Mėgstantys aitriai turbūt jau seniai pastebėjo, kad užsisakius, kur nors viešojo maitinimo įstaigoje, aitriais žymimus patiekalus, to aitrumo nė kvapo. Nesuprantu, kam žymėti kad sriuba, pica ar koks kitas patiekalas aitrus, jei to aitrumo tik kvapas… Pikta, kai pagalvoji, tai reiktų ir žymėt: lengvai aitru arba lietuviškai aitru, arba aitrumas adaptuotas lietuviškam gomuriui…

O aš susiradau tokį gerą prieskonių mišinį sriubai, jei viską darome pagal nurodytas proporcijas, tai sriubytė tikro egzotiško skonio ir žinoma aitri, normaliai, o ne „tipo“ aitri. Tai dabar verdu ir verdu sriubą su krevetėmis, vištiena, pievagrybiais, japoniškais makaronais ir žinoma aitriais prieskoniais.

TOM YUM PASTE vadinasi šie prieskoniai, juos radau Maximoje, egzotinių patiekalų skyrelyje.

Japoniškus makaronus pirkau Norfos parduotuvėje.

3 asmenims, aitriai tailandietiškai sriubai reikės :

1 pakelio prieskonių TOM YUM PASTE,

nedidelio gabalėlio smulkintos vištienos (naudojau vištienos šlaunelių mėsą be kaulų, vieną gabalėlį),

3- 4 pievagrybių,

japoniškų makaronų (šiek tiek mažiau nei vienas ryšelis),

vandens,

krevečių (naudojau virtas, sūryme).

Gaminame:

Pilame prieskonių pakelyje nurodytą kiekį vandens į puodą ir jį užverdame.

Į verdantį vandenį dedame prieskonius, smulkintus pievagrybius, vištieną ir verdame, kol išverda vištiena. Baigiant virti sudedame makaronus ir krevetes.

Skanaus!

Paskutiniu metu užvaldė aistra suši, o paskutinis vizitas į suši barą, buvo paskutinis lašas bandyti suši pasigaminti namuose. 

Nustebau. Pirma – naminiai tikrai tikrai skanesni, antra – gaminti juos vienas juokas. Kalbu apie į nori lapelius įvyniotą suši.  Paprasti, bet puikūs. Gal dar nemoku ryžių paruošti idealiai, ar suvynioti taip tobulai, bet skoniui tai tikrai nekenkia. Įdaras gali būti pats įvairiausias, ką sugalvojame, tą dedame.

Mano įdarai: kari vištiena, agurkas, kreminis sūris, saulėje džiovinti pomidorai, salotos. Keptos krevetės, agurkas, kreminis sūris, salotos. Kari vištiena, agurkas, pomidoras, kreminis sūris, salotos, svogūnų laiškai.

Pirmą kartą gaminant suši reikės:

suši ryžių,

nori lapelių (pakelyje 5 lapeliai, užteks 5 asmenims),

sojos padažo sumažintu druskos kiekiu,

ryžių acto,

vasabi pastos (žalia pasta, skoniu primenanti krienus),

marinuoto imbiero (imbieras skirtas burnai atgaivinti, prieš ragaujant kitokio skonio suši),

kilimėlio sušiams vynioti,

druskos,

cukraus.

Įdarui reikės:

kreminio sūrio,

pomidorų,

agurko,

avokado,

salotų lapų,

svogūnų laiškų,

keptų krevečių,

vištienos krūtinėlės pakeptos su kari prieskoniais,

saulėje džiovintų pomidorų,

Sirupui ryžiams laistyti: 4 šaukstai ryžių acto, 1 šaukštas cukraus, 1 šaukštelis druskos.

Gaminame:

Pirmiausia išverdame ryžius. Virti, kaip nurodyta ant pakuotės arba pirma ryžius gerai nuplauname, vandenį kečiam, kol lieka skaidrus. Nuplautus ryžius supilame į puodą ir užpilame vandeniu gerus 2,5 cm virš ryžių. Ryžius užverdame, prisukame kaitrą iki labai mažos kaitos (kaitlentėje iki 1 ) ir verdame ryžius ~ 20 min. Tuo metu galima pamaišyti. Po 20 minučių paliekame dar 10 minučių pastovėti, bet puodo dangčio jokiu būdu negalima nukelti.  Išvirusius ir pastovėjusius ryžius išimame iš puodo geriausia į plokščią didesnį indą ir paliekame atvėsti.

Kai ryžiai lieka tik truputį šilti sulaistome juos sirupu: atskirame inde pašildome ryžių actą, druską ir cukrų, kol ištirpsta cukrus. Gatu sirupu sulaistome ryžius.

Kai ryžiai paruošti galima gamint suši.

Ant bambukinio kilimėlio sušiams vynioti, patiesiame nori lapelį. Tiesiame blizgia puse į viršų,  juostelės nori lapelio turi būti vertikalios, arba kitaip turi žiūrėti ta pačia kryptimi kaip ir kilimėlio siūlės – išilgai.

Ant nori lapelio dedame saują ryžių, šlapia ranka ar šaukštu paskirstome juos palei visą visą nori lapelį, pabaigoje palikdami 2 cm nori lapelio neuždengtus. Ryžių sluoksnio storis turi būti, koks 1 cm.

Per vidurį ryžių sluoksnio dedame įdarus:

krevetes, pomidorus, agurko juosteles, susuktą salotos lapą, tepame šaukšteliu sūrio, įdaras jau jūsų fantazija.

 

Sudėjus norimą įdarą suši susukame į ritinėlį. Susukus ritinėlį, dar neišvyniojus iš kilimėlio, galima rankomis jį paspausti.

Ritinėlį supjaustome šlapintu peiliu, kraštus nupjauname, kad suši būtų gražesni.

Patiekiame suši su sojų padažų, vasabi pasta ir marinuotu imbieru.

Skanaus!

Šis plastilino receptas yra pirmoje Beatos knygoje „Beatos virtuvė“. Superinis dalykas, tiems kas turi vaiku. Mano mažoli lipdo nuo metų, ne kiek jinai, kiek mane verčia. Tai ir lipdom abi, lipdom… Kadangi pati prisidedu prie šio reikalo, tai jau turiu supratimą apie pastilinus. Naminis plastilinas – nuostabus, minkštas, lipnus, o liesti –  vienas iš geriausių, pirkti, garsių firmų, tai tik spalvomis gražūs, bet lipdyti jie kieti, nemieli liesti, arba birūs. Kai reikia kiškiui ar kam kitam ausytes ar nosytę prilipdyt ir nelimpa, o namie gamintas – limpa. Trupiniai, palikę kur ne vietoj, sudžiūna ir puikiai susišluoja. Laikyti namie gamintą plastiliną reikia arba šaldytuve polietileniame maišelyje arba uždarame indelyje. Tai saugus naudoti ir ekologiškas plastilinas, juk gaminame iš maisto produktų. O dar viena nuostabi šio plastilino savybė, svarbi mamoms, kurių vaikučiai viską mėgsta dėti į burną – jis toks sūrus, kad vieną kartą lyžtelėjęs daugiau niekada plastilino į burną nedės.

Pasigaminti tokį plastiliną –  juokų darbas, užtrunka tik kelias minutes. Specialių indų (kokių senų, nenaudojamų) virimui nereikia, nes po gaminimo, viskas puikiai išsiplauna.

Matavimo indas puodelis, kurio talpa – 150 ml.  Iš šio produktų kiekio išeis gana didelis, kaip greipfurtas, plastilino kamuolys.

Reikės:

2 puodeliai miltų,

2 puodeliai vandens,

1 puodelis druskos (smulkios),

2 VŠ aliejaus,

2 AŠ citrinos rūgšties,

maistinių dažų.

Gaminame:

Į indą pilame vandenį, druską ir visa kita,  kas nurodyta produktų sąraše.

Viską šaukštu sumaišome, kruopščiai maišyti nereikia, jei liks gumulų – tegul, ir dedame puodą ant viryklės, vidutinės kaitros.

Visą laiką maišome, maišyti darysis vis sunkiau. Viskas truks iki poros minučių, ne daugiau.

Kai masė lieka vienalytė nukeliame nuo viryklės, išimame plastiliną ar stalo ir perminkome. Karšta nebus, plastilinas bus šiltas, bet nebus karštas.

Svarbu plastino neperkaitinti, nes tada jis bus lipni košė, bet ne plastilinas.

Malonaus lipdymo!

Stovejo obuoliai ant stalo ir verkdami prašė ką nors su jais daryti. Vienam pūvo šonas, kitam – vidus, trečias pažiūrėt buvo negražus. Tai ir dariau ką nors. Idėją radau „Moters“ žurnale.

Reikės:

obuolių,

varškės (žurnale: 4 obuoliams 4 VŠ varškės),

saujos razinų,

1 VŠ tirpinto sviesto,

1/2 AŠ vanilinio cukraus.

Gaminame:

Obuolių sėklas išskobiame. Žiūrėti, kad neliktų, nes apkrs įdaras.

Razinas perliejame verdančiu vandeniu ir nuvarviname.

Varškę sumaišome su vaniliniu cukrumi ir razinomis.

Įdarą sudedame į obuolių vidų.

Obuolių išorę aptepame tirpintu sviestu.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 – 25 min.

Skanaus!

Netoli manęs yra ūkininkų parduotuvė, ten parduoda nuostabius kiaulienos šonkauliukus. Tai prisipirkau jų kalną. Darbo mažai, o kaip skanu.

Reikės:

Kiaulienos šonkauliukų,

bulvių pjaustytų riekelėmis (~ 1 cm),

mokų pjaustytų riekelėmis (~ 0,5 cm),

svogūno galvos,

druskos, pipirų, mėgstamų mėsos prieskonių,

miltų (apvoliojimui),

aliejaus kepimui,

sultinio kubelio,

vandens.

Gaminame:

Šonkauliukus supjaustome po vieną, barstome prieskoniais.

Prieskoniuotus šonkauliukus voliojame miltuose ir apkepame keptuvėje, aliejuje.

Į skardą dedame pjaustytas bulves, morkas, svogūno galvą, padalintą į kelias dalis.

Ant bulvių dedame apkeptus šonkauliukus.

Pilame vandens, kad apsemtų kauliukus.

Barstome šiek tiek druskos, pipirų, galima mėgstamų prieskonių ar sultinio kubelio sutrupint, kad išgaravus vandeniui padažas būtų skanesnis.

Skardą uždengiame folija.

Viską kepame iki 200 įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val.

Baigiant kepti, nudengiam foliją ir baigiam garinti vandenuką ir apkepinam šonkauliukus.

Kauliukai buvo volioti miltuose, tad išgaravus vandeniui lieka nuostabus, tirštokas padažas.

Skanaus!