Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Bulviniai blynai ar su mėsa, ar su grybais mano brangiųjų mylimiausi. Ypač gražu, kai mažoji kemša su dideliu malonumu. Nufotografuoti spėjau tik gamybos procesą, daugiau neliko ko… Kitą kartą kai kepsiu jei liks blynų – nufotografuosiu.

Reikės:

~ 1 kg bulvių,

2 kiaušinių,

svogūno galvos,

druskos, pipirų,prieskonių maltai mėsai,

kelių VŠ miltų,

~ 500 g. maltos mėsos (įdarui),

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka ar kombainu.

Į bulvių tarkius mušame kiaušinį, tarkuojame (bulvine tarka) pusę svogūno galvos.

Beriame druskos, kelis šaukštus miltų, kad telšla būtų ne skysta, o tirštoka. Miltus galima berti po šaukštą, jei dar reikia – dedame dar. Galima tešlą paruošti ir be miltų ar kiaušinio, tada reiktų šiekt tiek nusunkti bulvių tarkius, ypač jei bulvės „vandeningos“.

Ruošiame mėsą įdarui:

Į maltą mėsą mušame kiaušinį, beriame pusę galvelės smulkinto svogūno (jei patinka, galima ir daugiau).

Beriame druskos, mėgstamų maltos mėsos prieskonių. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų.

Dedame po gerą šauktštą bulvių tarkių tešlos.

Nieko nelaukę į blyno vidurį dedame iš maltos mėsos suformuotą ploną „blynuką“.

Mėsos „blynuką“ taip pat nieko nelaukę uždengiame bulvių tarkių tešlos sluoksniu.

Kepame vidutinėje kaitroje, kai matome, kad apatinis blynas apkepė, verčiame blynus ir kepame kitą pusę. Kepdami apverčiame kelis kartus.

Labai skanu su grietine.

Skanaus!

Vieni iš skaniausių didžkukulių. Kad jau naudojama varškė, tai ir pagamint labai lengva ir greita.  Anytos namuose juos vadina marmuriniais, kol nevirti jie tikrai savo išvaizda primena marmurinius. Esmė ta, kad jie daromi ne vien tik iš bulvių tarkių, bet lygiomis dalimis bulvių tarkių su varške. Puikus derinys, didžkukuliai būna minkšti, varškė nedominuoja. Įdarui galima naudoti grybus, įvairią mėsą.

Reikės:

Didžkukuliams:

8 didelių bulvių,

0,5 kg varškės,

stiklinės krakmolo,

1 kiaušinio,

druskos.

Įdarui:

0,5 kg maltos mėsos,

didelio svogūno,

druskos,

pipirų,

kiaušinio.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka. Tarkius nusunkiame, labai sausai nereikia, turi būti šiek tiek drėgna, minkšta tešla.

Leidžiame nusistovėti krakmolui.

Į nusunktus tarkius sumaišome su krakmolu, varške, kiaušiniu. Viską išminkome, pasūdome. Turi būti minkšta tešla.

Įdarą:

Maltą mėsą sumaišome su kiaušiniu, smulkiai pjaustytu svogūnu, prieskoniais.

Darome didžkukulius, į vidų dedame įdaro.

Verdame didžkukulius pasūdytame vandenyje ~ 20 – 30 min.

Skanu su sviesto ir grietinės ar tik grietinės padažu.

Skanaus!

Seniai jau prisižadėjau savo draugei Astutei įdėti įdarytų makaronų lazdelių receptą, o kad jau mažoji mus dar prieš Kalėdas „uždarė“ į namų karantiną, tai kaip tik turiu progą paskutinę matų dieną ištesėti duotą pažadą.

Įprastai šiuos makaronus darau su pievagybių padažu, tam nusižengiau tik šiandien, kažkaip sugundė mane tie grybai šaldiklyje. Laukė savo valandos, o kad jau Naujieji, tai nors tiek džiaugsmo šiuose ligų maišų namuose.

(Dėžutei Cannelloni paruošti) reikės:

Įdarui:

600 – 800 g faršo (naudojau kiaulienos kumpio),

svogūno galvos,

3 – 4 batono riekelių,

200 ml pieno,

druskos, pipirų.

Padažui:

500 g. pievagrybių,

400 ml pieno,

300 ml sultinio (dažniausiai naudoju vandenyje tirpintą sultinio kubelį),

150 g lydyto sūrio (galima tepamo varškės su žalumynais) (nebūtina, turėjau tai įdėjau),

100 g fermentinio sūrio (apibarstymui),

60 g sviesto,

2 VŠ miltų,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Įdarą:

Batono riekeles pamirkome piene, susmulkiname ir sudedame į faršą.

Į faršą bulvių tarka (trintuve) sutarkuojame svogūną, dedame druskos, pipirų, viską išmaišome.

Makaronus (nevirtus, žalius) prikemšame mėsos įdaro.

Įdarytus cannelloni sudedame į kepimo indą.

Padažą:

Pievagrybius perpjauname pusiau ir susmulkiname. Pakepiname juos su nedideliu gabalėliu sviestu. Įpilu šiek tiek vandens ir uždengus dangtį patroškinu, kol pievagrybiai suminkštėja.

Pievagrybius sudedame į dubenį.

Keptuvėje ištirpiname kelis VŠ sviesto, dedame miltus ir maišydami juos pakepiname minutėlę.

Pakepintus  miltus skiedžiame pienu, sultiniu ir nuolat maišydami paverdame.  Vietoje sultinio pilu vandenį, o paskui reikalą pataisau sultinio kubeliu, tik reikia prisimint, jei jis su druska, vėliau druskos jau nereikia dėti. Padažas turėtų būti labiau skystesnis negu tirštesnis. Jei trūksta skystumo, galima pilti daugiau pieno, sultinio ar vandens.

Į padažą įmaišome lydytą sūrį, gardiname druska, pipirais, maltu muskatu ar kitomis mėgstamomis žolelėmis.

Į padažą sudedame grybus, išmaišome.

Įdarytus makaronus užpilame padažu.

Formą uždengiame (manoji be dangčio, dengiu folija).

Uždengtus makaronus kepame iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 40 min.  Baigiant kepti nudengiame, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir dedame į orkaitę, kol išsilydys sūris.

Skanaus!

Aną dieną varčiau kolegių puslapius ir „Septyniuose virtieniuose“ užmačiau čeburėkus. Kaip aš jų užsinorėjau, baisingai. Pažiūrėjau, koks jos receptas ir būtiniausiai užsinorėjau išbandyti. Pati turiu tik čeburėkų su varškine tešla receptą, bet jis nevertas dėmesio. Visai pritariu „Septyniems virtieniams“, čeburėkai su varškine tešla labiau bandelės negu čeburėkai. Gero čeburėkų recepto ieškau ir šiandien. Patiko, labai patiko miltų ir alaus tešlos variantas. Gal ir ne tobuli, bet netoli tiesos. Sakyčiau aštuoni – devyni iš dešimties balų. Tobulus čeburėkus esu valgiusi pas vyro brolienę, tik ji recepto neišsaugojo, taip ir likau tolesnėse paieškose…

Kai bandžiau šią telšą, pirmą partiją čeburėkų, kepiau nepalaikiusi šaldytuve, nes už nugaros laukė alkana minia. Nepalaikyta tešla nesubrendo, čeburėkai buvo skanūs, bet kieti. Teko laikyti juos celofaniniame maišelyje, kad atbrinktų. Kitą partiją viriau tešlą palaikusi šaldytuve per naktį. Gavosi puikūs čeburėkai. Tiek laikyti tikrai nereikia, užtektų ir valandos, man taip savaime gavosi, nes namiškiai jau buvo prisikirtę kietų čeburėkų, tad kitus viriau kitą dieną. Dar turiu pridurti, kad gaminau tik su alumi, nes tokie  čeburėkai minkštesni. Nuotraukų įdėti negaliu, nes nei pirmuoju, nei antruoju kepimu neliko nei vieno. Matyt tikrai neblogi buvo…

Reikės:

Tešlai:

miltų,

druskos,

alaus arba vandens.

Įdarui:

kiaulienos faršo,

jautienos faršo (pati gaminau tik su kiaulienos, tokio tik turėjau tuo metu, patartina faršą maišyti lygiomis dalimis),

svogūno,

druskos,

pipirų,

vandens,

aliejaus virimui.

Gaminame:

Tešlą:

Druską ištirpiname aluje arba vandenyje. Iš miltų ir vandens tešlos suminkome gana kietą tešlą, kuri nelimpa prie rankų ir kitų paviršių. Ją suvyniojame į maisto plėvelę, dedame valandai į šaldytuvą.

Įdarą:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, svogūno nepagailime. Dedame druskos, pipirų, gerai išmaišome. Pilame vandens, tiek, kad mėsa būtų labai minkšta, bet vis dar būtų vientisa, galima kabinti šakute. Vanduo virs nuostabiu sultiniu išvirusiame čebureke.

Čeburėkus:

Tešlą kočiojame gana plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus. Verdame giliame puode įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja čia.