Šį troškinį mačiau G. Šapiro „Skonio reikale“ o, kad jau turėjau visas sudedamąsias dalis tai ir išbandžiau. Geras dalykas, valgėm ir su makaronais, ir su ryžiais. Visaip man skanu. Tik maniškis sureagavo tipiškai – „o mėsos bus?“, teko traukt dešreles, tiko ir su jomis. Mažoji troškinio paragavus apsiverkė, tai paskui buvo juoko visą vakarą, kas per troškinys, kad vaikas verkia paragavęs.

Reikės:

1 kg stambiai pjaustytų raudonųjų svogūnų,

1 lupto stambiai pjaustyto baklažano,

1didelės česnako skiltelės stambiai pjaustytos,

1 geltonos paprikos stambiai pjasutytos,

1 didelio pomidoro smulkinto,

1didelio VŠ pomidorų pastos ar padažo,

aliejaus kepimui,

laurų, druskos, gvazdikėlių kelių, pipirų.

Gaminame:

Į puodą pilame aliejaus, negailime.

Į įkaitusį aliejų beriames svogūnus, česnakus. Apkepame, kol suminkštėja. Beriame druskos, pipirų, lauro lapą ir kelis gvazdikėlius.

Beriame pjaustytą baklažaną, geltoną papriką, pomidorą ir viską truputį apkepame.

Dedame pomidorų pastos, pilame vandens kokią stiklinę ir troškiname, kol daržovės lieka minkštos. Troškiname nedidelėje kaitroje.

Jei vandens truksta eigoje galima įpilti dar.

Pabaigai ragauti, pagardinti druska ar pipirais pagal skonį.

Skanaus!