Negalvokit, kad aš kiauras dienas tik valgyt darau….

Jei galvojat, kad rašant tinklaraštį maisto gaminimo tema, dienų dienas nieko nedarau, tik gaminu gaminu ir tuo džiaugiuosi, tai prašau, taip negalvokit…. Toli gražu, realybė kiek kitokia. Taip aš gaminu, ir  kasdien, bet dažnai ir spjaučiau tokiai kasdienybei į veidą, drybsočiau ant sofos ir skaityčiau, skaityčiau… Cha!

O realybė tokia: valgyt darau, namus tvarkau, gėlės auginu, darbas irgi ant nosies (mažajai tuoj darželis), dar ir sportuoju  (jezau, kas dien!), o skaitau ? Kada skaitau? Kai miega mažoji …. dažniausiai, arba kai užeina, trijų raidžių visiem gerai žinomas moteriškas periodas, tada pūtuoju, keikiu visą pasaulį, tuo pačiu ir moterišką lemtį ir spjovusi į viską – skaitau. O kada dar?  Net juokas ima pačiai, kada viską spėju? Ir spėju ir nespėju, kaip ir visos mamos…

Taip ir užsistovi knygos lentynoje, taip sąrašas „must read“ vis ilgyn ir ilgyn. Vis tik randu laiko, o dar, kai mano brangusis, dovanoja knygų, kurios mano sąraše “must have“, tada skaitau naktimis.

Taip nutiko ir su Gregory David Roberts „Šantaramas“. Negaliu! Žmonės, negaliu tylėt! Jei mėgstat knygas būtinai skaitykit. Kodėl?

Pirma, tai knyga autobiografija, oj, ir dar kokia biografija… paskutinį kartą panašus įspūdis liko tik po Balio Sruogos „Dievų miško“. Su „Dievų mišku“ aš užaugau, subrendau (taip sakau, nes šią knygą skaičiau visais amžiaus tarpsniais ir beveik žinau mintinai). Su „Dievų mišku“ pažinau žmogiškąją kančia – lengvu būdu- skaitymo (ačiū Dievui, karų mano metais nėra, tikiuosi ir nebus). „Šantaramas“ turi tik dalelę viso šito. Bendra viena – lengvai – apie sunkius, skaudžius dalykus.

„Šantaramas“ kur kas platesnis, ši knyga, tai geras pažintinis vadovas apie Indijos kultūrą, žmones, klases. Ši knygą, geras vadovas, apie žmogaus paieškas atsakymo į klausimą, kas yra gėris ir blogis absoliučiąja prasme.

Tai knyga rašyta vyro. Vyro, tėvo, mylimojo, meilužio ir nusikaltėlio.  Pasaulis vyro akimis, žmogiška kančia vyro akimis, žmonės, žmoniškumas, laimė, meilė, draugai, draugystė, pinigai, turtai, prasmė….. viskas labai vyrišku požiūriu, moterys taip nerašo, ir gerai, kad nerašo, nebūtų tada šios knygos…

Aj… turbūt jums nusibodo… trumpai būtų taip: nesvarbu apie kokią šalį ši knyga, kokius žmones ir kokią kultūrą. Tiesiog perskaitę šią knygą, kitą, lygiavertę rasit sunkiai, visos atrodys prastos, ne lygis, pigios ir neįdomios.

Sėkmės Jums, jei skaitysit šią knygą ir vietom norėsit žliumbti, žinokit, tas vyras, rašytojas, nusikaltėlis (tikrąja prasme) sužądino pačius žmogiškiausius, giliai glūdinčius jausmus, nepasiduokit, gyvenimas tęsiasi!

Ieškau geros knygos toliau! Jei žinot, siūlykit. Skaitėt „Šantaramą“ ? Patiko? Nepatiko? Parašykit, lauksiu komentarų!!!

Pagarbiai, ciliukas.

Kategorijos: Uncategorized

Komentarai uždrausti.