Netikras zuikis

Šis netikro zuikio receptas jau išgrynintas iš daugelio variantų, bandymų ir sudedamųjų dalių. Seniai apsistojau prie šito, nes viskas labai paprasta ir greitai padaroma, jokių mandrybių, na gal tik omleto suktinis vidury, šiaip jis nebūtinas, didelio skonio neprideda. Jei omletas gražiai susuktas, su vidury šiek tiek zuikio masės, atrodo pasakiškai. Šį kartą susukau tik omleto suktinuką, sunegalavo mažoji, tad visi zuikiai ir jų gražumai liko antrame plane.

Reikės:

Zuikiui:

600 – 700 g maltos kalakutienos,

vidutinio dydžio raudonos paprikos,

didelio svogūno galvos,

didelės morkos,

2 – 3 česnako skiltelių,

2 vidutinio dydžio kiaušinių,

2 didelių saujų maltų džiuvėsių,

3 VŠ pomidorų padažo (nužiūrėta iš „Širšių lizdo“),

druskos, pipirų, džiovintų čiobrelių, aliejaus kepimui.

Omleto įdarui:

2 didelių kiaušinių,

bazilikų, mairūnų, druskos,

0,5 VŠ sviesto – kepimui.

0,5 VŠ sviesto – kepimui.

Gaminame:

Omleto įdarą:

Sudedame nurodytus produktus, išplakame. Keptuvėje ištirpiname sviestą, supilame plakinį. Kepame ant mažos mažos kaitros. Išimame, paliekame atvėsti.

Zuikį:

Ne stambiai, bet ir ne smulkiai supjaustome svogūną,  papriką, burokine tarka sutarkuojame morką.

Su šlakeliu aliejaus apkepame svogūnus ir morkas, baigiant kepti suberiame papriką.

Daržovėms suminkštėjus (visai sukepti nereikia) beriame smulkintą česnaką, kepam minutę, ne ilgiau.

Kepintas daržoves išimame į lėkštę, kad šiek tiek pravėstų.

Į kalakutienos faršą mušame kiaušinius, beriame džiuvėsius, druską, pipirus, pomidorų padažą, čiobrelius. Išmaišome, jei tešla skysta, beriame dar džiuvėsėlių.

Ar užtenka druskos ir pan. ragaujame mėsą priliesdami liežuvio galiuku.

Į išmaišytą masę sudedame kepintas daržoves ir vėl viską atsargiai išmaišome.

Skardą patepame aliejumi, dedame dalį zuikio masės.

Omletą patiesiame į jo vidurį dedame saują zuikio masės ir viską susukame į rulonėlį.

Omleto rulonėlį paguldome į zuikio masės dalies vidurį.

Viską uždengiame likusia masės dalimi.

Zuikį formuojame arba formoje arba didelėje skardoje formuodami ovalų kepaliuką.

Suformuotam zuikiui drėgna mentele arba šaukšto galu padarome gilias duobeles, kad jau zuikis su omleto įdaru, duobeles dariau iš šonų.

Zuikis kepa iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val.

Skanaus!

„Sostinės“ keksas

Šį keksą Kalėdoms kepu jau antri metai. Puikus, drėgnas, minkštas keksas. Beje, jisai pagal senuosius ГОСТ receptus, kas jau nepamena, tai toks tarybinių laikų receptų standartas. Tokį patį receptą turėjo ir jo laikytis privalėjo, visos tų laikų kepyklos, nesvarbu kurioje šalyje jos buvo. Iškepti jį gali kiekvienas, svarbu tik viena – produktai (sviestas ir kiaušinai) turi būti kambario temperatūros. Pernai kepiau keksą nedidelėje, pailgoje formoje, aukštais kraštais. Keksas buvo tobulas. Šiemet ta forma jau išėjusi užtarnauto poilsio, naudojau kitą – ilgesnę, keksas gavosi neaukštas, ilgas. Man pritrūko to keksiško aukščio, kitam kartui būtinai imčiau ne tokią ilgą kepimo formą. Beje ir kepė keksas 20 min. trumpiau.

Reikės:

 175 g kambario temperatūros sviesto,

175 g cukraus,

175 g razinų,

3 S dydžio kiaušinių (140 g),

žiupsnelio druskos,

kelių lašų vanilės esencijos (keičiau vaniliniu cukrumi),

1/2 AŠ kepimo miltelių,

240 g miltų,

cukraus pudros keksui apibarstyti.

Gaminame:

Razinas užpilame verdančiu vandeniu, pabrinkiname, nuplauname, suberiame ant popierinio rankšluosčio ir gerai nusausiname.

Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės.

Po vieną mušame kambario temperatūros kiaušinius, sumaišome su sviesto ir cukraus mase.

Į masę suberiame razinas, vanilę, druską. Išmaišome.

Miltus nusijojame, suberiame kepimo miltelius, išmaišome ir įmaišome į masę su sviestu, cukrumis ir kt.

Į kepimo formą tiesiame kepimo popieriaus, sukrečiame kekso masę. Drėgnu šaukštu išlyginame paviršių.

Per kekso vidurį, palei visą ilgį su drėgna mentele ar šaukšto galu padarome griovelį. Keksas kepdamas suplyš būtent čia.

Kepa keksas iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 80- 100 min. Man šį kartą užteko 60 min., nes forma šiek tiek didoka keksui.

Iškepusį keksą apiberiame cukraus pudra.

Skanaus!

Idėja:čia.

 

 

 

Nauji metai, naujas knygų iššūkis

Vyksta registracija į 2013 metų knygų iššūkį. Daugiau informacijos čia ir čia. Aš jau užsiregistravau, kviečiu visus mėgstančius skaityti, prisijungti prie 2013 metų knygų iššūkio.

Mano 12 knygų sąrašas:

  1. Pawel Huelle – Mercedez – Benz Iš laiškų Hrabalui
  2. Nikolaj Frobenius – Laturo katalogas
  3. Frederic Beigbeder – Gelbėkit, atsiprašau
  4. Frederic Beigbeder – Romantiškas egoistas
  5. Sandra Brawn – Liudytoja
  6. Patrick Suskind – Kontrabosas
  7. Laurent Gaude – Karaliaus Kongo mirtis
  8. Boris Vian – Dienų puta
  9. Wilhelm Genazino – Skėtis šiai dienai
  10. Agata Christie arba Mary Wsetmacott – Duktė yra duktė
  11. Jackie Kay – Trimitas
  12. Vivian Green – Karaliai bepročiai

2 alternatyvios knygos:

  1. Jaroslav Hašek – Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare
  2. MIka Waltari – Turmsas nemirtingasis

2012 m. knygų iššūkis,aštuntoji knyga…

Elias Canetti „Apakimas“. Knyga autoriui pelniusi Nobelio litūros premiją. Knyga apie sinologo, privataus mokslininko gyvenimą. Tikriau apie dalį jo. Pagrindinis herojus Pėteris Kynas gyvena savame mokslo žinių pasaulyje, nuosavos bibliotekos pasaulyje. Mokslininkas gyvena vienas su savo dabais ir knygomis, kol vieną dieną sugalvoja vesti savo ekonomę. Taip ramus jo pasaulis virsta pragaru. Pragaru, nes Pėterio sąmonė vis labiau temsta, liga užvaldo visą ją pasaulį, kuriame vietos yra tik jo knygoms ir jų herojams. Kas blogiausia, tai autorius verčia abejoti ir visų jo sutiktų aplinkos žmonių sveiku protu. Kiekvienas iš jų kvaištelėjęs: žmona, policininkas Benediktas Pfafas, sukčius liliputas Fišerlė…

Nuostabi knyga, žavinti savitu Kyno pasauliu. Stebininanti Kyno aplinkos sveiko proto trūkumu, o gal net gluminanti mokslininko aplinkos beprotiškumu.  Skaityti norisi daug, ilgai, nei taupyti, nei mėgautis nesinori. Knygą norisi ryte praryti.

Vertinimas: 10 balų iš 10 – ies.

Imbieriniai – pipiriniai sausainiai, neabejotinai patys geriausi…

Kalėdos be imbierinių sausainių ne Kalėdos. Šiemet, prieš kepdama, klausiau vyro ar kepti. Tai gavau atsakymą – nekepk, neskanūs. Tiesą pasakius tikrai, kiek bandžiau receptų nė vienas nebuvo tas, kurį norėčiau įsidėti į geriausių sąrašą. Šį kartą kepiau, nes pavadinime  pabrėžta, kad patys skaniausi. Galvojau, jei ir šie bus neskanūs, daugiau nebandysiu, nes paskui iki pavasario pilni kampai tų neskanių imbierinių…

Šis receptas tikrai puikus, sausainiai dešimt balų! Net Didysis Nemėgėjas pripažino, kad tikrai geri. Aš pati, kaip visuomet labiausiai pasitikiu mažąja, jei jau ji smagiai traškina, vadinasi tikrai geri sausainiai.

Šie imbieriniai sausainiukai ploni, trapūs. Kepiau jau du kartus ir vėl kepsiu. Tiek kartų iškepusi pastebėjau, kad skaniausi jie, jei tešla palaikyta per naktį, galima ir kelias valandas, bet trapesni būna ilgiau pastovėję šaldytuve. Lengviau kočioti ir sausainius nuimti jei kočiosime ant kepimo popieriaus, kitaip tešla labai nori prikibti prie stalo.Taip pat kepdama bandžiau daugiau ir mažiau pakepti, man skanesni mažiau pakepę, šviesiai rusvos spalvos.

Reikės:

Sausainiams:

125 g. sviesto,

5 VŠ grietinėlės,

3 VŠ medaus,

150 g rudojo cukraus,

375 g miltų,

0,5 AŠ nugesintos sodos,

1 kupino AŠ malto imbiero,

1 kupino AŠ malto cinamono,

1 AŠ malto muskato,

0,5 AŠ maltų juodųjų pipirų.

Puošimui:

cukraus pudros,

citrinos sulčių,

maistinių dažų, kitų puošybinių  dalykėlių.

Gaminame:

Miltus nusijojame.

Sodą nugesiname lašeliu citrinos sulčių arba acto.

Į puodą suberiame cukrų, medų, greitinėlę, sviestą, prieskonius. Pakaitiname, kol ištirpsta cukrus. Šiek tiek atvėsiname.

Į miltus pilame ištirpintą mišinį, išmaišome.

Išminkome tešlą, susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą, bet 2- 3 valandoms.

Tešlą plonai plonai iškočiojame (maždau 2 mm storio), geriausia kočioti ant kepimo popieriaus.

Formelėmis spaudžiame sausainukus, dedame juos ant kepimo popieriumi ištiestos skardos.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 6 – 8 min.

Puošiame:

Į indą beriame cukraus pudros, spaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome. Masė turi būti tiršta. Kad glajus būtų spalvotas galima pilti maistinių dažų. Puošti galima ir naudojant įvairiausius pabarstus puošybai, kurių yra parduotuvėse.

Puošiame glajumi iškeptus sausainiukus, jei puošime šiltus, glajus nudžius greičiau.

Kepdama sausainiukus naudojau dukros formeles, skirtas plastilinui. Man jos gražesnės, nei standartinės sauniukams. Gajui užtepti nenaudojau konditerinio maišelio, maniškis su didele skyle, tai juo dekoruoti nelabai išeitų. Pasigaminau tokį iš paprasto užsegamo maišelio. Pridėjau į jį glajaus ir prakirpau kraštelį.  Puikiai tiko ir naudoti buvo lengva.

Laikyt sausiniukus geriausia uždarame inde, kad nesudrėktų. Pas mus laikyt nereikia, neišstovi tie sausainiukai, kaip mat dingsta.

Skanaus!

Idėja: čia.