Per ilgą laiką mūsų šeimoje nusistovėjo konservavimo receptai. Atsisijojo nelabai mėgiami ir dabar darau tik taip ir tai ką valgo mano šeima. Pomidorus konservuoju dviem būdais arba savo sultyse arba šiuo receptu. Nuostabūs abu, bet čia jau skonio reikalas.

Reikės:

Smulkių pomidorų, lauro lapų, kvepainčių pipirų.

Marinatui:

Litrui vandens – 2 VŠ druskos, 2 VŠ cukraus.

Gaminame:

Pomidorus nuplauname, sudedame į konservavimui paruoštus stiklainius ir dangtelius. Dangtelius paruošti paparasta. Jei dangteliai nauji – užtenka tik palaikyti verdančiame vandenyje, jei nauadoti – tada pakaitintus verdančiame vandenyje reikia išvalyti su spirituota ar degtinėje mirkyta vata.

Užpilame juos verdančiu vandeniu, pridengiame dangteliu. Palaikome ~ 10 min. (Laikau, kol stiklainį galima paimt į rankas ir nenusideginus nupilt vandenį).

Skystį nupilame į puodą, jį vėl užverdame ir vėl užpilame pomidorus. Vėl palaikome ~ 10 min. užpiltus ir nupilame į puodą.

Dar kartą užverdame skystį, tik šį kartą sudedame druską ir cukrų.

Marinatu užpilame pomidorus. Stiklainius užsukame dangteliais.

Skanaus!

Kai lauke tokia kaitra nesinori nieko, juo labiau gaminti maistą. Norisi tik gulinėti, tingėti ir skaniai gerti, koki nors smoothie pavyzdžiui.  Aną dieną skaitinėdama 7virtienius užtikau čaj receptą.  Taip mane sužavėjo, kad užsimaniau nors tu ką. Sužavėjo, todėl, kad tai tikro indo ruošta arbata, antra  todėl, kad Indija vis dar mano svajonių šalis, trečia – vis dar gyvas knygos „Šantaramas“ įspūdis. Žodžiu, visokių priežasčių daug, o žinant tai, kad arbata nėra mėgiamiausias mano gėrimas, vadinasi, sužavėjo labai. Tai šiandien lėkiau į parduotuvę ieškoti granuliuotų arbatžolių (brangiojo žodžiu nepatikėjau, lėkiau pati žiūrėt ar tikrai nepražiopsojo). Neradau… susinervinau, dar neseneniai, pamenu, būdavo. Nežinau kur dingo, na, kad jau recepte parašyta, kad iš bėdos tinka ir lapeliai, naudojau juos.

Fantastiška arbata, tikrai nuostabi, net nežinau, ką gersiu toliau ar šią arbatą ar savo numylėtą latte…

Reikės:

pieno,

vandens,

granuliuotų arbatžolių  (pusės AŠ asmeniui),

cukraus pagal skonį.

Gaminame:

Arbatą verdame puode ar kitame atvire inde.

Vandens ir pieno santykis 1:1 arba 2:1.

Pilame vandenį, pieną, arbatžoles, cukrų į puodą ir lėtai verdame 20 min. Indas turi būti neuždengtas.

Nukošiame.

Mėgaujamės!

Skanaus!

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Senovinė vyšnių uogienė

Pasakiška, saldi, juoda kaip naktis vyšnių uogienė. Senas receptas iš mamos receptų knygos. Anksčiau tokia uogienė man atrodydavo tikras nesusipratimas –  per saldi, per tiršta, kol atėjo laikas ja gardinti mažosios blynus, košes ir kita. Nereikia nė sakyti, kad dabar ši uogienė viena iš favoričių.

Reikės:

1 kg vyšnių  – 1 kg cukraus

Gaminame:

Uogas nuplauti, palaukti, kol nusausės. Išimti kauliukus. Užpilti cukrumi ir palikti per naktį.

Rytojaus dieną sultys nupilamos į puodą ir pavirinamos 5 – 6 min. graibant putas.

Po to uogos sudedamos ir verdamos, graibant putas, kol sirupas pradeda tirštėti, o uogos įgauna metalo blizgėjimą, arba išgriebtos iš sirupo, susiraukšlėja.

Išvirta uogienė supilstoma į stiklainiukus ir laikoma vėsioje vietoje.

Uogienei pagardinti recepte siūloma dėti 20 sutintų vyšnių branduolių. Virdama pamiršau, dabar graužiuosi. Branduoliai suteikia tokį nuostabų vyšnišką aromatą.

Skanaus!

Skruzdėlynų variantus turiu du. Vienas klasikinis su tešla, kurią reikia gerai padaužyti kočėlu, labai gražus, bet man – mažiau skanus. Antrasis – paprastas, greitas, bet ne toks gražus, užtat koooks skanus! Jei galiu rinktis, renkuosi – pastarąjį. Šį kartą geriausi kritikai buvo vaikai, kurie džiaugėsi „čia tai skainėstas!“, manau, tai viską ir pasako.

Šis skruzdėlyno variantas gimė iš mano darbų mokytojos žagarėlių recepto. Daug metų jį saugau ir turiu pasakyt –  skanesnių žagarėlių nesu radusi iki šiandien. Lakšteliai – plonyčiai, traškūs, tirpstantys burnoje.

Tešlos kiekis priklauso nuo kiaušinių kiekio. Pirma norma: du kiaušiniai, mažas skruzdėlynas,  antra – 4, vidutinis skruzdėlynas, šeši kiaušiniai – didelis skruzdėlynas.

Reikės:

Dideliam skruzdėlynui:

6 kiaušinių,

3 VŠ be kaupo cukraus,

1 AŠ druskos,

miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla,

aliejaus virimui,

degtinės ar spirito ~ porą šaukštų.

Sirupui:

250 g. cukraus,

12 VŠ didelių medaus,

šlakelio vandens.

Gaminame: 

Lakštelius:

Kiaušinius paplakame su cukrumi ir druska, dedame miltų.

Miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla. Dėti po truputį, vis paminkyt, turi būt minkšta, lengvai minkoma, kočiojama ir lipni. Kočiojant reiks vis miltuot ir stalą, ir kočėlą. Svarbu nepridėti daug miltų, kad nebūtų tešla kieta. Man miltų dubenyje visada lieka, minkau ir jei matau, kad užtenka – palieku nesuminkytus.

Iškočioti labai labai plonai, popieriaus plonumo. Supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir virti karštame aliejuje. Į aliejų nepamiršti įpilti degtinės ar spirito.

Jei iškočiojote labai plonai ir tešla ne per kieta – lakšteliai iškart pradės pūstis ir pūslėtis. Virti, kol lengvai parausta. Išverda labai greitai.

Sirupą:

Į puodą supilame cukrų, užpilame vandeniu – nedaug, vos vos, kad tik apsemtų.

Užkaičiame, palaukiame, kol užverda. Vis pamaišome.

Užvirus kaitrą sumažiname. Paliekame virti. Nepamirštame vis pamaišyti. Pradžioje bus daug burbulų, paskui jų mažės, dar vėliau pradės burbuliuoti smulkiais burbuliukais, sirupas darysis skaidrus, tirštės. Sudedame medų ir dar kartą užverdame.

Skruzdėlyną:

Lakštelius dedame sluoksniais ir užpilame sirupu. Pradedame nuo didelių, baigiame mažais lakšteliais. Barstome skruzdėlių – aguonų. Dekoruojame vyšniomis, riešutais ar kaip tik patinka.

Skanaus!