Bananiniai keksiukai

Patys geriausi kokius žinau. Visokius bandžiau, bet šitie – tikrai nuostabūs.  Dar neradau vaiko ar suaugusio, kuriam nepatiktų. Jau seniai ruošiausi juos įsidėti, dar seniau norėjau pagirti „Širšių lizdo“ autorę. Be jos keksiukų jau dabar aš niekaip. Juolab, kad viskas taip paprasta ir greita. O jau skanu, burnoje tirpsta ir niekada neužsilieka…

Reikės:

2 nedidelių bananų,

2 kiaušinių,

65 g  arba 80 ml arba 1/3 puodelio cukraus,

1 VŠ grietinės

140 g arba 250 ml arba 1 puodelis miltų,

1/2 puodelio arba 125 ml aliejaus,

1/2 AŠ kepimo miltelių,

1/2 AŠ sodos,

žiupsnelio druskos.

Gaminame:

Su šakute sutriname bananus. Labai nesistengiame sutrinti, bus smagu rasti gabalėlį…  Į bananų masę dedame: kiaušinius, grietinę, cukrų, aliejų, druską, kepimo miltelius, sodą. Beriame miltus. Viską išmaišome. Šaukštu dedame tešlos į keksiukų formeles. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Svarbu, kad tešla nebūtų skysta. Jei bus didesni bananai, galima įdėti šaukštu daugiau miltų. Svarbu, kad būtų lengva kabinti su šaukštu ir dėti į keksiukų formeles. Tešla neturi lašėti, varvėti ar panašiai. Įdėjus šaukštą tešlos, dar kelias sekundes ji turi laikyti formą. Jei tešla bus per skysta keksiukai sukris. Gal bus ne tokie gražūs, bet skanūs tikrai bus.

Iš paruoštos masės man išeina 12 keksiukų, 2 meškučiai ir eglutė arba jei didesni 12 keksiukų.

Skanaus!

Tiramisu – itališkas stebuklas, ne kitaip…

Vienas iš skanausių desertų. Nei pridėsi, nei atimsi. Purus, lengvas, ne persaldus, pasakiškas… Tiramisu receptų – galybė. Seniai gundžiausi, bet galutinai išjudino draugės mama, pagaminusi draugei nuostabų tiramisu, sūnaus gimimo dienos proga. Tad imiausi ir aš. Gaminau dukros gimimo dienai. Nuostabus buvo tiramisu, toks geras, kad vos liko ką nufotografuot. Liko toks nugraužtas gabaliukas, kad net nuotraukoje nelabai išvaizdus atrodo, bet skonis buvo pasakiškas, pasakiškas…

Gaminau tiramisu remdamasi Beatos knyga „Beatos virtuvė“ ir Neringos-blogas.com receptu.

 Šiam desertui, anot Beatos ( o aš ja tikiu) būtinas romas.  Dar skaičiau, merginos deda amaretą, brendį, konjaką. Beata pila Baileys likerio šlakelį į mascarponės kremą.

 Ir dar, šiam desertui naudojami žali kiaušinių tryniai, tiems, kas bijo salmoneliozės, noriu primint, kad šia liga kiaušinai (ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa, pienas, vaisiai, daržovės) būna užkrėsti tiek iš vidaus, tiek iš išorės, tad bijantiems lieka viena išeitis – nevalgyti. O tiems, kas pasitiki Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuoja Lietuvos paukštynus, tuo pačiu ir kiaušinių kokybę – prieš gaminimą kiaušinius nuplauti su soda ir ramiai gaminti tiramisu.

Reikės:

500 g mascarponės sūrio,

200 ml grietinėlės,

4 VŠ cukraus pudros,

4 kiaušinių trynių,

5 VŠ cukraus,

~ 350 g biskvitinių  sausainių, dar vadinamų damų pirštelių. Štai tokius pirkau „Maximoje“.

350 – 400 ml juodos stiprios kavos,

50- 70 ml tamsiojo romo, brendžio ar kokio kito gėrimo, kurį dėsite.

geros tamsios kakavos (Galima ir tokios, taip pat iš „Maximos“).

Gaminame:

Išverdame stiprios kavos. Atvėsiname. Supilame romą ar kitą gėrimą.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir ištriname su cukraus pudra. Šį indą dedame į kitą indą su verdančiu vandeniu. Nuolatos maišant ar plakant kiaušinius šildyti ~ 5 min. Nukaičiame ir dar maišome kokias 4 min.  Kiaušinių tryniai sutirštėja, nušviesėja.

Išplakame grietinėlę iki standumo.

Į mascarponę sudeame kiaušinių masę, išmaišome. Sudedame išplaktą grietinėlę, viską išmaišome iki vientisos masės. Nepersistenkite, kad mascarponė nevirstų sviestu. Tiesiog lengvai išmaišome.

Prieš deliojant sausainius merkiame į kavą.  Kavą supilame į platesnį indą, kad tirptų visas sausainis. Merkiame sekundei, apverčiame  ir vėl po sekundės ištraukiame. Labai gražiai parašyta Beatos knygoje. „Sausiainiai turi išgerti tik truputį kavos, bet ji iki vidurio neturi persigerti, kitaip sausainiai subyrės į gabalus, o tiramusu bus per šlapias“.

Formuojame desertą (patogiausia kvadratinėje stiklinėje formoje):

Formos dugną iškojame kavoje mirkytais sausiainiais, jei reikia sausainius gražiai nupjauname.

Ant sausainių dedame sluoksnį paruošto kremo, kremo viršų su sieteliu užbarstome sluoksniu kakavos.

Vėl dedame mirkytų sausainių sluoksnį, vėl kremo, vėl kakavos.

Kiek bus sluoksnių priklauso nuo formos, kurioje darome desertą, dydžio ir formos. Man gavosi trys sluoksniai.

Paskutinį kremo sluoksnį gražiai išlyginame ir vėl negailėdami barstome kakava.

Formą su tiramisu dedame į šaldytuvą bent 6 valandoms, geriausia – nakčiai.

Man ramiau, kai desertą į šaldytuvą dedu uždengusi maistine plėvele ar folija.

Skanaus!

Rasos užkandėlė su lašiša

Darbe pastebėjau tendenciją – vaišėse visi mieliau valgo ne saldžius užkandžius. Tortai ir pyragai pamažu užleidžia vietą užkandėlėms su mėsa, daržovėmis ar žuvimi.  Šį kartą visus vaišino kolektyvo viršininkė – Rasa, kuri ir taip žinoma, kaip puiki šeimininkė. Šį kartą visus sužavėjo, ypatingai vyriškąją pusę, jos užkandėlė su rūkyta lašiša. Paprasta ir skanu.  Puikus užkandis.

Reikės:

sluoksniuotos bemielės tešlos,

rūkytos lašišos,

kiaušinio trynio,

aštrių prieskonių.

Gaminame:

Sluoksniuotą tešlą atšildome kaip nurodyta ant pakuotės.

Atpjauname lašišos juosteles.

Sluoksniuotą tešlą supjaustome juostelėmis.

Į tešlos juostelę įvyniojame, ar susukame lašišos gabalėlį.

Užkandėlės viršų patepame plaktu kiaušinio tryniu ir apibarstome aštriais prieskoniais.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 20 min. arba kaip nurodyta ant pakuotės.

Skanaus!

Šakočio pusbrolis

Šis receptas, kol kas vienintėlis, dėl kurio dvejojau prieš jį paskelbdama.  Nėra jis toks blogas, bet palygint su tuo, kiek reikia įdėti pastangų – jis prastokas. Gal todėl ir vadinasi „pusbrolis“, o gal dėl to, kad man šakočiai skanūs ne tie kur minkšti, o tie kur trapūs, o gal  mano sluoksniai buvo storoki ir todėl šakočio pusbrolis liko drėgnokas.  Na, bet vieno iš jo neatimsi – išvaizdus dalykas tai tikrai.

Reikės:

350 g. sviesto,

350 g. cukraus,

7 kiaušinių,

200 g. miltų,

150 g. krakmolo,

2 VŠ grietinės,

vanilės ar vanilinio cukraus.

Visi produktai turi būti kambario temepratūros!

Gaminame:

Sviestą su cukrumi ištriname iki purumo.

Kiaušinio trynius atskiriame nuo baltymų.

Kiaušinio baltymus išplakame iki standumo.

Dedame  po 1 kiaušinio trynį ir sukame, kol bus sudėti visi tryniai.

Dedame miltus, sumaišytus su krakmolu, ir gerai išmaišome.

Sudedame į tešlą išplaktus kiaušinio baltymus ir atsargiai išmaišome.

Grietinės dedame  tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Man reikėjo 4 VŠ.

Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pilame keletą šaukštų tešlos ir plonai plonai paskleidžaime skardoje.

Kepame iki 200-220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, geriausia naudojant kepimo iš viršaus  funkciją.

Kai viršus gražiai parus (palaukit, nepabijokit, būtinai tegul paruduoja, pati keliuose sluoksniuose nesulaukiau, tai ir liko ne visai iškepę sluoksniai) kepinį ištraukiame, ant jo viršaus pilame kelis VŠ tešlos, paskleidžiame ir vėl kepame, ir taip, kol bus sudėta visa tešla.

Kuo sluoksniai plonesni – tuo geriau. Gal geriau naudoti didesnę kepimo formą, manoji buvo maža – 23 cm skesmens, apvali, gavosi labai daug sluoksnių, labai ilgai kepė ir tai manau buvo priežastis, kodėl „šakotis“ trapus taip ir neliko. Kitą kartą imčiau didesnę formą ir daryčiau mažiau sluoksnių.

Skonis tikrai panašus į šakočio.

Skanaus!

Idėja: čia.

 

Totoriški čeburėkai

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Tešlą:

Vandenį, druską ir aliejų užverdame.

Užvirus suberiame miltus skirtus plikymui ir greit maišydami išmaišome, kol nelieka gumuliukų.

Paliekame atvėsti.

Atvėsus mušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Supilame degtinę, suberiame miltus ir viską gerai išminkome, kol tešla lieka nelipni. Gali užtrukti iki 15 min.

Tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą  valandai – subęsti.

Įdarą:

Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome, beriame į mėsą, išmaišome.

Į mėsą pilame kefyrą, beriame druską, pipirus, mairūnus, viską gerai išmaošome.

Čeburėkus:

Tešlą išėmus iš šaldytuvo perminkome. Padalijame į 10 vienodų gabaliukų. Vienas svers ~ 84 g.

Tešlą kočiojame plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus.

Verdame giliame puode ar keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja: čia.

1 2 3 7