Keptų bulvių ežiukai arba vyriškas variantas…

Šis bulvių kepimo variantas, dar vienas nuostabus  būdas sužavėti vaikus, pamaloninti save, maloniai nustebinti antrąją pusę. Neliks nė vieno abejingo. Beje, vyrišku variantu pavadinau, nes įkvėpusio šaltinio autorius – vyras.  Ir gražu ( šviežios bulvės būtų gražiau), ir skanu, pasaka, liežuvį nuryt galima…

Reikės:

8 bulvių,

~ 80 g. sviesto,

česnako miltelių,

druskos,

pipirų,

čiobrelių,

3- 4 VŠ alyvuogių aliejaus skardai patepti.

Gaminame:

Nuskustas bulves įpjaunam 2 -3 mm storio juostelėmis,  taip visą bulvę ir supjaustom, padarom ežiuką, tik iki galo perpjauti nereikia, palikt reikia 0,5 – 1 cm. nuo apačios. Ištirpinam sviestą, į sviestą beriam prieskonius. Imam virtuvinį teptuką, mirkome prieskonių svieste ir sutepam kiekvieną bulvės juostelę. Bulves sudedame į alyvuogių aliejumi išteptą skardą.

Kepam naudodami grilio funkciją ~ 40 min. be grilio – ~ 1 val.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Daržininkystė balkone – pirmoji patirtis…

Mano daržininkystę balkone aplankė pirmoji patirtis ir ne visai sėkminga, bet pradėsiu nuo pradžių. Kaip minėjau anksčiau balkone ketinu auginti: pomidorus, agurkus, salotas, ridikėlius, krapus, žemuoges ir tt. Viską dar balandžio pradžioje sėjau į durpių substratą.  Pomidorai ir agurkai auga puikiai, žemuogės jau žydi ir teko ūsus karpyt, bet va ridikėliai… ridikėliai užaugo – lapai ir ilgas raudonas kotelis, kvapas nuostabus, skonis – puikus, bet…. Kur, po galais, šakniavaisis?

Klausiau  mamos – jos nuomone – per trąši dirva. Klausiau anytos – jos nuomone – kol aš juos auginau kambaryje – pritrūko šviesos. Tai ir nežinau, kur ta priežastis, bet manau paaiškės po antro bandymo. (Jei turit patirties, žinot kur priežastis, brūkštelkit komentarą, būsiu labai dėkinga). Šį  kartą vietoj durpių substrato imiau paprastos žemės. Iš naujo sėjau ridikėlius, išroviau salotas (gaila buvo) ir pasėjau iš naujo į naują žemę. Ridikėliai jau sudygo, taigi nekantriai laukiu rezultato. Gerai tai, kad ridikėlių valgomi ir šakniavaisiai, ir stiebai su lapeliais, tad mano šeima visą mėnesį mėgavosi nuostabiomis, pavasariu kvepiančiomis salotomis. Žiūrėsim kaip bus toliau.

[nggallery id=9]

Keptas varškės sūris – „vaikiškas“…..

Kad šį būdą žino visos mamos – neabejoju. Tai mano vaikystės mėgstamiausi pusryčiai. Tiesą pasakius, skanu ir dabar.  Šiandien vaišinau savo dukrą šiuo keptu sūriu ir nusprendžiau užsirašyt. Mamos, turinčios namie mažų vaikų supranta, kad kitą kartą tiesiog nėra minčių, kuo pavaišint mažąjį valgiuką – nevalgiuką, ir seni, ir nauji receptai būna ima ir išeina kažkur…. . Jei kas primiršo – primenu, o pačiai sau  užsirašau –   „vaikiškas“ keptas varškės sūris.

Vienam mažam valgytojui reikės:

2 – 3 riekelių varškės sūrio (geriausia riebesnio),

1 kiaušinio,

šlakelio pieno,

sviesto kepimui,

druskos, cukraus.

Grietinės ar (ir) uogienės valgymui.

Gaminame:

Atsipjauname kelias sūrio riekeles, kiaušinį išplakame. Į išplaktą kiaušinį įpilame kokį valgomą šaukštą pieno, paplakame, į plakinį įberiame kelis grūdelius druskos ir pusę arbatinio šaukštelio cukraus. Šiame plakinyje mirkome varškės sūrio riekeles ir dedame į įkaitintą keptuvę, kurioje ištirpdėme gabalėlį sviesto. Vienai pusei apkepus, sūrio riekeles apverčiame ir apkepame kitą pusę. Iškepa labai greitai užtuksit ne ilgiau kaip 2  – 3 minutes. Su visu patiekalo paruošimu daugiausia 5 min.

Labai skanu su grietine ir mėgstama uogiene ar grietine ir cukrumi….

Skanaus!

Japoniška pieniška duona „Hokkaido“

Pamačiau šitą duoną – pamilau dar nekeptą, o kai pabandžiau – kepu ir kepu, ir vel kepu, ir galo nėra….. Nuostabi, minkšta, puri, burnoj tipstanti, o dukriukas kaip mėgsta. Kiek žmonių ragavo – tiek gyrė. Rodos nemažas pyragas išeina, o kitai dienai niekada daug nelieka.

Reikės:

540 g. miltų 550 tipo

60 g. miltų 405 tipo  (kai neturiu dedu vienos rūšies miltus, skirtumo nepastebėjau)

250 g. pieno

30 g. sauso pieno miltelių (naudoju miltelius kavai balinti, bet girdėjau naudoja ir mišinuką vaikams, o gal kas žinot kur nusipirkt?)

150 g.  30 % grietinėlės

1 kiaušinio

80 g. cukraus

10 g. druskos

7 – 10 g. sausų mielių (dėjau 10 g.)

Gaminame:

Pieną pašildome, bet neužverdame ir paliekame atvėsti iki kūno temperatūros. Šiltame piene su šaukšteliu cukraus ištirpdome mieles. Visus kitus produktus sumaišyti ir minkyti 20 – 25 min. jei rankomis, jei su kombainu: 4 min mažiausiu greičiu ir 10 – 12 min. vidutiniu greičiu. Duoną jau kepiau ne vieną kartą ir minkyt rankomis tiek ilgai nebeminkau, gana intensyviai minkau iki 10 – ies minučių, tikrai ne ilgiau.  Tešla turi likti minkšta ir nelipni. Uždengti maistine plėvele ir padėti kambario temperatūroje  1,5 val. kilti.
Pakilusią tešlą padalinti į 4 lygias dalis, padaryti rutuliukus ir palikti uždengus plėvele dar  20 min. bręsti. Kočioti liežuvius, jei gerai užinkyta tešla nereiks miltuot paviršiaus, ilgis pagal turimą  kepimo formą ir susukti į volelius.

Į kepimo formą tiesti kepimo popierių ir sudėti volelius, paliekant tarpelius, kilti. Prikils tiek, kad neliks nė tarpelio.

Vėl užkloti maistine plėvele ir palikti kilti 1,5 – 2 val. Pakilus, patepti plaktu kiaušinio tryniu. Pabarstyti sezamais.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių temperatūros, kepti ant apatinės lentynos 40 min. (jei norit mažiau parudusios plutelės kepkit 10 – 15 min. mažiau). Pati kepu visas 40 min. net neatidarydama orkaitės, viršus šiek tiek pakepa, pasidaro tokia traški, burnoje tirpstanti plutelė.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Balandėliai kitaip arba balandėliai, kai šeima nemėgsta kopūsto…

Kai pamačiau bloge pas Iloną „Tinginių balandėlius“ kaip mat gryžau į vaikystę. Panašius virdavo mano mama, tik jos balandėliai buvo ne tinginių, tiesiog mes su tėčiu nemėgom kopūsto lapų. Tad virdavo mums balandėlius kitaip.. Šiandien viriau miksą iš mamos ir Ilonos balandėlių.

Reikės:

8 bulvių,

5 nedidelių arba 2 didesnių morkų,

1 1/5 svogūno (pusantro),

800 g. mėgstamo faršo (naudojau jautienos – kiaulienos)

100 g. virtų ryžių,

200 g. tarkuoto kopūsto,

3 kiaušinių,

2 VŠ majonezo,

2 VŠ krakmolo,

druskos, pipirų,

aliejaus kepimui,

1 VŠ miltų,

1 VŠ grietinės

Gaminame:

Kopūstą  sutarkuojame ir būtinai nuplikome verdančiu vandeniu, palaukiame kol pravės ir nuspaudžiame – kitaip bus aitru. Faršą sumaišome su kiaušiniais, majonezu, krakmolu. Dedame druskos, pipirų, virtus ryžius ir smulkiai tarkuotą nuplikytą kopūstą (mano mama jį deda smulkiai pjaustytą) išmaišome. Patarkuojame su smulkia tarka pusę galvelės svogūno. Išmaišome.  Darome nedidelius kotletukus ir apkepame su alyvuogių aliejumi. Iškepti nereikia, tik apkepti.

Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome ir sudedame į puodą.

Ant jų sudedame apkeptus balandėlius.

Pripilame vandens, tik kad apsemtų bulves (balandėliai troškinsis garuose). Pasūdome vandenį, kuriame virs bulvės. Verdame, kol išverda bulvės. Nusunkiame (jei darysime padažiuką -į kitą indą) ir nugariname, kad puode neliktų vandens.

Jei norite- galite pasidaryti padažiuką. Su šlakeliu aliejaus pakepiname smulkintą svogūno galvą, dedame šaukštą miltų ir užpilame tuo skysčiu, kuriame virė bulvės ir balandėliai. Jei reikia paskaniname prieskoniais ar prieskoninėmis žolelėmis. Padažą galima pagardinti šaukštu grietinės.

Skanaus!

 Ilonos „Tinginių balandėliai“