Šis patiekalas tai nuostabus dalykas vasarą ir jam prilygsta tik kepti žiediniai kopūstai. Vasarą toks valgis – dieviškas. Kas gali būti skaniau už šviežias daržoves? Visokių konservuotų ir mėsiškų patiekalų prikertam žiemą, o vasara tikra palaima su uogomis, daržovėmis  kaip ruduo su dievo dovana – grybais.

Šis keptų šparaginių pupelių receptas ir vėl –  mano mamos, bet tai nėra kaži koks jau ten jos autentiškas receptas. Manau, kad daug lietuvių šeimų kepa šparagines pupeles, kai sutikau savo gyvenimo žmogų jo mama irgi kepė šparagus, tik be džiuvėsėlių, na o Džiugas tai jau mano priedas. Taip ir keičiasi receptas kiekviena karta prideda ką nors savo, štai ir viskas.

Reikės:

Šviežių šparaginių pupelių (nukarpyti abu galiukus),

sviesto,

maltų džiuvėsių,

druskos,

Džiugo ar kokio kito mėgstamo sūrio.

Gaminame:

Šparaginėms pupelėms nukarpome galiukus ir jas nuplauname.

Užpilame šaltu vandeniu, beriame druskos ir verdame, kol pupelės beveik išverda. Visai išvirti nereikia.

Apvirtas pupeles dedame į keptuvę, dedame sviesto, negailime ir pakepame pupeles vartydami, kol jos visai iškepa.

Barstome gausiai gausiai maltais džiuvėsėliais ir dar pridedame jei reikia sviesto. Kepame, kol šiek tiek, lengvai skrusteli.

Iškeptas barstome Džiugu ar kitu mėgiamu sūriu ir mėgaujamės.

Skanaus!

Pamačiusi liepos mėnesio kepėjų be stabdžių iššūkį iškarto žinojau, būtinai jį priimsiu. Apie štrudelius buvau girdėjusi ir visai norėjau pabandyti jį iškepti.  Bėgo mėnuo, vėsias dienas keitė vis karštesnės ir noras kepti štrudelį vis mažėjo ir mažėjo… Kol ėmė degti uodega… Laikas privertė susigrąžinti norą kepti štrudelį, gerai, kad tuo pačiu sugrąžino ir vėsius orus.

Šiek tiek prisibijojau to popieriaus plonumo tešlos,  bet viskas pasirodė daug paprasčiau negu galvojau. Labai jau lengva tą tešlą ištampyti, iškočioti, nes ji būna labai minkšta. Labai patiko tas varškės štrudelis mano šeimai, mano brangiausias, kuris višiskai nemėgsta saldumynų įvertino jį „superinis“, mama su tėčiu irgi šveitė, net ausys lapsėjo ir vis linksėjo, kad skanu.

Reikės:

Tešlai:

250 g.miltų,

žiupsnelio druskos,

125 ml drungno vandens,

50 g. lydyto sviesto.

Įdarui:

1 kg varškės (20 % riebumo)-  naudojau 650 g. varškės 9 % riebumo,

100 g razinų,

5-6 VŠ romo,

2 VŠ lydyto  sviesto,

vanilės ankšties,

150 g cukraus,

3 kiaušinių.

Aptepimui:

4-5 VŠ maltų džiūvėsių,

cukraus pudros apibarstymui,

1 VŠ aliejaus tešlai aptepti,

125 g. lydyto sviesto, tepti štrudeliui kepant.

Gaminame:

 Tešlą:

Į miltus supilame druską, sviestą ir vandenį. Užminkome minkštą tešlą. Minkom ir daužom į stalą tešlos gabalą, kol tešla lieka minkštutė. Darbuojamės geras 5 – 10 min. Tešla būna minkšta ir nelipni. Maloni liesti ir minkyti.

Užminkytą tešlą dedame į dubenį nupiltą karštu vandeniu, aptepame aliejumi,  uždengiame  ir paliekame valandai pasibūti ramiai.

Įdarą:

Varškę imiau pusriebę, tad jos tikrai nepalikau nuvarvėti, jau tikrai ten nebuvo kam varvėti.

Razinas nuplauname, užpilame romu ir paliekame valandai.

Į dubenį sudedame: varškę, cukrų, kiaušinius, sviestą. Išskrebentą vanilę iš ankšties. Viską gerai ištriname (naudojausi trintuvu – blenderiu). Pabaigai sudedame rome brinkintas razinas.

Štrudelį:

Ant stalo tiesiame rankšluostį. Ant jo barstome šiek tiek miltų ir iškočiojame stačiakampį. Kuo plonesnį. Orientacinis dydis 30 X 40 cm.

Iškočiojus pakišame rankas (delnais žemyn) ir tampome tešlą iki popieriaus plonumo. Tampiau kol pradėjo šviestis rankšluosčio raštai. Didelis toks stačiakampis gavosi.

Tešlą aptepame lydytu (125 g.) sviestu ir pabarstome maltais džiuvėsiais.

Palikdami nuo kraštų po 2 cm sudedame varškės įdarą.

Rankšluosčio pagalba susukame študelį. Dedame jį į kepimo popieriumi išteptą skardą.

Štrudelį aptepame sviestu.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, nenaudodami grilio funkcijos, 45 – 50 min. Kepant nuolat aptepti sviestu.

Iškeptą varškės štrudelį apibarstome cukraus pudra.

Valgome karštą su ledais ar plakta grietinėle, nors man nebereikėjo nieko. Skanus dalykas tas štrudelis.  Skaniausias jis man šiek tiek vėstelėjęs, tada atsiveria visu grožiu plonytės tešlos skonis. Štrudelis kepdamas šiek tiek išplero į kraštus. Kažin ar taip ir turi būti?

Skanaus ir ačiū Agnei už iššūkį!

 

Šie varškėčiai dar niekada neapvylė. Jei išnaudoju visus resursus mažososios valgiaraštyje, tai čia paskutinis šiaudas. Visada dešimt balų, visada pilna burna ir su malonumu… Tiesą pasakius su malonumu ir aš pati pabaigiu mažiukės lėkštę, jei tik dar kas lieka…

Varškėčiams svarbu viena – nepadauginti miltų, jei jų per daug – varškėčiai liks kieti, kaip puspadis, tada jau jiems tiesus kelias į šiukšlyną, jei miltų per mažai – varškėčiai virsta koše ir vėl – tiesus kelias į šiukšlyną. Reikia aukso vidurio. Dar geras šis patiekalas tuo, kad pasidarius jų daugiau, likusius galima užšaldyti, užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias jūsų mažulis ar jau paaugęs cipulis suvalgo. Turint šaldytų paskui dar lengviau, tik vienas, du į puodą ir išvirė!…

Reikės:

180 – 200 g. varškės (naudoju pusriebę),

1 kiaušinio,

1 nubraukto VŠ krakmolo,

1 VŠ manų kruopų,

2 dideliu didelių VŠ miltų + 1 nedidelis VŠ miltų,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

grietinės,

sviesto.

Gaminame:

Varškę ištriname su kiaušiniais ir druska.

Beriame krakmolą, manus, miltus. Miltų tiek, kad būtų lengvai minkoma, bet lipni tešla. Jei tešla nelimpa prie rankų – varškėtukai bus kieti. Tad atsargiai su miltais – nepadauginkite. Geriau daugiau pabarstyti ant lentelės.

Paviršių barstome miltais, iš tešlos suformuojame volelį, jį paspaudžiame ir supjaustome norimo storumo (geriausia ~ 1 cm) gabalėliais.

Varškėčius verdame verdančiame, pasūdytame vandenyje. Ne ilgiau kaip 5 min. Geriausia  –  raugauti.

Valgome su grietinės ir sviesto padažu. Padažo negailime.

Skanaus!

Kai lauke tokia kaitra nesinori nieko, juo labiau gaminti maistą. Norisi tik gulinėti, tingėti ir skaniai gerti, koki nors smoothie pavyzdžiui.  Aną dieną skaitinėdama 7virtienius užtikau čaj receptą.  Taip mane sužavėjo, kad užsimaniau nors tu ką. Sužavėjo, todėl, kad tai tikro indo ruošta arbata, antra  todėl, kad Indija vis dar mano svajonių šalis, trečia – vis dar gyvas knygos „Šantaramas“ įspūdis. Žodžiu, visokių priežasčių daug, o žinant tai, kad arbata nėra mėgiamiausias mano gėrimas, vadinasi, sužavėjo labai. Tai šiandien lėkiau į parduotuvę ieškoti granuliuotų arbatžolių (brangiojo žodžiu nepatikėjau, lėkiau pati žiūrėt ar tikrai nepražiopsojo). Neradau… susinervinau, dar neseneniai, pamenu, būdavo. Nežinau kur dingo, na, kad jau recepte parašyta, kad iš bėdos tinka ir lapeliai, naudojau juos.

Fantastiška arbata, tikrai nuostabi, net nežinau, ką gersiu toliau ar šią arbatą ar savo numylėtą latte…

Reikės:

pieno,

vandens,

granuliuotų arbatžolių  (pusės AŠ asmeniui),

cukraus pagal skonį.

Gaminame:

Arbatą verdame puode ar kitame atvire inde.

Vandens ir pieno santykis 1:1 arba 2:1.

Pilame vandenį, pieną, arbatžoles, cukrų į puodą ir lėtai verdame 20 min. Indas turi būti neuždengtas.

Nukošiame.

Mėgaujamės!

Skanaus!

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.