Dar vienas būdas beprotiškai skaniai išsikepti bulves, orkaitėje žinoma. Nesvietiškai skanu, ojoj, liežuvį nuryt galima… Būdas paprastas, daug kas žino matyt, o jei kas primiršo bus priminimas.

Šiaip tai šį savaitgali užsikepiau išsikepti bulvių su žąsų taukais. Jau seniai buvau girdėjus, bet dar Beatos knygoje užmačiau, tai taip užsinorėjau, trūks pyš. Išmaišiau visas parduotuves kurias tik sugalvojau. Nėra mūsų kaime žąsų taukų. Net žąsų nėra, ką ten žąsys, jei krevečių normalių ne visada yra, o dar penktas pagal dydį miestas, kaimas visiškai. Na ne taip labai aš pykstu ant to kaimo, kai reikia į darba važiuot 5 min. ar vaiką į polikliniką nuvežt per 10 min. Bet jau dėl maisto produktų, tai pikta…. Tai baigėsi mano bulvių kepimas su žąsies taukais ir kepiau su kalakutienos spirgučiais. Gaila, taip ir nesužinojau ar skanu su žąsų taukais, bet kad su kalakutienos spirgučiais tai tikrai liuks. Beatos knygoje siūloma žąsies taukus keisti saulėgražų aliejumi. Keist nenorėjau, nes taip dažnai kepu. Skanu, bet… norėjau gi su žąsų!!!

Taigi IKI parduotuvėje radus kalakutienos spirgučių apsidžiaugiau, spirgučiai tai liuks, nenusivyliau.

Reikės:

kalakutienos spirgučių,

bulvių,

druskos, maltos kalendros, česnako skiltelių.

Gaminame:

Pradžia panaši kaip ir bulvių greitąjame variante. Bulves nuskutame, nuplauname, didesnes perpjauname per pusę.

Bulves sudedame į puodą, užpilame šaltu vandeniu, pasūdome ir užvirus vandeniui paverdame 8 – 10 min.

Apvirtas bulves nusunkiame ir nugariname, kad išdžiūtų puodo dugnas. Bulves pabarstome malta kalendra.

Į indą kuriame kepsime bulves dedame nemažai (gausiai) kalakutienos spirgučių (su visais lauro lapais – drąsiai). Orkaitėje sušildome spirgučius. Orkaitę kaitiname iki 200 laipsnių (ruošiame kepimui).

Į indą dedame gražiai apvirtas bulves ir jas gausiai apšlakstome ar pamirkome ištirpusiuose spirgučiuose.

Prie bulvių galima pridėlioti česnako skiltelių.

Kepame ~ 1 val. arba kol gražiai paskruda. Vieną kartą bulves apverčiame, kai viena pusė apkepa.

Keptas česnako skilteles sutraiškykite ir panardinkite į likusius spirgučius, kai tieksite apliekite česnako ir spirgučių padažu. Skanumėlis!

Aš valgiau su šaltibarščiais o dukrėlė su vyru – su traškiais kiaulienos sprandinės  šiaudeliais. Labai skanu ir paprasta. Bet kokią mėsą, mano atveju kiaulienos sprandinę, supjaustome šiaudeliais. Barstome prieskoniais: druska, pipirais ir t.t. apvoliojame miltuose ir pakepame aliejuje, kol gražiai apskrunda.

Skanaus!

Taip jau išėjo, kad įsisukau kaip reikiant į Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje“. Šį kartą gaminau aitrų krevečių užkandį. Geras, nerealiai geras mėgstantiems aitriai.

4 – 6 asmenims reikės:

200 g lukštentų nevirtų krevečių (tokių mūsų kaime nebūna, imiau virtas šaldytas tik kepiau trumpiau)

2 skiltelių česnako,

1 VŠ alyvuogių aliejaus,

1 aitriosios paprikos,

petražolių (keičiau krapais)

druskos, juodųjų pipirų, citrinos sulčių.

Gaminame:

Jei krevetės šaldytos atšildome. Jei šviežios – naudojame su kiautais, tik ūsiukus nukarpome.

Česnaką supjaustome juostelėmis.

Į keptuvę pilame aliejaus, dedame česnakus ir kai česnakais pakvimpa sudedame smulkiai pjaustytą aitriąją papriką. Minutę pakepame vartydami.

Į keptuvę beriame krevetes ir pateliūskuodami kepame, kol krevetės pradeda rausti. Jei krevetės nevirtos kepame ~ 7 min. Jei virtos per pusę ar net daugiau trumpiau. Perkeptos krevetės bus guminės.

Pabaigiai viską barstome smulkintomis petražolėmis ar krapais, barstome druską, juodaisiais pipirais ir gausiai apšlakstome citrinos sultimis. Pamaišome.

Skanaus!

Ar pamenate nuo senų laikų gyvuojantį varškės tortą nekeptą, su vaisiais, riešutais ir želatina? Seniai seniai mano vaikystėje jis buvo vienas populiariausių, visos šeimininkės jį mokėjo, kiekvienuose namose  būdavo vis kitoks šio tortuko variantas. Šiandien mano vyro močiutė vis dar gamina tokį, jos pačios variantą. Vadina visa šeima jį „piepa“. „Piepa“ – nes taip kažkada jam vardą davė vienintelė močiutės anūkėlė, tai tas tortukas jau daug metų virtęs „piepa“ vis dar močiutės anūkų mėgstamiausias. Paprastas, neįmantrus, dėti galima tai, ką šeima mėgsta labiausiai- jei razinas, tai razinas, jei riešutus tai riešutus,o gal ir tą ir tą. Beatos tortukas su sausiainių pagrindu ir slyvomis.

Man šis tortukas, jau buvo pabodęs. Yra ir dar viena svarbiausia priežastis, dėl kurios jo negaminau – dedami žali kiaušinių tryniai. Kol turėjau naminių kiaušinių buvo kitaip, šiai dienai net ir žinodama, kad reikia tik gerai kiaušinius nuplauti su soda, vis vien jų bijau. Apžiūrėjusi Beatos knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ tortuko su slyvomis receptą, aptikau, kad jinai jį gamina su kiaušinių kremu, kurį reikia ilgai ilgai virti. Valio!!!  Šito ir reikėjo, kad tortukas gryžtų į mano virtuvę.

Pagamint jį atrodo tiek daug visko reikia, bet užtrunki ne ilgiau nei valandą, per tą valandą turiu pasakyt, spėjau pagamint vakarienei troškinį, putojančio vyno želę ir šį tortuką. Darbo tik atrodo daug, bet viskas daug paprasčiau, ypač, kai namie pilna pagalbininkų – trintuvų, plaktuvų ir t.t.

Tortukas nebus labai didelis, mano forma – 23 cm skersmens, sausainių pagrindo norėjosi, net aukštesnio, bent jau 1 cm storio. Kitą kartą sausainių dėsiu daugiau, bent jau visą pakelį – 180 g.

Reikės:

500 ml grietinėlės (gali būti neriebi 12 proc.),

4 kiaušinių tryniai,

150 g cukraus,

1 VŠ nubrauktas krakmolo,

12 g želatinos,

50 ml šalto vandens,

200 g džiovintų slyvų be kauliukų,

150 ml verdančio vandens,

150 g sausainių (imiau „Selga“),

50 g sviesto,

4 VŠ cukraus į vandenį, su kuriuo trinsime varškę,

400 g varškės (pusriebės ar riebios).

Gaminame:

Pirmiausia pagaminau torto pagrindą. Sutrupiname sausainius iki trupinių (ar su kombainu, ar su kočėlu, ar su pirštais). Turi likti birus, kaip smėlis. „Selga“ sausainiai puikiai byra, juos lengva smulkinti.  Ištirpiname 50 g sviesto ir su juo sumaišome sausainių trupinius. Šia mase iškojame torto formą, sausainius paspaudžiame kokia stiklinaite ar puodeliu vientisu dugnu. Pasidarėm ir dedam į šaldytuvą, tegul stingsta, kol gaminsim kremą.

Verdame kiaušinių kremą. Grietinėlę supilame į nedidelį puodą ir ant mažos kaitros kaitiname, bet neužverdame. Kiaušinių trynus sumaišome su 150 g cukraus ir gerai išplakame iki baltų putų. Įmaišome krakmolą.

Karštą, bet neverdančią grietinėlę užpilame ant išplaktų kiaušinių trynių nuolat maišydami. Kiaušinių ir grietinėlės masę pilame atgal į puodą, kuriame šildėme grietinėlę, ir nedidelėje kaitroje, nuolat maišydami, kaitiname, kol kremas sutirštėja. Ilgai tai truks, spėsit ir kitus darbus pasidaryt ir kelis kartus suabejoti ar kas nors čia išeis.  Kremas turės likti tiršto kisieliaus konsistencijos, o puode pradinės masės liks didesnė pusė. Išvirusį kremą paliekame atvėsti, jis turi būti karštos o ne ką tik išvirtos arbatos temperatūros.

Ruošiame želatiną. Užpilame ją 50 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti.

Džiovintas slyvas nuplauname karštu vandeniu. Užpilame nepilną stiklinę (150 ml ) verdančio vandens.Slyvas paliekame 10 – 15 min. išbrinkti.

Vandenį kuriame mirko slyvos nupilame į dubenį ir suberiame 4 VŠ cukraus ir išmaišome, kad beveik ištirptų. Slyvas supjaustome smulkiais gabalėliais, vieną slyvą į kokias 6 dalis.

Varškė dedame į dubenį. Ji kietoka, ją reikia sutrinti iki kremo. Ant varškės pilame vandenį nuo slyvų su cukrumi ir viską sutriname su blenderiu, arba labai labai gerai išsukame rankomis. Kuo varškė bus labiau panaši į sūrelių masę, tuo tortas bus skanesnis.

Želatina jau seniai bus išbrinkusi, o kremas pravėsęs. Į želatinos dubenį dedame kelis šauktus karšto kiaušinių kremo ir viską gerai išmaišome, kad ištirptų želatina. Ištirpusią masę pilame į puodą, kur likęs kiaušinių kremas ir viską gerai išmaišome, kad vienodai pasiskirsytų.

Į ištrintą varškę  sudedame kiaušinių kremą su želatina ir viską gerai išmaišome.

Išimame torto pagrindą iš šaldytuvo, ant jo barstome smulkintas slyvas. Viršutiniam sluoksniui pilame varškės kremą. Gražiai paskleidžiame palei visą formą.

Uždengiame torto formą maistine plėvele ir paliekame nakčiai sustingti ir subręsti.

Skanaus!

Varčiau aną dieną Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje“, žadėjau gaminti varškės ir slyvų tortą. Vos tik nusisukau minutėlei, knygą palikusi ant stalo, tai dukružė tuo metu ne tik knygą užvertė, bet ir skirtuką pasiimė. Teko recepto ieškoti iš naujo, varčiau, varčiau ir taip užkliuvo akis už želės recepto. Skaičiau akis išpūtusi, kaip?!! Želė iš putojančio vyno? Su uogomis?!!

Taip užkabino, taip užkabino tas receptas, kad tuoj pat puoliau skambinti brangiajam, kad vakarui parvežtų putojančio vyno. Turiu pasakyt, kad dabar nustebo  jisai, negalėjo patikėt, kad prašau „šampano“. Reikalas tas, kad nesu aš jo mėgėja ir namuose jo atsiranda tik prieš didžiąsias šventes, ir tai jei laukiam svečių… Taigi, o va želė Beatos knygoje tiesiog sužavėjo, dar nuotraukos tokios gražios, su vasaros uogomis. Oj…

Dabar jau žinau, koks skonis tos želė, oj puiki, oj puiki, uogų ten labai daug ir nereiktų, mano gal buvo per daug, bet kad tinka tai tikrai. Skani želė, taip vakarėlyje galima tokios žėlės ir padauginti…

Reikės (6 porcijoms):

Butelio mėgstamo saldaus šampanizuoto vyno (saldų rekomenduoja Beata, kitaip reikės darr daugiau cukraus, nes jei cukraus bus mažai, želė bus beskonė)

4 VŠ cukraus (naudojau rudą, paryškino spalvą),

1 VŠ arba 12 g želatinos (naudojau Dr. Oetker),

50 ml vandens,

uogų (šaldytų ar šviežių, naudojau šaldytas).

Gaminame:

Jei naudosime šaldytas uogas, jas prieš tai atšildome.

Želatiną supilame į didesnį indą ir užpilame 50 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti (net jei vartojimo instrukcijoje rašoma užpilti karštu vandeniu).

Putojantį vyną supilame į puodą, supilame cukrų ir kaitiname, kol cukrus ištirpsta, vynas suputoja. Užvirti nereikia, ilgai virti irgi, tiesiog pašildyti, kol ištirps cukrus.

Į dubenį su brinkinta želatina pilame šiek tiek pakaitinto vyno, pamaišome, viskas tik suputoja ir akimirksniu ištirpsta.

Ištirpusią želatiną supilame į puodą su pakaitintu vynu. Pamaišome, kad viskas pasiskirstytų.

Į indelius kur bus želė sudedame uogas (plautas, atšildytas) ir užpilame vynu su želatina.

Dedam į šaldytuvą (stiklinaites galima uždengti maistine plėvele), kol sustingsta.

Skanaus!

Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!