Turiu pasakyt nėra taip jau blogai, daržas balkone. Labai smagu išlėkt pasiskint krapelių ar baziliko ar kito kokio augintinio.

Pradėjo megzti agurkai, dabar labai laukiu, tolesnių rezultatų.

Su ridikeliais irgi viskas gerai. Persėjau, po ano karto…. jau rašiau anksčiau.

Auga užauga, tiesa vargšai neturėjo progos paaugt daugiau, nes labai vietos prašėsi susigrūdę, kaip silkės bačkoj pomidorai, tad ridikėliai keliavo į salotas, o pomidorai gavo erdvės.

Pomidorai nemenki jau, kai kurie susikrovė žiedus, įdomiausia, kad turiu tokių mažuliukų ir jie sukrovė žiedelius. Čia kita pomidorų veislė.  Įdomu, įdomu, kas ten užaugs, kol kas panašu, kad bus žemuoginiai pomidorai (aišku, jei prisivys žemuogės dydį).

Žemuogės džiaugiasi reta šiluma, ir laukia didesnės kaitros, uogėlės turėtų prinokt sulaukę šiltesnių orų. Labai jau trūksta šilumos….

Kalėdoms gaminau panna cotta su baltuoju šokoladu. Patiko, bet buvo gerokai per saldu. Gerai, kad šių desertų yra įvairiausių. Šį kartą, gimtadieniui dariau kavos panna cota. Super, man super. Ragavusieji pasiskirstė į kelias grupes vieniems patiko tortas „Negriukas “ nerealiai, kitiems – panna cota – nerealiai. Tortą aš jau daug metų kepu, įspūdžio jis man nebedaro, o va desertas kitas reikalas, nuostabus. Jei mėgstat saldžiau dėkit daugiau cukraus, tiesiog paragaukit ir matysit jums užtenka to saldumo ar ne. Beje, pats gaminimo procesas labai paprastas, greitas. Užtruka, kol sustingsta ir tiek. Greita, paprasta, nebrangu – tai iš mano mylimiausios serijos.

Reikės:

300 ml grietinėlės (36 proc.),

300 ml pieno (imiau 2,5 proc.),

90 g. cukraus,

vanilinio cukraus,

4 VŠ brendžio,

4 AŠ tirpios kavos (galima keisti puodeliu gero espresso),

1,5 VŠ želatinos (naudojau Dr. Oetker).

Gaminame:

Grietinėlę su cukrumi, vaniliniu cukrumi pašildome. Neužviriname. Nukeliame.

Pieną pašildome, sudedame tirpią kavą. Neužviriname. Nukeliame.

Išbrinkintą želtiną supilame į pieną ir išmaišome, kol ištirpsta.

Viską supilame į vieną indą, pilame brendį. Išmaišome. Palaukiame kol pravės.

Supilstome į indelius, kuriuose bus desertas ir dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Idėja: čia.

Mama dejuoja, kad reikia bulves suvalgyt, dygsta. Tai ką, imam  tas bulves ir naikinam.

Šios bandelės labai tinka, kai visi tradiciniai bulvių patiekalai jau pabodę. Mano mama tokias buvinių tarkių bandeles verda. Čia kitas būdas, pridedam varškės ir kepam orkaitėje. Skanu ir net labai.

Reikės:

2 kg. bulvių,

2 pakelių (po 180 g.) varškės,

druskos,

aliejus skardai tepti.

Padažui:

morkos,

svogūno galvos,

200 g. faršo,

sviesto,

grietinės,

alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų, krapų.

Gaminame:

Bulves nuskutam, nuplaunam, sutarkuojam smulkia tarka (arba kombainu) ir nusunkiam. Į tarkius dedame varškę, pasūdome ir gerai išminkome,  kol lieka vientisa masė. Iš jos formuojame bandeles (apvalias, viršus ir apačia paplojam, kad būtų kokio 1 cm storio), dedame į riebalais suteptą skardą ir kepame orkaitėje 30 – 40 min. 200 laipsnių temperatūroje. Gerai būtų kepimoo metu apversti, kad vienodai paskrustų abi pusės.

Padažą:

Svogūną smulkiai supjaustome, morką sutarkuojame ir pakepiname su keliais šaukštais alyvuogių aliejaus. Daržovėms baigiant kepti sudedame faršą ir padidiname kaitrą iki maksimumo, kad faršas keptų, nesiskirtų vanduo. Faršui iškepus gardiname druska, pipirais, krapais, dedame gabalėlį sviesto ir pilame grietinės. Paverdame, kol grietinė beveik užvirs.

Iškepusias bandeles užpilame gausiai padažu ir valgome arba šiek tiek luktelim. Luktelim, kad paskrudusios vietos pravėstų ir apskrudukai būtų minkštesni.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Darbštuolė“ tema „Bulvių valgiai“ 2009m.

 Šią sriubą mano mažoji kemša pilna burna ir dar prideda mmm.. oh… mhmm… Ir viskas dėl dviejų dalykų: perlinių kruopų – jos mėgstamiausios ir džiuvėsėlių (krutoniukų), šituos kemša su viskuo: vienus, su sriuba, su obuoliu…

Reikės:

1 L vištienos sultinio, jei nėra keičiame sultinio kubeliais,

saujos mirkytų perlinių kruopų (galima ir nemirkytų, tik virti reiks ilgiau),

galelio poro baltosios dalies,

2 bulvių,

morkos,

druskos, krapų,

saujos džiuvėsėlių (krutonų).

Gaminame:

Bulves, morkas, porą nuplauname, supjaustome ir sudedame  į verdantį vištienos sultinį. Ten pat dedame perlines kruopas. Verdame, kol daržovės ir kruopos išverda. Gardiname druska, pipirais ir krapais.

Patiekiame su lašeliu grietinės ir krutoniukais, kas nežino kaip juos daryt žiūrim čia.

Skanaus!

Jei galvojat, kad rašant tinklaraštį maisto gaminimo tema, dienų dienas nieko nedarau, tik gaminu gaminu ir tuo džiaugiuosi, tai prašau, taip negalvokit…. Toli gražu, realybė kiek kitokia. Taip aš gaminu, ir  kasdien, bet dažnai ir spjaučiau tokiai kasdienybei į veidą, drybsočiau ant sofos ir skaityčiau, skaityčiau… Cha!

O realybė tokia: valgyt darau, namus tvarkau, gėlės auginu, darbas irgi ant nosies (mažajai tuoj darželis), dar ir sportuoju  (jezau, kas dien!), o skaitau ? Kada skaitau? Kai miega mažoji …. dažniausiai, arba kai užeina, trijų raidžių visiem gerai žinomas moteriškas periodas, tada pūtuoju, keikiu visą pasaulį, tuo pačiu ir moterišką lemtį ir spjovusi į viską – skaitau. O kada dar?  Net juokas ima pačiai, kada viską spėju? Ir spėju ir nespėju, kaip ir visos mamos…

Taip ir užsistovi knygos lentynoje, taip sąrašas „must read“ vis ilgyn ir ilgyn. Vis tik randu laiko, o dar, kai mano brangusis, dovanoja knygų, kurios mano sąraše “must have“, tada skaitau naktimis.

Taip nutiko ir su Gregory David Roberts „Šantaramas“. Negaliu! Žmonės, negaliu tylėt! Jei mėgstat knygas būtinai skaitykit. Kodėl?

Pirma, tai knyga autobiografija, oj, ir dar kokia biografija… paskutinį kartą panašus įspūdis liko tik po Balio Sruogos „Dievų miško“. Su „Dievų mišku“ aš užaugau, subrendau (taip sakau, nes šią knygą skaičiau visais amžiaus tarpsniais ir beveik žinau mintinai). Su „Dievų mišku“ pažinau žmogiškąją kančia – lengvu būdu- skaitymo (ačiū Dievui, karų mano metais nėra, tikiuosi ir nebus). „Šantaramas“ turi tik dalelę viso šito. Bendra viena – lengvai – apie sunkius, skaudžius dalykus.

„Šantaramas“ kur kas platesnis, ši knyga, tai geras pažintinis vadovas apie Indijos kultūrą, žmones, klases. Ši knygą, geras vadovas, apie žmogaus paieškas atsakymo į klausimą, kas yra gėris ir blogis absoliučiąja prasme.

Tai knyga rašyta vyro. Vyro, tėvo, mylimojo, meilužio ir nusikaltėlio.  Pasaulis vyro akimis, žmogiška kančia vyro akimis, žmonės, žmoniškumas, laimė, meilė, draugai, draugystė, pinigai, turtai, prasmė….. viskas labai vyrišku požiūriu, moterys taip nerašo, ir gerai, kad nerašo, nebūtų tada šios knygos…

Aj… turbūt jums nusibodo… trumpai būtų taip: nesvarbu apie kokią šalį ši knyga, kokius žmones ir kokią kultūrą. Tiesiog perskaitę šią knygą, kitą, lygiavertę rasit sunkiai, visos atrodys prastos, ne lygis, pigios ir neįdomios.

Sėkmės Jums, jei skaitysit šią knygą ir vietom norėsit žliumbti, žinokit, tas vyras, rašytojas, nusikaltėlis (tikrąja prasme) sužądino pačius žmogiškiausius, giliai glūdinčius jausmus, nepasiduokit, gyvenimas tęsiasi!

Ieškau geros knygos toliau! Jei žinot, siūlykit. Skaitėt „Šantaramą“ ? Patiko? Nepatiko? Parašykit, lauksiu komentarų!!!

Pagarbiai, ciliukas.