Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Taip jau išėjo, kad įsisukau kaip reikiant į Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje“. Šį kartą gaminau aitrų krevečių užkandį. Geras, nerealiai geras mėgstantiems aitriai.

4 – 6 asmenims reikės:

200 g lukštentų nevirtų krevečių (tokių mūsų kaime nebūna, imiau virtas šaldytas tik kepiau trumpiau)

2 skiltelių česnako,

1 VŠ alyvuogių aliejaus,

1 aitriosios paprikos,

petražolių (keičiau krapais)

druskos, juodųjų pipirų, citrinos sulčių.

Gaminame:

Jei krevetės šaldytos atšildome. Jei šviežios – naudojame su kiautais, tik ūsiukus nukarpome.

Česnaką supjaustome juostelėmis.

Į keptuvę pilame aliejaus, dedame česnakus ir kai česnakais pakvimpa sudedame smulkiai pjaustytą aitriąją papriką. Minutę pakepame vartydami.

Į keptuvę beriame krevetes ir pateliūskuodami kepame, kol krevetės pradeda rausti. Jei krevetės nevirtos kepame ~ 7 min. Jei virtos per pusę ar net daugiau trumpiau. Perkeptos krevetės bus guminės.

Pabaigiai viską barstome smulkintomis petražolėmis ar krapais, barstome druską, juodaisiais pipirais ir gausiai apšlakstome citrinos sultimis. Pamaišome.

Skanaus!

Vakar nusprendžiau pasilepinti, nors gaminau graikišką troškinį, nusprendžiau tvirtai – vakarienę valgysiu savo, kitokią nei šeima. Taip užsinorėjau ko nors lengvo, „sūriško“. Prisiminiau Beatos laidoje matytus sumuštinius su dviem sūriais, kapareliais ir salsa verde padažu. Salsa verde man netinka dėl ančiuvių, nebėda – turiu savajį užpilo variantą. Beveik tas pats, tik be ančiuvių, o šį kartą ir be kaparelių. Nusprendžiau, bet kol pasigaminau iš savo kalno verkiančių pomidorų sultis, kol sužiūrėjau šeimos vakarienę, kol apšokinėjau sergančią mažąją, buvo taip vėlu, kad nebesinorėjo ir savosios vakarienės, vos vieną sumuštinį prisiverčiau suvalgyt, juk taip su noru dariau, kelis skaniausiai sušveitė, jau prisikirtęs troškinio brangusis, taigi dar keli sumuštiniai liko gulėt iki rytojaus. Ryte jie man labai viliojantys pasirodė, ir nustebau – karšti buvę vakar, šiandien iš ryto buvo gal net dar skanesni. Va tau ir karšti. O sūris, turėjau tik Vilkyškių „Fetuva“, tas iš viso nustebino, per netyčia papuolęs ant sumuštinio sužibėjo, kaip tikra žvaigždė, beje Beata naudojo: mozzarella ir feta sūrius.

Reikės:

Prancūziško batono (naudojau su česnakinio sviesto įdaru),

fetos sūrio (naudojau Vilkyškių „Fetuvą“),

Užpilui:

pusės citrinos sulčių (galima keisti balto vynuogių vyno actu),

kelių VŠ alyvuogių aliejaus,

česnako skiltelės,

kelių šviežių baziliko lapelių,

pipirų, druskos.

Gaminame:

Batono riekeles kelias minutes paskrudiname 200 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Ant karštų riekelių sudedame fetos riekeles ir dar minutėlei šauname į orkaitę, kol sūris lengvai lengvai pasilydys.

Užpilą:

Į indelį pilame kelis VŠ aliejaus, spaudžiame česnaką, beriame smulkintą baziliką, spaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome. Beriame kelis grūdelius druskos,pipirų. Išmaišome, ragaujame – turi būt rūgštoka, bet maloniai. Jei per rūgštu, galima berti šiek tiek cukraus arba naudoti balto vyno actą.

Karštus sumuštinius užpilame užpilu ir mėgaujames.

Skanaus!

Kai šį padažą pamačiau pas kelias tinklarašitininkes susidomėjau. Suintrigavo mane dar jis dar žiemą, pasižymėjau ir patį pirmą pomidorų derlių paskyriau šiam padažui. Net nereikia jo daug girti, manau, jei jau jį darė ne viena blogerė ir visos gyrė, tai ką jau čia man kartotis. Patiko jis: Jurgitai, Vilmai ir Redai, tai jau yra pati geriausia rekomendacija.

Pati dariau vieną nelabai žymų pakeitimą, padažą padalinau į dvi dalis, vieną palikau pagal receptą, į kitą – dėjau aitriąją papriką ir taip gavau 2 padažus. Su brangiausiuoju nusprendėm, kad aštraus reiks pasidaryti dar….

Reikės:

3 kg prinokusių pomidorų,

4 raudonųjų paprikų,

5 didelių svogūnų galvų,

1 česnako galvos,

1 stiklinės cukraus,

5 nubraukų VŠ druskos,

150 ml 9 % acto ,

1 AŠ maltų juodųjų pipirų,

1 AŠ malto cinamono,

1 AŠ maltos kalendros,

1 AŠ džiovinto ar šviežio smulkinto baziliko,

1 – 2 didesnės aitriosios paprikos, jei darysite aštrų padažą,

stiklainių, dangtelių.

Gaminame:

Pomidorus užpilame verdančiu vandeniu, nuplikome, nulupame odeles ir supjaustome smulkiais gabalėliais.

Smulkiai supjaustome paprikas, svogūnus.

Daržoves sudedame į puodą, supilame: druską, cukrų, prieskonius ir verdame pamaišydami ~ 1 val., kol sutirštėja. Verdame maišydami, kad neprisviltų.

Baigiant virti supilame actą, smulkintą česnaką ir aitriąją papriką (jei darome aštrų) ir dar truputėlį paverdame.

Viską sutriname trintuvu (blenderiu) iki vientisos masės.

Sukrečiame į paruoštus stiklainus ir užsukame dangtelius ir laikome vėsiai.

Skanaus!