Nežinau, ar rasim žmogų nežinantį, kaip pasigaminti kebabą (šavarmą, kodėl jau rašiau, žiūrėti prie mėsos kebabui) namie.  Bent jau ką nori rasti lavaše, tikrai žinau žino visi. O šis receptas tik vienas iš galimų, jei pasiūlysit savo – nudžiuginsit mane. Lauksiu pasiulymų!

Siūlau jums tokį variantą:

Lavašas ( žiūrėti čia), mėsa (žiūrėti čia). Daržovės: smulkintas Pekino kopūstas, griežinėliais pjaustytas agurkas, pomidoras, svogūnas.

Padažai:

vienas –  mūsų šeimoje būtinas – harisa (žiūrėti čia), aštrus, labai aštrus.

kitas – česnakinis – dvi dalys grietinės, arba kefyro, viena dalis – majonezo ir išspaustos kelios česnako skiltelės.

trečias – pikantiškas – majonezas, pomidorų padažas, krapai.

Viską apjungiam:

Tiesiam lavašą. Jį ištepame mėgstamu padažu, ar net dviem, dėliojame šavarmos mėsą ir daržoves, kad šavarma nebūtų tokia sausa, būtinai ant daržovių uždedame bent po AŠ (arbatinį šaukštelį) padažo. Lavašą užlenkiame ir ant vidutinės kaitros pašildome, apvečiant, kad sušiltų padažai, mėsa ir daržovės.

Skanaus!

Šavarmą (šavarma dėl to, kad kebabas yra gaminamas tik iš avienos, ir jokiu būdu nemaltos, o tai, kas pas mus dedama į lavašus vadinama šavarma), pasidaryti lengva, kai kalba eina apie daržoves ar padažus. Sunkiau su mėsa. Vis dar ieškau mėsos paruošimo recepto. Šis, kurį noriu pasiūlyti irgi labai geras, man tinka nes paprastas ir greitas, bet vis tiek įdomūs ir kiti variantai. Jei žinote, prašau, pasidalinkite. Ypač įdomus – nemaltos mėsos variantas.

Reikės:

250 g kiaulienos faršo,

250 g. jautienos faršo,

1 obuolio,

1/2 šviežio batono trupinių,

druskos,

pipirų,

jei gamint kuo labiau rytietiškai – maltos kalendros, kumino ir tt..

jei lietuviškai – mėgiamų mėsos prieskonių

bambukinių iešmelių (nebūtinai).

Gaminame:

Į faršą suberiame batono trupinius (viduriuką, be plutelės suplėšom smukiais gabalėliais), smulkia tarka sutarkuojame obuolį, beriame druskos, pipirų ir prieskonius. Masę gerai išminkome. Jei esat tinginiai, kaip aš, viską subėrę į dubenį imat blenderį (trintuvą) ir sutrinat, ir greit ir gerai.

Mėsos mase aplipinat išmelius. Jei imsit bambukinius – juos prieš tai pamirkykit vandenyje (~ 0,5 val.). Jei imat metalinius – tiesiog aplipinat mėsa.

Jei namie nėra nei tokių, nei tokių – nenusimenat. Bandžiau, gaunasi, garantuotas variantas- iš mėsos privoliojam rulonėlių piršto storio, ilgis pagal kepimo skardą. Šiuos rulonėlius sudedu ant skardos, kurioje priglamžau folijos. Variantas – liuks, nereikės net skardos plauti, viskas liks ant folijos, o mėsos rulonelius lengva apversti ir puikai apkepa.

Šiandien naudojau metalinius išmelius, bet daugiau nenaudosiu. Apversti mėsos negalėjau, apkepė viena pusė, o skarda po apačia pilna taukų ir skysčio iš mėsos. Ir toliau naudosiu variantą trečią – jokių iešmelių, folinės grotelės (ši idėja Beatos iš  „Beatos virtuvė“).  Rezultas tas pats, o vietoj skardų grandymo, geriau skirsiu tą laiką dukriukui.

Gaminam toliau.

Mėsą kepam naudodami grilio funkciją, jei tokios nėra – ne bėda, gal ilgiau užtruks, bet tik tiek, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitaitėje. Kol mėsa gražiai apkepa.

Skanaus!

Šaltinis, čia.

Lavašų receptų pilna įvairiausių, kai pirmą kartą bandžiau šį, pasirinkau, nes neturėjau namuose mielių. Vėliau jau kitų ir nebebandžiau, vis gundausi, bet šis receptas toks paprastas ir greitas, kad vis gryžtu ir gryžtu prie jo.

Reikės:

~ 500 g. miltų,
1 puodelio verdančio vandens (250 ml),
2 VŠ aliejaus,
1 kiaušinio,
0,5 AŠ druskos,
2 VŠ sviesto,
1 AŠ kepimo miltelių

Gaminame:

Apie 200 g.  miltų supilti į dubenį, suberti druską ir pilti verdantį vandenį. Išmaišom kaip galim, tešla bus kietoka, kai vos pravės, gerai išminkome rankomis. Minkome, kol atvėsta ir sudedame sviestą, aliejų ir kiaušinį, vėl gerai išminkome. Imame gerą saują miltų ir sumaišome su kepimo milteliais. Beriame juos į tešlą ir vėl paminkome, miltų imam tiek, kad užminkome minkštą elastingą tešlą. (Miltų dedu ir vis paminkau paminkau, kol tešla nebelimpa  prie rankų. Jei sudėsit visus 500 g. miltų ar daugiau, užminkysit kietą tešlą, bus sunku minkyti, bet tada lavašas bus labai arti to, kur perkat greito maisto restorane. Jei užminkysit minkštesnę tešlą bus lengviau kočiot, o skonis irgi  liks puikus.)

Tešlą pavoliojame į ilgą  ritinį, gabalą atsipjaunam ir plonai iškočiojame ant miltuoto paviršiaus.

Apipjauname norimą formą ar kvadratą, ar apskritimą ir kepame iki vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje be riebalų. Vis apverčiant, kol pradeda rausti burbuliukai (~2 min.).

Iškepusius lavašus dedame į perlenktą drėgną rankšluostį. Taip po tuo rankšluosčiu visus ir pakišame.

Įdarą ruošiame savo mėgiamą, su mėgiamais padažais.

Lavašą su įdaru, taip pat kelias minutes pakepame keptuvėje be riebalų, būtinai apverčiam, kad vienodai sušiltų abi pusės ir padažai.

Skanaus!

Šaltinis, čia.

Šeimynai pageidavus susiruošiau gaminti kebabus (tikriau šavarmą) ir apsižiūrėjau, kad namie nėra nei lašo harisos (Harisa (harissa) – aštrus, čili (mano atveju) pipirų padažas su česnakais, kalendra ir kt. priedais. Be jos neįsivazduojamas patiekalas Šiaurės Afrikoje – Tunise, Maroke, Alžyre ).

Jei mėgtstate aštrų maistą tai suprantate, ka toks padažas būtinai turi būt šaldytuve. Man harisa tinka ne tik su mėsos patiekalais, bet visur kur norisi aštrumo.

Pasidaryt jį labai lengva .

Labai aštriai džiovintų čili pipirų harisai reikės:

12 džiovintų čili pipirų (maniškiai neįtikėtinai mažiukai, teko imti 30),

10 česnako skiltelių,

1 VŠ maltų kmynų,

1 VŠ malto kumino,

1 VŠ maltos kalendros,

10 VŠ alyvuogių aliejaus,

4 VŠ raudono vyno acto,

1 VŠ druskos,

2 VŠ pomidorų padažo (be priedų).

Gaminame:

Džiovintus pipirus užpilame karštu vandeniu ir palaikome pusvalandį. Nusausiname, išimame sėklytes ir kotelius. Aš to nedariau, nes reiktų padidinamojo stiklo. Pipirus ir kitas sudedamąsias dalis sudedame į kombainą ir sumalame,  neapsižiūrėjus sudėjau nemaltus kmynus, tai jie tokie ir liko.

Paskutinis akcentas – pomidorų padažas.

Harisą galima gardinti pora šaukštu pomidorų padaž0.  Laikyti sandariame inde šaldytuve arba uždenkite maistine plėvele. Jei ant viršaus užpilsite ploną aliejaus sluoksnį šaldytuve galėsit laikyti apie mėnesį.

 Aštri, labai aštri harissa… pasaka…

Šaltinis: čia.

Šitie ledai kažkas nepaprasto. Kai pirmą kartą pamačiau receptą nustebino -ruošimo paprastumas, susigundžiau pabandyti. Dabar tai jau desertas Nr. 1. , kad be proto skanu nėra net ką ir kalbėti. Mano šeima juos dievina, draugės gamina ir sužavėtos, tuo, kad žino ką valgo jų vaikai (jokių dirbtinių priedų).  Labiausiai žavi, kad juos pasidaryt reikia 10 min. ir tada tik lauki kol sušals. O sušąla puikiai, jokių ledukų, tirpsta burnoje… oj ir ką čia rašyti, reikia tiesiog gaminti ir valgyti…

Šis ledų variantas, tik vienas iš galimų, į ledus dėti galima viską, ką tik mėgstat, arba gaminti tiesiog vienus, be sausiainių ir priedų, kaip jums priimtiniau.

Reikės:

2 pakelių riebios grietinėlės (35 %),

pusės indelio kondensuoto pieno (nereiks ir tiek, jei nemėgstat labai saldžiai),

2 pakelių mėgstamų sausainių (~360 g.),

3 VŠ mėgiamos uogienės su uogomis (naudojau vyšnių uogienę).

Gaminame:

Grietinėlę išplakame iki stangrumo. Išplaktą grietinėlę saldiname kondensuotu pienu. Geriausia dėti po kelis šaukštus ir vis ragauti, kol ledai bus jūsų mėgiamo saldumo.

Toliau lieka tik sluoksniuoti.

Pirmiauisa formą išklojame folija (saugo nuo kvapų ir paskui puikiai nusiima) ant jos išdėliojame sausainius, kur sausainis netelpa jį nupjauname ir gražiai sudedame, kad pasidengtų visa forma.

Kadangi mūsų ledai su uogiene, tai pusę ledų masės sudedame ant sausaunių ir paskleidžiame.

Ant šito sluoksnio dedame po vyšnią ir lašelį uogienės.

Viską užpilame likusia ledų mase.

Ant ledų suoksnio vėl dedame sausainių sluoksnį, vėl jei reikia netelpančius sausainius apipjauname.

Jei yra noro ir pasilikom ledų masės puošiam sausainių viršų.

Formą su ledais sandariai uždengiame folija ir dedame į šaldiklį. Per naktį sušąla tikrai, gal ir greičiau, tiesiog niekada nebandžiau pažiūrėti anksčiau.

Sušąlus ledams folija gražiai nusilups, reikės tik supjaustyti  ledus norimais gabalėliais.

Skanaus!

Šaltinis: čia.