400 ml pieno,

300 ml sultinio (dažniausiai naudoju vandenyje tirpintą sultinio kubelį),

150 g lydyto sūrio (galima tepamo varškės su žalumynais) (nebūtina, turėjau tai įdėjau),

100 g fermentinio sūrio (apibarstymui),

60 g sviesto,

2 VŠ miltų,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Įdarą:

Batono riekeles pamirkome piene, susmulkiname ir sudedame į faršą.

Į faršą bulvių tarka (trintuve) sutarkuojame svogūną, dedame druskos, pipirų, viską išmaišome.

Makaronus (nevirtus, žalius) prikemšame mėsos įdaro.

Įdarytus cannelloni sudedame į kepimo indą.

Padažą:

Pievagrybius perpjauname pusiau ir susmulkiname. Pakepiname juos su nedideliu gabalėliu sviestu. Įpilu šiek tiek vandens ir uždengus dangtį patroškinu, kol pievagrybiai suminkštėja.

Pievagrybius sudedame į dubenį.

Keptuvėje ištirpiname kelis VŠ sviesto, dedame miltus ir maišydami juos pakepiname minutėlę.

Pakepintus  miltus skiedžiame pienu, sultiniu ir nuolat maišydami paverdame.  Vietoje sultinio pilu vandenį, o paskui reikalą pataisau sultinio kubeliu, tik reikia prisimint, jei jis su druska, vėliau druskos jau nereikia dėti. Padažas turėtų būti labiau skystesnis negu tirštesnis. Jei trūksta skystumo, galima pilti daugiau pieno, sultinio ar vandens.

Į padažą įmaišome lydytą sūrį, gardiname druska, pipirais, maltu muskatu ar kitomis mėgstamomis žolelėmis.

Į padažą sudedame grybus, išmaišome.

Įdarytus makaronus užpilame padažu.

Formą uždengiame (manoji be dangčio, dengiu folija).

Uždengtus makaronus kepame iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 40 min.  Baigiant kepti nudengiame, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir dedame į orkaitę, kol išsilydys sūris.

Skanaus!

Paprastas, bet labai skanus variantas paįvairinimui mėgstantiems lietinius. Skanu, labai skanu. Taip skanu, kad kaip mat neliko ką fotografuot.

Reikės:

10 lietinių reikės (anksčiau rašyta: čia):

2 kiaušinių,

2 VŠ aliejaus,

250 ml pieno,

300 ml vandens,

100 ml gazuoto mineralinio vandens (nebūtinai, jei nėra, galima keisti vandeniu)

~ 300 g. miltų,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio cukraus,

aliejaus ar lašinio bryzelio kepimui.

Padažui:

500 g. pievagrybių,

400 ml pieno,

300 ml sultinio (dažniausiai naudoju vandenyje tirpintą sultinio kubelį),

150 g lydyto sūrio (galima tepamo varškės su žalumynais),

100 g fermentinio sūrio,

60 g sviesto,

2 VŠ miltų,

aliejaus formai tepti,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Kepame lietinius:

Pieną išplakame su kiaušiniais, druska, cukrumi.

Į plakinį beriame miltus, miltų tiek, kad tešla būtų tiršta tiršta, sunku maišyti.

Tešlą gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų ir po truputį, vis pamaišant – skystiname vandeniu.

Kai tešla lieka  riebios grietinės tiršumo – pilame mineralinį vandenį. Jei reikia dar skystesnės lietinių masės pilame dar vandens.

Pabaigai įmaišome aliejų.

Jei tešlą pabrinkinsite, lietiniai bus skanesni.

Lietinius kepame su vos vos patepta aliejumi ar lašinuku keptuve.

Padažą:

Keptuvėje ištirpiname kelis VŠ sviesto, dedame miltus ir maišydami juos pakepiname minutėlę.

Pakepintus  miltus skiedžiame pienu, sultiniu ir nuolat maišydami paverdame kokias 5 min.

Į padažą įmaišome lydytą sūrį, gardiname druska, pipirais.

Pievagrybių įdarą:

Pievagrybius supjaustome griežinėliais, pakepame su keliais VŠ sviesto, beriame druskos, pipirų. Galima įpilti truputį vandens ir uždengus viską patroškinti.

Baigus kepti pievagrybius sumaišome su 1/3 dalimi padažo.

Lietinių apkepą:

Formą patepame aliejumi.

Į ištiestą lietinį dedame pievagrybių įdaro.

Lietinį susukame, padalijame į 4 dalis.

Formoje sustatome lietinių „mišką“.

Sustatytus lietinius užpilame padažu.

Viską užbarstome  tarkuotu fermentiniu sūriu.

Apkepą kepame iki 250 laipnių įkaitintoje orkaitėje, kol sušyla lietiniai, padažas ir išsilydo sūris viršuje ~ 10 – 15 min.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas „Darbštuolė“ Nr.2011/02