Zrazai toks senas patiekalas, toks populiarus, kad kiekviena šeimininkė turi savo zrazų receptą. Kas daro su kiauliena, kas su jautiena, kas vištienos zrazus, o jau įdarų įvairovė…

Šis variantas paprastas, bet labai geras – mano mamos. Ateityje būtinai gaminsiu dar vienus zrazus pagal Janinos receptą, linkėjimai jai už jūrų marių!

O dabar mamos kiaulienos suktiniai – zrazai.

Reikės:

~ 1 kg kiaulienos nugarinės,

~ 400 g. maltos kiaulienos,

1 kiaušini0,

1 morkos,

poro,

džiovintų slyvų,

druskos,

pipirų,

siūlo apvyniojimui,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome maždaug 1 cm storio gabalėliais. Juos gerai išmušame, kad liktų didelis plonas blynas. Mėsą barstome druska, pipirais.

Slyvas nuplauname, nuplikome verdančiu vandeniu, išbrinkiname.

Morkas supjaustome plonais plonais šiaudeliais (geriau būtų morkas apvirti).

Porui nuplauname baltąją dalį ir supjaustome šiaudeliais.

Ruošiame įdarą:

Faršą sumaišome su kiaušiniu, druska, pipirais gerai išmaišome.

Daromę zrazą – suktinuką:

Ant ištiesto, išmušto ir prieskoniai pabarstyto nugarinės blyno krašto,  dedame paruošto faršo ritinėlį, kad būtų palei visą nugarinės blyno ilgį, greta dedame kelis morkos šiaudelius, poro, slyvą ir mėsą susukame į vamzdelį.

Mėsos vamzdelius – zrazus – apvyniojame siūlu.

Dedame į aliejumi išteptą skardą ir kepame  iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1,5 val. arba kol gražiai apskrunda. Apverčiame, kad gražiai apkeptų abi pusės. Prieš patiekiant išvyniojame siūlus.

Skanaus!

Šis mamos pyragas, tai vienas iš galimų trupinto pyrago (taip jį vadinam nuo seno) variantų. Mano brangiausiojo močiutė kepa tokį, tik su uogiene. Aš pati, tokiam senais laikais dėdavau kiaušinių baltymų kepurę, tikrai tikiu kiek šeimų – tiek šio pyrago variantų. Na, o šis – mano mamos. Paprastas, greitas, pigus ir nuostabus.

Reikės

Įdarui:

1 pakelis varškės

1kiaušinis

100 g. cukraus

300 g. mėlynųjų slyvų (naudotos konservuotos slyvos savose sultyse).

Tešlai:

270 g. miltų,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio cukraus

nubraukto AŠ kepimo miltelių,

230 g. kambario temperatūros sviesto,

70 g. cukraus.

Gaminame:

Įdarą:

Į varškę mušame kiaušinį, beriame cukrų, išmaišome. Jei naudosite šviežias slyvas – jas nuplauname, perpjauname pusiau, išimame kauliukus.

Tešlą:

Sviestą su cukrumi ištriname iki purumo. Suberiame miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Išminkome.

Sluoksniuojame pyragą:

Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi (mama visada tik patepa sviestu ir barsto šiek tiek miltų), dedame du trečdalius tešlos masės. Pilame varškės įdarą, paskleidžiame per visą pyragą. Ant viršaus dėliojame arba šviežių slyvų puseles arba konsevuotų puseles. Trupiname viršutinį tešlos sluoksnį.

Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 – 40 min., kol gražiai pagels.

Skanaus!

Tiesą pasakius – knygos dvi. Kristina Sabaliauskaitė parašė du tomus, abi šios knygos dalys yra gavę apdovanojimus:  I dalis – 2009 m. Metų knyga ir Jurgos Ivanauskaitės premija, II dalis apdovanota Šv. Kristoforo apdovanojimas „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“. Apdovanojimai apdovanojimais, jų irgi veltui nedalina, o knygos  – nuostabios, neralios!  Jei mylit savo kraštą, jei domitės savo šalies istorija,  jei  jei jumyse  dar neužgeso pilietiškumo dvasia, šiomis knygomis būsit nustebinti ir sužavėti.

Žinau, kad knygos autorė – tinklaraštininkė, žurnalistė, menotyrininkė, dr. Kristina Sabaliauskaitė, niekų nerašo. Skaičiau, kad studijuodama Baroko dailės istoriją nemažai laiko praleido Lietuvos ir Europos archyvuose prie XVII amžiaus istorinių šaltinių – laiškų, memuarų, testamentų, raštų, aprašų, iš kurių, pasak jos, „tiesiog veržėsi ano meto aistros, konfliktai, likimai ir istorijos, kurių nesugalvotų nė lakiausia fantazija.“ (Citata). Bet knygų turinys pranoko bet kokias fantazijas.

Rašydama, kad pirmoji knyga sužavės mylinčius meilės istorijas, žavingas, nebanalias su detektyvo elementais, būčiau banali. Jei parašyčiau, kad antra knyga mėgstantiems karą ir klasikinę literatūrą šia tema (pvz. L.  Tolstojaus „Karas ir taika“) būčiau dar banalesnė.

Mane sužavejo ne tik didikų meilės ir kančios istorijos. Mane sužavėjo Vilniaus istorija, Lietuvos istorija, kuri persipina Vilniaus bazilisko personažu. Nesu vilnietė, gal dėl to apie jį sužinojau tik iš šių knygų.  O jūs žinote, kas yra Vilniaus baziliskas?  nežinote?  Skaitykit Silva Rerum!

Dar skaitydama Silva Rerum I dalį, jau žinojau – būtinai, apie knygose aprašomus laikotarpius (1659 – 1667 m.  ir 1700 – 1710 m.) skaitysiu Lietuvos istorijoje (turiu seną gerą A. Šapokos „Lietuvos istoriją“). Nors mokykloje turėjau nuostabią istorijos mokytoją, pamenu kaip mylėjom ją visa klasė, mylėjom už sugebėjimą sudominti, linkėjimai Mirandai Nargėlienei iš Rokiškio rajono Obelių gimnazijos!, šiandien nedaug pamenu iš Lietuvos istorijos, todėl pasiimiau A. Šapokos istoriją ir skaičiau, ir skaitydama apie 1655 m.  karą su Maskva, laikiau špygas, kad tik K. Sabaliauskaitė (kvaila tikėtis) būtų išgalvojusi, kad 1655 m. Vilnius buvo sudegintas. Kaip skaudu buvo, kad tai ne autorės fantazija, tai tikra tiesa, tai buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai priešas užimė sostinę. Miestas, kuris buvo tuo metu turtingas ir gražus, išplėštas ir sudegęs gaisre, kuris truko 17 dienų.

Ilgai ir daug galėčiau pasakoti Lietuvos istorijos ir romano sąsajas, jei ir neskaitysit musų šalies istorijos iš naujo, skaitykit romanus ir žavėkitės, žavėkitės kiekvienam patinkančiais ir tinkančiais dalykais, kas meilės, kas  karo, kas maro ar bazilisko istorijomis. Abejingų, tikiu – neliks…..

Tiesa, dabar turiu svajonę – aplankyti Vilnių su ekskursija „Vilnius K. Sabaliauskaitės romane „Silva rerum“ ! Noriu, labai, labai, labai!

Sekmadienį mano tėveliai šventė rubinines vestuves. Didelė šventė, labai graži, kartu praleista 40 metų! Dar kartą juos apkabinu šia proga. Labai smagu, šiai šventei kepiau pyragą. Citrininį pyragą – labai gražų, labai skanų. Darbo nemažai, bet atsiperka. Šį pyragą seniai buvau nusižiūrėjusi, juo lab, kad sausainiai kiekvieną kartą primindavo, kad laukia savo eilės, laukia nesulaukia.

Seniai nužiūrėtas receptas, labai žavėjo baltymų kepure, pamenu, kai prieš daug daug metų atgal, tokias kepures išmokę kepti – dėdavom ant visų pyragų, smagųs eksperimentiniai laikai buvo.  Kai kas tokius keptus baltymus vadina morengų kepurėmis, na ne visai sutinku, nes iki morengo baltymas neiškepa (nesudžiūna), tad vadinkim baltymų kepure.

Kepti reikia trim etpais, bet kaip minėjau, vargas tikrai atsiperka, kada virtuvėj neatsipirko vargas?

Receptą iš kassuvalgyti,  redagavau, atsižvelgama į komentuotojų nesėkmes. Imiau produktus redamasi savo patirtimi ir šia rekomendacija.

Reikės:

Sausainių pagrindui:

270 g. sausainių (naudojau „Selga“),

100 g. sviesto arba margarino.

Citrininiam sluoksniui:

3 kiaušinių trynių,

1 kiaušinio,

2 VŠ krakmolo,

125 ml laimo citrinų sulčių (4 – 5 laimo citrinos),

2 laimo citrinų žievelių,

1 indelio kondensuoto pieno.

Baltymų kepurei:

4 kiaušinių baltymai,

5 dideli dideli VŠ cukraus pudros,

2 VŠ krakmolo.

Gaminame:

Sausainius susmulkiname iki smėlio. Sausainių smėlį sumaišome su tirpintu sviestu.

Kepimo formą (manoji 23 cm skersmens) išklojame folija, suberiame sausainių masę ją išlyginame ir gerai supauspaudžiame, kad neliktų oro tarpų. Labai tinka puodukas ar stiklinė, ar kitas daiktas, kuriuo galima patogiai paspausti. Paviršius turi būti lygus, toks kaip nuotraukoje.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10 min.

Atvėsiname.

Kondensuotą pieną supilame į indą, ten pat dedame trynius, kiaušinį, pilame citrinų sultis, sudedame krakmolą. Viską gerai išmaišome (labai gerai su plakikliu, ar kombainu). Tarkuojame citrinų žievelę. Išmaišome. Masė lieka gana tiršta.

Masę supilame ant sausainių pagrindo.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 26 min., kol lieka sausa ir pūslėta.

Pravėsiname.

Plakame kiaušinių baltymus iki stangrumo, pirmo stangrumo. Dedame po šaukštą cukraus pudros sumaišytos su krakmolu ir plakame, kol sudedame visą cukraus pudrą. Baltymų masė turi likti labai stangri.

Baltymų kepurę sudedame ant citrininio sluoksnio, padarome bangeles.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 2o min., kol baltymai lieka gražiai rusvi.

Atvėsiname, jei atvėsusį pyragą  keletą valandų palaikysite šaldytuve, jis bus dar nuostabesnis.

Skanaus!

Šiuos vištienos blynelius  kepti išmokė, tuometinė bendradarbė, prieš gerų 20 metų, o kai norėjau pasigirti, kad moku kepti labai skanius blynelius, paaiškėjo, kad mano krikšto mama kepa juos nuo jaunų dienų. Vat ir pasimaivyk… Man regis, moka kas antras tokius blynukus, man jie patinka, nes greita, paprasta pagaminti. Tiesa, turi dar vieną gerą savybę šie blyneliai, jei tešla pastovi per naktį – būna dar skanesni. Taigi tinka ir greitai vakarienei, ir dar greitesniems pietums.

Reikės:

2 vištienos file gabaliukų,

2 kiaušinių,

2 didelių didelių VŠ krakmolo,

2 didelių didelių VŠ česnakinio padažo (arba majonezo ir kelių skirtelių smulkintų česnako),

druskos, pipirų, saldžios paprikos miltelių,

saujos smulkintų krapų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Višieną supjaustome kuo smulkiau.

Mušame kiaušinius, dedame krakmolą, česnakinį padažą (naudojau Heinz be konservantų), gardiname druska, pipirais, paprikos milteliais ir krapais.

Viską išmaišome.

Kepame su šlakeliu aliejaus.

Kepame vidutinėje kaitroje, formuojant nedidelius blynelius, kol gražiai parausta.

Jei tešla pastovės kelias valandas arba per naktį, blyneliai dėl to, bus tik skanesni.

Valgome vienus, su daržovių salotomis, su bulvėmis ar ryžiais, su kuo sugalvojame.

Skanaus!