Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!

Šie suktinukai skanūs su bet kokiais grybais, Aguonėlė juos gamino su baravykais, aš turėjau kelmučių – gaminau su jais. Skonis – nuostabus. Skanu ne tik dėl grybų, labai patiko mėsytės minkštumas ir tai, kad darbo mažai. Tuo pačiu nutariau išmėginti Dano paniruotus svogūnus. Labai skanu, skanūs ir šilti, ir šalti. Labai labai patiko.

Reikės:

Suktinukams:

~ 600 g. kiaulienos sprandinės,

~ 300 – 400g.virtų grybų (naudojau kelmučius),

1 didelio svogūno,

1 didelės česnako skiltelės,

daržovių sultinio (galima keisti vandeniu),

druskos, pipirų, mėgstamų ir turimų prieskoninių žolelių,

~ 3  VŠ su kaupu miltų,

sviesto, aliejaus

Paniruotiems svogūnams:

1 didelio svogūno,

1 kiaušinio,

miltų,

100 g. vandens,

100 g. alaus,

druskos, sezamų, kmynų, kurkumos,

aliejaus virimui.

Gaminame:

Suktinukus:

Sprandinę supjaustome 0,5 cm storio gabalėliais ir juos truputį pamušame. Barstome druska, pipirais. Paliekame laukti, kol gaminsime įdarą.

Svogūną susmulkiname ir su gabalėliu sviesto apkepame iki skaidrumo.

Suberiame grybus ir kepame, kol nelieka skysčio.

Įdaro vieną trečdalį pasidedame padažui. Likusiu įdarome suktinukus, gal grybai neišbėgiotų galima susmeigti dantų krapštukais.

Įdarytus suktinukus voliojame miltuose ir pakepame su sviestu ir aliejumi.

Apkeptus suktinukus sudedame į puodą, kur jie troškinsis.

Atidėtą dalį grybų įdaro vėl dedame į keptuvę, kur kepė mėsa. Sudedame smulkintą česnaką truputį pakepame. Dedame VŠ miltų, maišant pakepiname. Pilame gerą stiklinę sultinio arba vandens. Maišome. Minutėlę paverdame.

Suktinukus užpilame šiuo padažu ir troškiname mažoje kaitroje ~30 – 40 min.

Svogūnus:

Svogūną supjaustome 0,5 cm griežinėliais.

Į dubenį pilame vandenį, alų. Mušame kiaušinį. Išplakame.

Į plakinį pilame miltų, maišome, kol gausis tiršta blynų masė.

Beriame druską, semus, kmynus, kurkumą.

Puode ar kepuvėje įkatiname aliejų.

Svogūnų žiedus mirkome tešloje, verdame karštame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

 

 

Mano mylimiausia. Iš visų atsargų šita dingsta pirmoji. Kadaise šį receptą radau supermamose ir taip tiko, ir patiko, kad šios mišrainės nelaikau grybų gadinimu, todėl darau visuomet, kai tik turiu grybų.

Reikės:

1 kg pomidorų,

1 kg grybų (plautų, apvirtų, nieko tokio jei bus ir mažiau),

0,5 kg svogūnų,

1 kg morkų,

1 stiklinė ryžių,

200 g. aliejaus,

100 ml vandens,

1,5 VŠ druskos,

1,5 VŠ cukraus,

pipirų, lauro lapų jei mėgstate česnako kelios skiltelės,

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Svogūnus smulkiai supjaustome, morkas sutarkuojame morkų tarka.

Į puodą pilame aliejų ir mažoje kaitroje apkepiname morkas ir svogūnus.

Pomidorus supjaustome smulkiai.

Smulkintus pomidorus ir visas kitas sudedamąsias dalis sudedame į puodą su apkepintomis morkomis ir svogūnais.

Daržoves troškiname nedidelėje kaitroje, kol išverda ryžiai. Pamaišant.

Pabaigai, jei mėgstate, galite gardinti česnaku.

Karšta mišrainė sudedama į stiklainius ir užsukama dangteliais. Laikyti šaltai.

Skanaus!