Šiuos vištienos blynelius  kepti išmokė, tuometinė bendradarbė, prieš gerų 20 metų, o kai norėjau pasigirti, kad moku kepti labai skanius blynelius, paaiškėjo, kad mano krikšto mama kepa juos nuo jaunų dienų. Vat ir pasimaivyk… Man regis, moka kas antras tokius blynukus, man jie patinka, nes greita, paprasta pagaminti. Tiesa, turi dar vieną gerą savybę šie blyneliai, jei tešla pastovi per naktį – būna dar skanesni. Taigi tinka ir greitai vakarienei, ir dar greitesniems pietums.

Reikės:

2 vištienos file gabaliukų,

2 kiaušinių,

2 didelių didelių VŠ krakmolo,

2 didelių didelių VŠ česnakinio padažo (arba majonezo ir kelių skirtelių smulkintų česnako),

druskos, pipirų, saldžios paprikos miltelių,

saujos smulkintų krapų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Višieną supjaustome kuo smulkiau.

Mušame kiaušinius, dedame krakmolą, česnakinį padažą (naudojau Heinz be konservantų), gardiname druska, pipirais, paprikos milteliais ir krapais.

Viską išmaišome.

Kepame su šlakeliu aliejaus.

Kepame vidutinėje kaitroje, formuojant nedidelius blynelius, kol gražiai parausta.

Jei tešla pastovės kelias valandas arba per naktį, blyneliai dėl to, bus tik skanesni.

Valgome vienus, su daržovių salotomis, su bulvėmis ar ryžiais, su kuo sugalvojame.

Skanaus!

Šį kartą mama nudžiugino nuostbiu margu keksu. Minkštučiu, kvepiančiu, trisluoksniu!

Reikės:

5 kiaušinių,

200 g. cukraus,

380 g. miltų,

130 ml vandens,

250 ml aliejaus,

2 VŠ kakavos,

1 pakelio kepimo miltelių,

vanilės esencijos,

aguonų,

Glaistui:

150 g. cukraus pudros,

3 VŠ citrinos sulčių,

4 VŠ vandens.

Pabarstams:

šokolado drožlių.

Gaminame:

Trynius išplakame su cukrumi iki putų.

Vandenį pašildome iki kūno temperatūros ir supilame į trynių plakinį. Supilame aliejų. Gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir supilame į masę.

Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai sumaišome su visa mase.

Tešlą padalijame į tris dalis.

Į vieną dedame – kakavą. Į kitą – aguonų. Į trečią – vanilės esencijos.

Riebalais patepame skardą ir sluoksniuojame keksą: dedame kelis šaukštus rudos masės, kelis šaukštus aguonų masės, kelis šaukštus vanilinės ir taip kol sudedame visą tešlą.

Kepame iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 – 60 min.

Atvėsusį keksą apliejame glajumi sumaišytu iš  nurodytų  produktų. Barstome tarkuotu šokoladu.

Skanaus!

 Idėja: Žurnalas „Moters savaitgalio virtuvė“  2008 m. Nr. 3 (48).

Naminius makaronus pasigaminti, kaip ir duoną namie išsikepti, rodos nežmoniškai sudėtinga, o realybėje  – paprasčiau nebūna. Tiesą pasakius, su naminiais makaronais, kaip ir su namine duona, aš užaugau. Dažnai vakarienei valgydavom pienišką, mamos gamintų makaronų, sriubą.  Na, labai puikiais tų makaronų nepavadinčiau, tiesiog tokie buvo tuomečiai receptai, ir šiandien galima rasti senosiose knygose, anų laikų  proporcijas (turiu mintyje kiaušinių ir miltų santykį).

Šiai dienai, turiu nuostabių, šviežių naminių makaronų receptą. Receptas universalus, tinka visų rūšių makaronams, viskas priklauso tik nuo supjaustymo.

Pati darau makaronus lazanijai, daugiau naudoju pirktus – džiovintus, vis teisinuosi, kad neturiu makaronų darymo aparato ir vis žadu jį isigyti. Planai planais, bet kai reikia kepti lazaniją, tuomet labai puikiai pasidaro makaronai su kočėlu. Kodėl lazanijai? Jei norit skanios lazanijos su pirktais džiovintais jos neišsikepsit, nepykit, kas mano kitaip, tiesiog čia jau kalbu iš patirties, ne vieno karto ir ne vienos rūšies makaronų išbandymo. Valgyt galima ir su džiovintais, bet jei norit tokios lazanijos, TOKIOS skanios, reikia arba naminių arba bent jau šviežių pirktų.

Pasidaryt namuose makaronus nėra ką.

Svarbios tik pora taisyklių:

miltai turi būti aukščiausios kokybės, naudoti reikia tuos, kurie skirti tortams ir pyragams, pas mus jie žymimi 405 D.

būtina gerai išminkyti, kad susidarytų glitimas ir makaronai nebūtų ištežę.

Nemažai lazanijai (vidutinei) makaronų lakštams

Reikės:

300 g. miltų

3 L dydžio kiaušinių arba 6 trynių.

Proporcija elementari: 100 g. miltų – 1 kiaušinis arba 2 tryniai.

Gaminame:

Suberiame miltus į dubenį. Kiaušinius mušame į dubenėlį ir paplakame, kol jie lieka vienalyčiai.

Miltų dubenyje pasidarome duobutę, pilame išplaktus kiaušinius ir pradedame minkyti. Minkome nuoširdžiai, ilgai. Svarbu gerai išminkyti, kad tešla liktų vienalytė. Labai paprasta matyti, kada užtenka minkyti. Tešla tiesiog nebelimpa prie rankų. Tai ir yra ženklas, kad užtenka.

Šis procesas ilgokas (jei turit maišymo kombainą, gana greitas) jei minkote rankomis užtruksite apie 15 min. bet juk tai- malonumas!

Išminkytą tešlą suvyniojame į maistinę plevelę ir dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Palaikykit būtinai, tešla subęsta, lieka minkštesnė, lengviau kočiojama.

Toliau viskas paprasta, imam tešlos gabaliuką ir kočiojame. Jei tešlą gerai išminkėte nereikės miltuoti paviršiaus ant kurio kočiosite. Jei matote, kad reikia  – pamiltuokite.

Iškočiojame plonai, kaip tik galime, kažkur 1 – 1,5 mm storio.

Supjaustome tokia forma, kokia norime. Norime – lazanijos lakštais, jei norime – kaspinėliais, juostelėmis ar pan., žiūrint kokį patiekalą gaminame.

Pasigaminus šviežius makaronus juos galima ir sudžiovinti ir užšaldyti. Geriau – užšaldyti, išėmus juos tiesiai į puodą ir puikiai išverda.

Skanaus!

Idėja: J. Oliver knyga „Gimęs gaminti“.

Nuostabi pieniška sriubytė, labai tinka mažiesiems, nuostabi, lengva vakarienė. Išverdama akimirksniu ir yra tikras išsigelbėjimas, kai reikia –  čia, dabar ir tuoj pat, pamaitinti mažąjį alkaniuką.

Turiu pasakyt, kad ši mano mamos zacirkos versija mažai paplitusi, daugiau yra verdama su tarkuotais tešlos gabaliukais, ši daug paprasesnė, bet man skanesnė, nes patys makaroniukai – leistinukai minkštučiai ir išverda akimirksniu.

Reikės:

3  – 4 VŠ miltų,

1 kiaušinio,

250 ml vandens (puodelis),

250 ml pieno (puodelis),

druskos,

gabalėlio sviesto,

tarkos (morkų ar burokėlių).

Gaminame:

Visai nesvarbu kiek pilsit pieno, vandens. Čia nėra svarbūs tikslūs kiekiai. Pilkit pieno ir vandens tokį santykį, kokiu įprastai verdate pienišką sriubą, galima pienuko ir vandens pilti lygiom dalim, galima ir santykiu 1:3.

Pilam vandenį ir pieną į puodą ir užkaičiame virti.

Kol verda greit pasidarome „zacirkiukus“.

Į dubenį beriame miltus, mušame kiaušinį. Išmaišome, kad liktų vientisa masė. Jei kiaušinis labai didelis, o miltų matote, kad maža – beriame dar, tešla turi būti minkšta, vientisa, lengvai maišoma, bet tiršta. Ją skiedžiame vandeniu (geriausia po šaukštą), tol, kol lieka tokio tirštumo kaip grietinė, arba masė mažiem blyneliam kepti. Beriame kelis grūdėlius druskos, išmaišome.

Užvirus vandeniui su pienu, prisukame kaitrą, imame tarką, laikome ją virš puodo ir pamažu pilame zacirkiukų masę. Nuo tarkos nukritę lašiukai, susiformuoja verdančiame 1piene mažais makaroniukais – lašiukais – zacirkiukais. Pamaišome sriubą ir vėl pilame zacirkiukų masę, tirštumą pasidarome kokį pageidaujame.Virti ilgai nereikia (1 -2 min.) , nes nukritęs tešlos lašiukas, kaip mat išverda.

Pabaigai sriubą gardiname druska ar cukrumi, gabalėliu sviesto.

Skanaus!

Nuostabus užkandis svečiui, puiki nekasdieniška vakarienė šeimai, fantastiškas pyragas, beje – sotus. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Pamenu, kai pirmą kai pirmą kartą apie jį pasakojau mamai, ji niekaip negalėjo suprasti, kaip gali būti svogūnų pyragas, svogūnų?!!! pyragas?!! ir dar skanus… Pamenu, nepatikėjo, bet kai vėl ir vėl kepiau, pasiprašė recepto, dabar tai ir jos mėgstamas pyragas.

Tik turiu įspėti iš karto – nesudekinkit, neperkepkit svogūnų!!! Šį kartą, kepant svogūnus, mano mažiukė reikalavo neįprastai daug dėmėsio, todėl svogūnus šiek tiek perkepiau, o rezultatas nervino – pyragas turėjo kartumo. Svogūnai, jei ant silpnos kaitros kepsi, kuo ilgiau kepa, būna balti, bet minštėja ir minkštėja, tuo saldesni darosi, jei svogūnai kepa per didelėje kaitroje, greit parausta ir tt. tuo kartesni lieka – štai todėl ir mano pyragas turi kartumo.

Reikės:

Tešlai:

1 puodelio miltų (~125 g.)

45 g. sviesto arba margarino,

1 1/4 AŠ kepimo miltelių,

6 VŠ pieno,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

1 kiaušinio,

100 ml grietinės, grietinėlės, natūralaus jogurto (visada naudoju pieną, man skaniau),

tarkuoto muškato riešuto.

Įdarui:

4 – 5 didelių svogūnų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Įdarą:

Svogūnus nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir su keliais šaukštais aliejaus pakepame mažoje kaitroje, kepam lėtai, ilgai ~ 10 min. Vėl kartoju, neskubėkit, nesudeginkit, pyragas bus kartus. Iškepusius svogūnus pabarstome druska, pipirais ir paliekame pravėsti.

Tešlą:

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska, dedame sviestą (labai gerai, jei jis ką tik iš šaldytuvo) ir jį vis pamiltuodami pjaustome, pjaustome, paskui triname tarp pirštų, kol lieka birus smėliukas. Supilame pieną ir užminkome minkštą, bet nelipnią tešlą.

Šia tešla išklojame kepimo formelę, klojame plonai, nes tešla pabrinks kepdama. Turėjau dvi vienkartines formeles iš folijos, jas ir panaudojau.

Išklojus tešlą dedame į ją keptus svogūnus. Užpilame suplaktu padažu iš nurodytų produktų.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 25 – 30 min.

Jei prie pyrago patieksite stiklinaitę alaus ar salotų, vyriškoji šeimos pusė bus sužavėta.

Skanaus!

Šaltinis: čia.