Kai praeitą kartą nuvažiavau pas mamą pataikiau į šviežios duonos ragavimus. Ką tik iškepta, kvapni, minkštutė. Suviliojo. Šiaip mūsų šeima nedidelė duonavalgė, o mama su tėčiu priešingai – pas juos duona visas gyvenimas. Kepa kas kelios dienos. Sušveičia ir vėl kepa. Šitos pasiimiau, susiviliojau juolab, kad man labiau prie širdies kvietinė, o ši – galima sakyt tobulas vidurys tarp ruginės ir kvietinės. Kai maišyti miltai, duona liko puri ir minkšta, kaip kvietinė, bet nesensta taip greit. Be galo skanu, ypač riekelė pusryčiui. Puoliau užsirašyt ką mama ten minkė, maišė.
Reikės:
~ 1 kg rupaus malimo ruginių miltų,
~ 1 kg kvietinių miltų,
iki 1,5 stiklinės cukraus,
1 AŠ druskos,
2 L vandens,
geros saujos kmynų (nebūtinai),
geros saujos linų sėmenų (nebūtinai),
stiklinės ar mažiau duonos raugo (kas nežino kaip jį pasidaryti,žiūrėti čia).
Gaminame:
Pirmas etapas – rauginimas:
Į dubenį beriame 2 VŠ cukraus ir 1 AŠ druskos, gerą saują kmynų, linų sėmenų – viską užplikome 2 L verdančio vandens.
Į vandenį maišant barstome 8 VŠ rupaus malimo ruginių miltų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių ir atvėsiname. Atvėsiname tiek, kad būtų šiek tiek šiltas, dedame raugą. Išmaišome, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 24 valandoms kambario temperatūroje.
Antras etapas – atminkymas:
Po dviejų parų į tą dubenį beriame 1,5 stiklinės cukraus. Jei nemėgstate saldžios duonos cukraus dėkite stiklinę ar dar mažiau. Išmaišome, kad cukrus ištirptų ir su samčiu ar šaukštu pasemiame ~ 1 stiklinę raugo (bus kitam kartui, šaldytuve raugas uždarame inde gali stovėt iki mėnesio). Į likusią tešlą beriame likusius miltus ir užminkome duoną. Gerai paminkyti, tešla turi būti lipni, minkšta. Tešlą dubenyje uždengtą rankšluosčiu, kambario temperatūroje, paliekame 1 ar 2 val. pakilti.
Trečias etapas – kepimas :
Kai duona užminkyta pakyla, tai ženklas, kad jau reikia kepti. Sušlapiname rankas ir nebemaišant tešlos į skardą formuojame duonos kepalą. Skardą su duona šaltoje orkaitėje palaikyt kelias minutes ir kepti apie 2 val. 200 laipsnių temperatūroje.
Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė) aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės. Nesulaukusieji mėgausis nuostabiu šiltos duonos skoniu.
Skanaus!