Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Kažkodėl galvodavau, kad vištienos blynai tai būtinai vištiena, majonezas, laikyt per naktį ir t.t. Nieko panašaus, šis receptas iš „Virtuvės mitų griovėjų“ receptyno, tik patvirtina tai. Pabandžiau ir susižavėjau, net mano šeimai tiko ir patiko labai labai. O kaip viskas greita, jau nekalbu, kad skanu nežmoniškai. Tiks šie blynai ir skubantiems, ir neskubantiems, ir užklupus netikėtam svečiui, ir vaikams, ir tėvams, žodžiu visiems, mėgstantiems skaniai valgyt ir ilgai virtuvėje nesisukiot norintiems. Puikiai tinka ir „Virtuvės mitų griovėjų“ siūlomas padažas su varške ir agurku. Šis padažas, kaip mat atsidūrė mano svarbiausių padažų sąraše. Receptas yra su žaliais, nevirtais brokoliais. Brokoliai iškepa, bet reikia kept ant nedidelės kaitros ir vartyt neepamiršt blynelių. Blynelius kepiau jau ne vieną ir ne du kartus, ir patyriau, kad geriau dėti kelias minutes verdančiame vandenyje apvirtus brokolius.

Reikės:

Blyneliams:

1/2 vištos krūtinėlės,

1 saujos brokolių,

2 kiaušinių,

6 VŠ  miltų (kupinų),

1/3 stiklinės kefyro,

žiupsnelio kepimo miltelių,

aliejaus kepti,

druskos, juodųjų pipirų.

Padažui:

100 g. riebios varškės,

3 VŠ grietinės,

1 tarkuoto (burokine tarka) ilgavaisio agurko,

druskos, juodųjų pipirų.

Gaminame:

Padažą:

Varškę sutriname su grietine, dedame tarkuotą agurką, viską gardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome.

Blynelius:

Vištienos krūtinėlę supjaustome smulkiais gabalėliais.

Kiaušinius išplakame su kefyru, druska, kepimo milteliais, pipirais ir miltais.

Į paruoštą tešlą dedame vištienos gabalėlius ir smulkintus brokolius.

Viską gerai išmaišome.

Kepame keptuvėje įkaitintame aliejuje.

Prieš patiekiant blynus palaikome ant popierinės servetelės, kad susigertų riebalai.

Dieviškai skanu su varškės padažu.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Virtuvė Nuo…Iki..“ Nr. 11 (41), 2012.

Dėl vieno esu tikra, kiek lietuvių šeimų – tiek šaltibarščių variantų. Vieni daro su pienu, kiti su grietine, aš darau su kefyru arba rūgpieniu. Daržovės – kokias turiu po ranka, tikrai nebūtinai virti ar marinuoti burokėliai. Nuostabūs šaltibarščiai būna jei imam tik kefyrą, virtus burokėlių ir rugštynių lapelius ir krapų. Nuostabūs, o jei dar supilstyti į stiklines ir šaltutėliai… Labai skanu ir skystesni, ir tirštesni. Maniškis senų seniausiai pareiškė, kad šaltibarščiai – ne maistas, tad darau juos kuo tirštesnius, kitaip žmogus lieka alkanas. Čia jau skonio reikalas. Aš pati šaltibarščius labai mėgstu ir jei ne namiškių nuostata, kad čia ne maistas, gaminčiau juos tikrai ne du kartus per metus.

Reikės:

1 L kefyro ar rūgpienio,

svogūnų laiškų ryšulėlio (iš bėdos tiks ir galvelė susmulkinta),

saujos smulkintų krapų,

stiklinės virtų burokėlių ir rugštynių lapų,

kelių VŠ marinuotų burokėlių,

smulkinto agurko,

virto smulkinto kiaušinio,

druskos.

Gaminame:

Viską sumaišome pagal skonį, gardiname druska.

Šį kartą valgėme su orkaitėje keptomis bulvėmis.

Skanaus!

Sušilę orai atidarė šašlykų sezoną, kaip smagu su šeima, su draugais pavakarot gryname ore ir žinoma, išsikepti šašlykų. Kokių ir kas tik nekepa, vištienos, kiaulienos, avienos, kokių tik marintų nedaro: mineralinio, acto, kefyro, majonezo…

Šį įrašą tęsiu tiek, kiek įvairių marinavimo būdų rasiu, sužinosiu, išbandysiu, ragausiu.

 Šis receptas mano mėgstamiausias.

Kiaulienos šašlykai kefyro marinate

Mėgstu šį būdą, nes jis greitas. Šašlykus galima valgyt jau po kelių valandų, o mėsytė būna minkšta.

Reikės:

 ~ 1 kg kiaulienos (mėsos kiekis pagal valgančių skaičių, vienam žmogui ~250 g. mėsos) kumpio, spandinės, šoninės – kokios mėgstate labiausiai, man patinka kiaulienos sprandinė.

3 dideles svogūnų galvutes

druskos, pipirų, aš papildomai naudoju Santa Marijos „Grill“ prieskonius, iš ekologinės linijos, bet tai nebūtina

~ 0,5 L kefyro, kokio tik patinka

Gaminame:

Mėsą nedideliais gabalais supjaustome į dubenį, ten pat dedame grežinėliais pjaustytus svogūnus, pilame druskos, pipirų,prieskonių jei dedame ir viską užpilame kefyru ir gerai išmaišome, kad vienodai pasiskirtytų druska ir kiti prieskoniai.  Kefyrą iš mėsos lyžtelių liežuvio galiuku, taip pažiūriu ar užtenka druskos.

Mėsą kelias valandas marinuojame, labai gerai karts nuo karto vis permaišyt, ranka paspaudžiant mėsytę (taip geriau įsigeria marinatas).  Marinavimo trukmę nustatau pagal marinato kvapą, šis marinatas turi gerą savybę, kai mėsytę galima kept, indas su marinatu ir mėsa pradeda  stipiai kvepėti.

Štai ir viskas, skanaus!

Rolando šašlykai žolelių marinate

Mano dukros krikšto tėtis, kiekvieną kartą, mus maloniai nustebina naujai sugalvotu šašlykų marinatu.  Šį kartą nustebino pavasariu kvepiančiais, subtilaus ir lengvo skonio šašlykais. Mėsytė minkšta, kvepianti žolelėmis ir pavasariu. Kaip ir kiekvieną kartą Rolandas mielai pasidalino recepto subtilybėmis.

Reikės:

 ~ 1 kg kiaulienos (mėsos kiekis pagal valgančių skaičių, vienam žmogui ~250 g. mėsos) kumpio, spandinės, šoninės – kokios mėgstate labiausiai. Rolandas rekomendavo kiaulienos šoninę.

druskos,

Alvo „Grill“ prieskonių geros saujos,

džiovinto baziliko geros saujos,

aliejaus iš akies, kad sudrėkintų prieskonius ir mėsą.

Gaminame:

Supjaustytą mėsą dedame į dubenį, užpilame saujelę druskos, beriame prieskonius, mėsą permaišome, pilame aliejų. Aliejaus tiek, kad mėsa su prieskoniais nebūtų sausa,  pilti, kad viskas plauktų irgi nereikia. Marinuojame, kiek laiko turime, geriausia per naktį.