Apie šias salotas, arba greičiau užkandį, galiu pasakyt tik viena – nuostabios,  jau daug metų jas darau, ir vis darau, ir darau… Tikrai dar ne vienus darysiu. Pagaminimo būdas taip pat iš mano mėgstamos serijos „1-2 ir baigta“.

Reikės:

Pomidorų,

mozzarellos sūrio.

Užpilui:

Citrinos,

druskos,

pipirų,

šviežio baziliko,

tyro alyvuogių aliejaus,

šviežių krapų.

Gaminame:

Užpilą galime naudoti nebūtinai šį, galima pilti ir mano anksčiau aprašytą užpilą.

Tikslūs matavimai čia nėra svarbūs, viską dedam iš akies ir ragaujam.

Spaudžiam citrinos sultis. Į sultis beriame druskos ir pipirų, druskos nepagailėti,  dėti tiek, kad būtų ir labiau sūru, nei rūgštu.  Beriame druską – pamaišome, palaukiame, kol ištirps – ragaujame, vėl dedame ir tt., kol rasim idealų sūraus ir rūgštaus santykį. Pilame gerą valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus. Beriame smulkintų krapų. Išmaišome.

Salotas paruošti dar lengviau nei užpilą.

Pomidorus supjaustome riekelėmis, sūrį supjaustome riekelėmis. Sūrį reiktų supjaustyti plonimis riekelėmis, bet niekad taip nepadarau, vis neatsispiriu atpjauti sūrio tiek pat kiek pomidoro.  Ant pjaustytų pomidorų riekelių uždedame po riekelę mozzarella sūrio, barstome smulkintu baziliku ir pilame po šaukštelį užpilo ant kiekvienos riekelės.

Galima mėgautis salotomis iš karto, galima palaukti, ilgiau pastovėjusi mozarella prisigeria užpilo ir tampa nuostabi, pasakiška…

Skanaus!

Šie lietiniai tokie nuostabūs, kad mūsų šeimoje jie nusileidžia tik rusiškiems blynams. Nuostabūs ir patys lietiniai, ir kartu su įdaru. Puikūs blynai, greit ir lengvai pagaminami. Kiekvieną kartą valgydama jais žaviuosi. Smagiausia tai, kad mažoji juos šveičia, net gražu žiūrėti. Vienas lietinis su įdaru – jai kaip tik, smagumėlis…

Reikės:

6 lietiniams:

50 – 80 g. virtų bulvių (2 mažos bulvytės),

3 kiaušinių,

250 ml pieno,

2 VŠ aliejaus,

50 g. miltų (gali reikės trupučio daugiau)

druskos, pipirų, muškato.

Įdarui:

~ 200 g. kraujinės dešros,

svogūno galvos,

1 VŠ grietinės,

1/2 AŠ garstyčių,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

 Lietinius:

Bulves sutriname iki košės arba sumalame su trintuvu (blenderiu), svarbu, kad neliktų gumulėlių.

Mušame kiaušinius, dedame miltus išmaišome. Pilame pieną, aliejų vėl viską gerai išmaišome iki vienalytės masės (man patogiausia su elektriniu plaktuvu viską sudėjus išplakt). Lietinių tešlą gardiname druska, pipirais, muškatu. Svarbu, kaip ir visiems lietiniams, kad masė būtų vienalytė.

Paliekame tešlą bręsti, darome įdarą.

Iš lietinių tešlos kepame plonus lietinius. Šie lietiniai su pienu ir bulvėmis, tai šiek tiek raustels, bent jau viena pusė. Nesibaiminkit, tikrai labai skanu ir svarbu nesudegint.Kepti vidutinėje kaitroje.

Įdaras:

Svogūną supjaustome smulkiai, kraujinę dešrą supjaustome griežinėliais.

Į įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus dedame svogūną ir pakepiname, kol suminkštėja ir lieka skaidrūs, dedame pjaustytą kraujinę dešrą ir dar pakepiname, kol dešra pasileidžia. Jei reikia dedame dar šiek tiek aliejaus, tik nereikia, kad viskas plauktų, vos vos.

Pabaigai viską gardiname grietine ir garstyčiomis.Išmaišome.

Blynus:

Į lietinio vidurį dedame gerą šaukštą įdaro, ir gražiai užlankstome, mėgstamu būdu.

Nesu riebių blynų mėgėja, todėl prieš valgant blynus pašildau sausoje arba vos aliejumi pateptoje keptuvėje. Šildau vidutinėje ar net mažesnėje už vidutinę kaitroje.

Valgyt su salotomis arba tiesiog su grietine.

Skanaus!

Idėja: čia.

Šiandien buvo ta diena, kai supratau, kad išsikvėpiau virdama mažajai sriubas. Sriuba jai – šventas reikalas, nėra sriubos – nėr ką valgyt. Patikėkit, virt kas dieną, geriausiu atveju kas antrą, vis kitokią sriubą, tai jau išbandymas. Sėdėjau, galvojau, kuom čia dar mažiukę nustebint, o galvoje – tyla, varasa, karšta…. štilis… Imiau ieškot įkvėpimo, ir radau, kitos nuostabios mamos Vilmos tinklaraštyje. Sriubytė paprasta, visiems žinoma, kaip mano mama sako: “ ir aš tau tokią virdavau…“, nuostabi man buvo vienu aspektu – užšaldomais kukulaičiais. Sėdėjau ir šypsojausi, mąstydama ir kaip aš anksčiau taip nesusiprotėjau, bet apie viską iš eilės:

Reikės:

Kukulaičiams:

200 g. kalakutienos faršo,

2 VŠ maltų džiuvėsėlių,

2 VŠ  grietinės,

druskos, pipirų.

Sriubai:

1 šviežios bulvės,

1 didelės didelės šviežios morkos (jei valgytojas jų didelis mylėtojas, kaip maniškė),

trečdalio nedidėlio svogūno galvelės,

saujos žalių žirnelių,

virtų burokėlių ir rugtštynių lapų (kaip pasigaminti žiūrėti čia),

krapų,

lauro lapelio,

druskos,

1 AŠ alyvuogių aliejaus.

Gaminame:

Kukulaičių produktus sumaišome, paminkome ir formuojame nedidelius apvalius kukulaičius (verdant jie padidės). Jei norite, galite prisigaminti kukulaičių daugiau ir juos užšaldyti, bus kitoms sriuboms.

Į verdantį vandenį sudedame pasigamintus kukulaičius, svogūno dalį ir lauro lapą. Sudedame smulkiai pjaustytas bulves, morkas, žalius žirnelius. Verdame, kol daržovės išverda,  pilame burokėlių ir rūgštynių lapelių, beriame smulkintus krapus, gardiname druska ir verdame ne ilgiau kaip 1 min. Prieš valgant sriubą gardinu šaukšteliu tyro alyvuogių aliejaus.

Skanaus!

Nuostabus mamos receptas. Paparastas paprastas, bet koks nuostabus. Kaip gera kai turi šaldytuve, reikia – naudoji  sriubai, reikia – šaltibarščiams. Šis receptas skirtas greitam naudojimui. Žiemai burokėlių lapai ruošiami kitaip. Būtinai juos aprašysiu.

Reikės:

Šviežių burokėlių lapelių su koteliais,

šviežių rūgštynių.

Gaminame:

Burokelių ir rūgštynių lapelius nuplauname. Burokėlių kotelius supjaustome labai smulkiai, lapelius ir rūgštynes supjaustome stambiau.

Užverdame vandenį (nepilame labai daug, verdant daržovių sumažėja), sudedame pjaustytus burokėlių kotelius ir lapus paverdame 5 min.

Sudedame pjaustytas rūgštynes ir paverdame dar 2 min.

Supilame į stiklainiukus ir užsukame.

Laikyti šaltai.

Kaip tyčia vienu metu išpuolė ir kalnas braškių ir galybė kitų darbų. Teko suktis iš padėties. Reikėjo tą braškių kalną kaip nors, „greituoju būdu“ sutvarkyti. Padariau avantiūrą ir braškių uogienę viriau pagal receptą iš senos mamos konservavimo knygos. Tokios senos, kad net nelikę duomenų nei apie autorių, nei apie jos spausdinimo datą.  Kadangi pasitinkiu senais gerais receptais, tai viriau drąsiai, nors mama ir niurzgė, kad „nestovės“ mano braškės. Jei taip nutiktų būtinai informuosiu, jeigu turit patirties su šiuo konservavimo būdu – brūkštekit komentarą.

Reikės:

1 kg uogų, 0,5 kg cukraus.

Gaminame:

Nuvalytas, nuplautas braškes suberiame į indą sluoksniais su cukrumi ir paliekame 12 – 24 val. kambario temperatūroje, kad cukrus ištirpų. Kitą diena uogas su visu sirupu supilame į puodą ir nuo užvirimo paviriname 5 min. Tada uogienė supilstoma į stiklainius, kurie uždaromi. Verdant nugraibiau putas, nors recepte ir nerašoma.

Skanaus!