Jei ne maisto tinklaraščių atsiradimas, nežinau kiek ilgai, būčiau likus ieškojimuose, picos pagrindo ieškojimuose. Kokių tik nesu kepus, kietų, puskiečių, labai neskanių ir beveik skanių…. Kol radau Alminos iš „Alminos virtuvė“ receptą. Ji rašė išbandžiusi tikrus itališkus receptus, na, o kas geriau  už italus moka kept picas? Receptas puikus, bandykit, ragaukit nemanau, kad nusivilsit.

 3 didelių picų pagrindams reikės:

500 g. miltų,

350 ml drungno vandens,

1 AŠ cukraus,

1 AŠ druskos,

1 pakelio sausų mielių (7 g.),

2 VŠ alyvuogių aliejaus

picos pagrindų padažui reikės (super dalykas, nebūtinai, bet kai yra labai gerai):

6 VŠ pomidorų padažo be priedų,

Galima vietoj raudonėlio ir čiobrelių – picos prieskonius.

Gaminame picos pagrindus:

Į dungną vandenį beriame cukrų ir mieles. Išmaišome, sulaukiame, kol mielės pradės „vaikščioti“ (suputoja). Miltus beriame į dubenį, pasidarome duobutę ir į tą duobutę supilame druską ir aliejų, taip pat pradėjusias vaikščioti mieles su vandeniu. Kol galima tol maišom, vėliau minkom. Minkom ir minkom…. kol tešla nebelimpa prie rankų, prie dubens.  Ilgas tai procesas jei tingisi, man tai trunka apie 10 – 15 min. Minkai minkai, kol pradedi jausti, kad tešla liko vientisa, minkšta ir nelipni. Padalijam tešlą į tris dalis, uždengiam dubenį maistine plėvele ir kildinam. Jei šiltoje vietoje, procesas bus greitesnis, negu kambario temperatūroje.

Tešlai  pakilus imame po vieną dalį ir …. visaip bandžiau, bet nekočiotai picai, o ištampytai rankomis, be kočėlo, tiesiog nėra lygių. Ši tešla bus tokia minkšta, tokia tampri ir nelimpanti prie paviršių, kad padaryt iš jos apskritimą, ne nebūtinai lygų kaip apibrėžtą, bus labai paprasta. Imam tešlos dalį, ir pasidarom apskritimą, vis patampom ir patampom žemyn, pasidedam ant stalo arba ant kepimo popieriaus (man taip geriausia) nereikia net miltuot, viena ranka lengvai  pr ilaikom už vidurio, kita patempiam į šoną ir žiūrėk jau plonas apskritimas žiūri į tave.

Ir taip tris kartus.

Gaminame picos pagrindų padažą: juokauju, ką gi čia gaminti, tiesiog viską suberiame į pomidorų padažą ir išmaišome. Jei padažą pasigaminsite tik pradėję kildinti tešlą – puiku. Česnako granulės ir žolelės turės laiko subręsti. Padažas – pakvipti nepakartojamai.

Gaminame picą:

Picos pagrindą ištepame picos padažu (jei pasigaminome, jei ne  – bet kokiu).

Barstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir toliau visi mėgstami dalykai. Mes dedam: keptą faršą, pjaustytus svogūnus, pievagrybius (aš juos pakepčiau, bet vyras – prieš),pomidorus, kaparėlius.

Kepam iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 12 minučių, tik dėdami produktus ant pagrindo išlaikykit saiką. Geriausia kepti ant orkaitės dugno.

Skanaus!

 Šaltinis: čia.

Taip orkaitėje bulves kepdavo mano proprosenelis. Jam užtekdavo kantybės iškept nepjaustytas bulves, krosnies orkaitėje. Dar dabar pamenu tas kvapnias, ruda, traškia plutele pasidengusias bulves.

Šį būdą vadinu ilguoju (trumpąjį aprašiau anksčiau), tačiau palaukti verta, nes  bulvės – pasakiškos.

Reikės:

bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

alyvuogių aliejaus,

druskos,

mėgstamų bulvių prieskonių,

70 g. Džiugo (galima tarkuoto) arba kito mėgstamo kietojo sūrio,

česnakų padažo (naudojau Heinz Česnakų padažą, be konservantų).

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, perpjauname pusiau, jei bulvės didelės – į keturias dalis. Perpjautas puseles nuplauname ir nusausiname.  Kepimo skardą patepame alyvuogių aliejumi.  Kiekvieną bulvės pusę taip pat ištepame aliejumi. Barstome druska, mėgstamais prieskoniais (galima ir nebarstyt).

Bulves kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, jei turim naudojam grilio funciją. Kepam kol bulvės gražiai pagels. Kad įsitikint ar tikrai iškepė vidus galima patikrint įbestu dantų krapštuku arba šakute. Bulvės vidus turi būt minkštas.

Prisukam orkaitę iki 180 laipsnių, bulves pabarstom tarkuotu Džiugu, pašlakstom česnakų padažų. Dar kartą pakepam bulves kol sūris gražiai išsileis ir bulvės plutelė gražiai paruduos.

Skanaus!

Rytoj į svečius užsuks seniai matyta draugė, jos vizitas tapo stimulu išbandyti seniai nusižiūrėtą naminių „Bounty“ saldainių receptą.

23 apvaliems saldainiams reikės:

100 g kokoso drožlių,
50 ml grietinėlės,
75 g.  cukraus pudros,
95 g. sviesto (35 g. saldainių įdarui, 60 g. šokolado apvalkui)
100 g. pieniško šokolado

Gaminame:

Kokoso drožles sumaišome su cukraus pudra. Grietinėlę pašildome su sviest0 35 g., kol sviestas ištirpsta ir supilame į kokoso drožles. Išmaišome ir formuojame saldainius.

Labai patogu ant ištiestos folijos vidurio, sudėjus saldainius, foliją užlankstome ir dedame saldainius į šaldytuvą 1 val. ir daugiau, jei turit kantrybės, kad saldainiai sustingtų.

Ruošiame šokolado apvalkalą.

Į indą sudedame laužytą šokoladą ir 60 g. sviesto, sviesto galima ir šiek tiek mažiau. Galima sviestą dėti gabaliukais ir taip reguliuoti norimą šokolado tirštumą. Sviestą ir šokoladą ištirpiname silpnoje kaitroje, luktelim šiek tiek, kad šokoladas pravėstų. Toliau šakute ar šaukšteliu apvoliojam, panardinam saldainius į šokoladą, jei bus skystesnis šokoladas nuvarvinkit perteklių, mano atveju tiesiog dedam ant folijos. Foliją vėl uždangstom, užlankstom ir vėl į šaldytuvą. Jei turit kantrybės valandai,jei ne – pusvalandžiui.

Saldainiai tikrai labai skanūs, jei išeis pasidaryti lygesnius dar bus ir labai gražūs.

Skanaus!

 Šaltinis, čia.

Kai vakar vyras parodė internetinio puslapio nuorodą, akimirksniu supratau, turiu apie jį parašyt dienoraštyje. Tiesiog norisi pasidalinti šia nuoroda,  nuostabi idėja. Žiūrėjau akis išpūtus ir su vyru kikenome gerą pusvalandį. Žaviuosi žmonėmis su fantazija, pati neturiu jos nei lašo, todėl kitais ypatingai žaviuosi. Nėra čia ką daug rašyti, tiesiog spauskit nuorodą ir žiūrėkit. Jei gyvenate ne Lietuvoje paspauskit artimiausią jums laiko zoną.  Geros jums nuotaikos.

Žiūrėti čia.

Jei kas nesupranta rusų kalbos, trumpai:

Dailininkas Markas Formanekas palaikydamas kompaniją Datenstrudel sukūrė laikrodį, kurį statė ir filmavo realiame laike. 24 valandos, 70 darbininkų, 30 lentų, 1611 pasikeitimų. Konstrukcija 4  metrų aukščio, 12 metrų pločio, buvo statoma visą parą be pertraukos Berlyno skulptūrų parke. Vaizdo įrašo laikas suderintas su jūsų kompiuterio laiku.

Kaip ir kiekviena ar kiekvienas, gaminanatis namuose, turi savo orkaitėje keptų bulvių receptą, taip ir aš. Turiu juos du: greitąjį ir lėtąjį. Šiandien reikėjo greitų pietų, tad teko imtis šio recepto.

Reikės:

5 – 6 vidutinio dydžio bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

kelių šaukštų (2- 3) alyvuogių aliejaus,

druskos,

3 VŠ garstyčių majonezo (naudojau Vilniaus „Garstyčių“ majonezą)

3 skiltelių česnako,

~ 1 VŠ saldžiosios paprikos miltelių,

~ 1 AŠ  kmynų,

rozmarino šakelės.

Gaminame:

Bulves nuskutame ir padaliname į keturias dalis, pjaudami išilgai. Sudedame į puodą, užpilame vandeniu (bulves pasūdau virdama) ir užvirus vandeniui paverdame  8 – 10 min. Va dėl šito apvirimo  ir vadinu greituoju būdu (bulvių apvirimą  prieš daug metų pamačiau J. Oliver laidoje, jis tuomet kepė vištą su bulvėmis).

Kol bulvės apvirs pasiruošiam bulvių prieskonius. Į dubenį pilame kokius 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, paprikos miltelius, kmynus, jei nesūdėm bulvių – druskos, spaudžiam česnaką. Išmaišome. Jei prieskonius sunku maišyti įpilame dar šaukštą aliejaus.

Skardą, kurioje keps bulvės, vos vos patepame aliejumi.  Apvirtas bulves nusunkiame, nugariname ir verčiam į skardą. Pasiruoštus prieskonius pilame ant bulvių ir rankomis atsargiai (karšta) permaišome su bulvėmis. Šalia bulvių dedame rozmarino šakelę. Paskleidžiame skardoje ir kepame. Bulvės kepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, keps ~ 30 min. Baigiant kepti, kai bulvės lengvai apskrunda, apipilame (tik negausiai – lengvai, jei imt Vilniaus padažą, tai labai patogus butelis, tereikia tik išspausti) garstyčių majonezu ir baigiam kepti.

Taip keptos bulvės skanu ir vienos, ir su daržovėmis, ir su mėsyte, ir kaip tik sugalvojate.

Skanaus!