Ne daug turiu draugių, bet tas kurias turiu – pačios nuostabiausios. Gyvenimas mus išskyrė į skirtingas šalis, bet tai ne taip ir blogai. Na, pasiilgstu aš jų labai, bet užtat turim prancūziškų patiekalų iš Editos virtuvės, būtinai pasidalinsiu su danų virtuve iš Astutės virtuvės, Janinos patiekalais iš Amerikos, nepamiršiu ir šalia gyvenančių Agnės ir Virginijos. Širdyje krebžda naujas skyrelis, draugių virtuvė…

Mano draugė Virginija, tikra salotų ruošimo meistrė, ką jau ką, o šviežių daržovių salotų karalienės karūną drąsiai atiduodu jai.  Tiek visokių variantų, tiek salotų užpilų aš nesugalvoju. Čia vienos iš jos repertuaro.  Kaip visada – paprastos, bet neprastos. Mūsų šeimoje jos tinka visiem trim, o tai jau daug, labai daug.

Reikės:

Rūkytos vištienos krūtinėlės,

agurkų,

pomidorų,

konservuotų kukurūzų,

aisbergo salotos (Iceberg),

majonezo,

pipirų.

Gaminame:

Proporcijos čia ne taip ir svarbios, šiek tiek to, šiek tiek ano. Viskas! Nuostabios salotos paruoštos. Liko tik pagardinti majonezu ir pipirais.

Skanaus!

Pagaliau ryžausi išbandyti kitą receptą. Užmačiau skaniam gyvenime ir taip užsinorėjau. Apie pirmąjį variantą jau rašiau. Patiko jis man labai ir vis tik išbandžiau naują. Neapsirikau. Panašūs jie abu, pirmasis turi pranašumą – nereikia kildinti, antrojo pranašumas – pakilusi tešla lieka pasakiškai elastinga, labai lengva kočioti, todėl viskas labai greitai vyksta. Brangiojo nuomone, liekam prie naujojo recepto.

8 nedideliems lavašams reikės:

40 g. lydyto sviesto,

0,5 AŠ druskos

1 AŠ cukraus,

1 AŠ sausų mielių,

300 g. miltų,

~ 100 ml šilto vandens (jei reikia, pilti daugiau).

Gaminame:

Mieles ir cukrų supilame į šiltą vandenį ir palaukiame, kol suputos.

Druską sumaišome su miltais, supilame lydytą sviestą ir mieles. Minkome, kol tešla lieka minkšta ir elastinga.

Tešlą paliekame pakilti.

Pakilusią tešlą padalijame į 8 dalis, kočiojame ant miltuoto paviršiaus. Iškočiojame labai labai plonai. Blyną dedame ant sausos, ne labai karštos keptuvės ir apkepame iš abiejų pusių. Sudedame lavašus vieną ant kito į drėgną, perlenktą pusiau rankšluostį. Taip lavašai bus minkšti ir elastingi.

Valgome su mėgiamu įdaru.  Mums tinka: smulkintas kopūstas, svogūnai, pomidorai, jelapenai, keptos smulkintos vištienos šlaunelių mėsos gabalėliai.

Labai skanu su Ilonos padažu: majonezas, pomidorų padažas, česnakai ar jų milteliai, smulkinti krapai.

Sudėjus įdarą kepti vidutinėje kaitroje, sausoje keptuvėje, paslegiant.

Skanaus!

Senovinė vyšnių uogienė

Pasakiška, saldi, juoda kaip naktis vyšnių uogienė. Senas receptas iš mamos receptų knygos. Anksčiau tokia uogienė man atrodydavo tikras nesusipratimas –  per saldi, per tiršta, kol atėjo laikas ja gardinti mažosios blynus, košes ir kita. Nereikia nė sakyti, kad dabar ši uogienė viena iš favoričių.

Reikės:

1 kg vyšnių  – 1 kg cukraus

Gaminame:

Uogas nuplauti, palaukti, kol nusausės. Išimti kauliukus. Užpilti cukrumi ir palikti per naktį.

Rytojaus dieną sultys nupilamos į puodą ir pavirinamos 5 – 6 min. graibant putas.

Po to uogos sudedamos ir verdamos, graibant putas, kol sirupas pradeda tirštėti, o uogos įgauna metalo blizgėjimą, arba išgriebtos iš sirupo, susiraukšlėja.

Išvirta uogienė supilstoma į stiklainiukus ir laikoma vėsioje vietoje.

Uogienei pagardinti recepte siūloma dėti 20 sutintų vyšnių branduolių. Virdama pamiršau, dabar graužiuosi. Branduoliai suteikia tokį nuostabų vyšnišką aromatą.

Skanaus!

Ko jau ko, o lietuvių šeimos, kuri neturi savo čenakų recepto neįsivaizduoju. Didelių receptų čia ir nereikia, sudedi, ką turi tuo metu ir viskas. Paprasta, greita (nežiūrint kepimo laiko), ir kaip skanu. Proporcijos irgi nesvarbu. Paskutiniu metu, čenakus darau, panašiai, kaip darė Beata vienoj savo laidų. Niekada iki tol nesu dėjusi kruopų į čenakus. Dabar keliauja ir perlinės, ir miežinės, net nežinau kurios skaniau, visos tiesiog dieviškai tinka.

Reikės:

Bulvių,

morkų,

žiedinio kopūsto,

perlinių kruopų,

kiaulienos sprandinės,

marinuotų kelmučių,

svogūno ar dviejų,

šparaginių pupelių,

kelių česnako skiltelių,

alyvuogių aliejaus,

vandens.

sultinio kubelio,

pipirų, lauro lapų.

Gaminame:

Į indo dugną pilame gerą saują smulkinto svogūno, dedame skiltelę česnako.

Virš svogūno pilame po porą VŠ perlinių kruopų ir viską permaišome.

Dedame lauro lapelį, pilame po 1 VŠ alyvuogių aliejaus.

Dedame marinuotus kelmučius, virš jų smulkintas šparagines pupeles.

Dedame sluoksnį neideliais gabalėliais pjaustytos kiaulienos sprandinės.

Barstome sultinio kubelio, pipirų, paspaudžiame.

Dedame sluoksnį pjaustytų morkų ir žiedinio kopūsto žiedynėlių.

Paskutinis akcentas – iš buvių griežinėliųs suklojame gėlytę, tokią kaip dangtelį. Taip pat Beatos laidoje nužiūrėta.

Pilame vandens, tiek, kad bulvių neapsemtų.

Troškiname iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val. Kitą valandą temepratūrą padidiname iki 200 laipsnių.

Skanaus!

Skruzdėlynų variantus turiu du. Vienas klasikinis su tešla, kurią reikia gerai padaužyti kočėlu, labai gražus, bet man – mažiau skanus. Antrasis – paprastas, greitas, bet ne toks gražus, užtat koooks skanus! Jei galiu rinktis, renkuosi – pastarąjį. Šį kartą geriausi kritikai buvo vaikai, kurie džiaugėsi „čia tai skainėstas!“, manau, tai viską ir pasako.

Šis skruzdėlyno variantas gimė iš mano darbų mokytojos žagarėlių recepto. Daug metų jį saugau ir turiu pasakyt –  skanesnių žagarėlių nesu radusi iki šiandien. Lakšteliai – plonyčiai, traškūs, tirpstantys burnoje.

Tešlos kiekis priklauso nuo kiaušinių kiekio. Pirma norma: du kiaušiniai, mažas skruzdėlynas,  antra – 4, vidutinis skruzdėlynas, šeši kiaušiniai – didelis skruzdėlynas.

Reikės:

Dideliam skruzdėlynui:

6 kiaušinių,

3 VŠ be kaupo cukraus,

1 AŠ druskos,

miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla,

aliejaus virimui,

degtinės ar spirito ~ porą šaukštų.

Sirupui:

250 g. cukraus,

12 VŠ didelių medaus,

šlakelio vandens.

Gaminame: 

Lakštelius:

Kiaušinius paplakame su cukrumi ir druska, dedame miltų.

Miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla. Dėti po truputį, vis paminkyt, turi būt minkšta, lengvai minkoma, kočiojama ir lipni. Kočiojant reiks vis miltuot ir stalą, ir kočėlą. Svarbu nepridėti daug miltų, kad nebūtų tešla kieta. Man miltų dubenyje visada lieka, minkau ir jei matau, kad užtenka – palieku nesuminkytus.

Iškočioti labai labai plonai, popieriaus plonumo. Supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir virti karštame aliejuje. Į aliejų nepamiršti įpilti degtinės ar spirito.

Jei iškočiojote labai plonai ir tešla ne per kieta – lakšteliai iškart pradės pūstis ir pūslėtis. Virti, kol lengvai parausta. Išverda labai greitai.

Sirupą:

Į puodą supilame cukrų, užpilame vandeniu – nedaug, vos vos, kad tik apsemtų.

Užkaičiame, palaukiame, kol užverda. Vis pamaišome.

Užvirus kaitrą sumažiname. Paliekame virti. Nepamirštame vis pamaišyti. Pradžioje bus daug burbulų, paskui jų mažės, dar vėliau pradės burbuliuoti smulkiais burbuliukais, sirupas darysis skaidrus, tirštės. Sudedame medų ir dar kartą užverdame.

Skruzdėlyną:

Lakštelius dedame sluoksniais ir užpilame sirupu. Pradedame nuo didelių, baigiame mažais lakšteliais. Barstome skruzdėlių – aguonų. Dekoruojame vyšniomis, riešutais ar kaip tik patinka.

Skanaus!