Vištienos blynai su brokoliais

Kažkodėl galvodavau, kad vištienos blynai tai būtinai vištiena, majonezas, laikyt per naktį ir t.t. Nieko panašaus, šis receptas iš „Virtuvės mitų griovėjų“ receptyno, tik patvirtina tai. Pabandžiau ir susižavėjau, net mano šeimai tiko ir patiko labai labai. O kaip viskas greita, jau nekalbu, kad skanu nežmoniškai. Tiks šie blynai ir skubantiems, ir neskubantiems, ir užklupus netikėtam svečiui, ir vaikams, ir tėvams, žodžiu visiems, mėgstantiems skaniai valgyt ir ilgai virtuvėje nesisukiot norintiems. Puikiai tinka ir „Virtuvės mitų griovėjų“ siūlomas padažas su varške ir agurku. Šis padažas, kaip mat atsidūrė mano svarbiausių padažų sąraše. Receptas yra su žaliais, nevirtais brokoliais. Brokoliai iškepa, bet reikia kept ant nedidelės kaitros ir vartyt neepamiršt blynelių. Blynelius kepiau jau ne vieną ir ne du kartus, ir patyriau, kad geriau dėti kelias minutes verdančiame vandenyje apvirtus brokolius.

Reikės:

Blyneliams:

1/2 vištos krūtinėlės,

1 saujos brokolių,

2 kiaušinių,

6 VŠ  miltų (kupinų),

1/3 stiklinės kefyro,

žiupsnelio kepimo miltelių,

aliejaus kepti,

druskos, juodųjų pipirų.

Padažui:

100 g. riebios varškės,

3 VŠ grietinės,

1 tarkuoto (burokine tarka) ilgavaisio agurko,

druskos, juodųjų pipirų.

Gaminame:

Padažą:

Varškę sutriname su grietine, dedame tarkuotą agurką, viską gardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome.

Blynelius:

Vištienos krūtinėlę supjaustome smulkiais gabalėliais.

Kiaušinius išplakame su kefyru, druska, kepimo milteliais, pipirais ir miltais.

Į paruoštą tešlą dedame vištienos gabalėlius ir smulkintus brokolius.

Viską gerai išmaišome.

Kepame keptuvėje įkaitintame aliejuje.

Prieš patiekiant blynus palaikome ant popierinės servetelės, kad susigertų riebalai.

Dieviškai skanu su varškės padažu.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Virtuvė Nuo…Iki..“ Nr. 11 (41), 2012.

Bulvių ir moliūgo blynai

Labai geri blynai, lengvi, purūs. Vaikams ypatingai patinka ir tinka. Mažoji raitė net ausys linko. Paprasta, greita ir skanu.

Reikės:

bulvių,

moliūgo tiek pat kiek ir bulvių arba mažiau,

miltų,

kiaušinių,

druskos,

aliejaus.

Gaminame:

Bulves ir moliūgą sutrakuojame bulvių tarka arba kombainu.

Mušame kiaušinį ar kelis, priklauso nuo bulvių – moliūgo tarkių kiekio. Jei daugiau – pora kiaušinių, jei mažiau dėkite vieną.

Viską išmaišome dedame miltų, kad tešla būtų mažų blynelių tešlos tirštumo.

Beriame druskos ir šaukštą aliejaus. Išmaišome.

Kepame keptuvėje, įkaitintame aliejuje.

Skanu su grietine, rūgpieniu, uogiene, varške ar tiesiog vieni.

Skanaus!

Idėja nužiūrėta iš čia.

Bulvių ir moliūgo apkepas arba kugelis…

Nuostabi daržovė tas moliūgas. O kugelis su moliūgu nuostabus, su šeima nusprendėme, kad gal net skanesnis už vien bulvinį. Idėją nužiūrėjau iš Vilmos, visa kita nėra svarbu, dėti galima ką įprastai dedame kepdami bulvių apkepą. Jokių proporcijų kepant apkepą nėra. Tiesa bulvių dalis gal turėtų būti didesnė už moliūgo, galima ir per pusę. Pieno dedame nuo trupučio iki kiek norime. Mano mama visai nededa, aš dedu ir dedu nusižiūrėjus nuo anytos daug. Pilu pieną po riebalų, žiūriu, kad masė būtu skystoka. Taip kugelis būna labai minkštas, purus beveik šaukštu kabinamas. Mano šeima tokį dievina, o ypač kai kugelis iškepa čenakinėse.

Reikės:

Bulvių,

moliūgo,

rukytos kiaulienos šoninės, spirgučių arba ką mėgstate (nereikėtų pagailėti, kuo daugiau tuo skaniau),

pieno,

svogūno galvos,

druskos.

Gaminame:

Bulvių tarka arba kombainu sutarkuojame bulves, moliūgą ir svogūną.

Šoninę supjaustome smulkiais gabalėliais ir pakepame, kol išsiskiria riebalai ir šiek tiek paskrunda spirgučiai.

Karštus riebalus supilame ant bulvių ir moliūgo tarkių. Išmaišome.

Pieną užviriname. Pilame ant tarkių. Išmaišome.

Dedame druskos, tik nepamirštame, kad šoninė sūdyta.

Masę supilame į riebalais išteptą formą.

Kepame iki 180 – 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol iškepa arba maždaug 50 – 60 min.

Valgome su rupgieniu, kefyru, varške ar grietine, kaip kas labiau mėgsta.

Skanaus!

Nekeptas varškės ir slyvų tortas pagal Beatą

Ar pamenate nuo senų laikų gyvuojantį varškės tortą nekeptą, su vaisiais, riešutais ir želatina? Seniai seniai mano vaikystėje jis buvo vienas populiariausių, visos šeimininkės jį mokėjo, kiekvienuose namose  būdavo vis kitoks šio tortuko variantas. Šiandien mano vyro močiutė vis dar gamina tokį, jos pačios variantą. Vadina visa šeima jį „piepa“. „Piepa“ – nes taip kažkada jam vardą davė vienintelė močiutės anūkėlė, tai tas tortukas jau daug metų virtęs „piepa“ vis dar močiutės anūkų mėgstamiausias. Paprastas, neįmantrus, dėti galima tai, ką šeima mėgsta labiausiai- jei razinas, tai razinas, jei riešutus tai riešutus,o gal ir tą ir tą. Beatos tortukas su sausiainių pagrindu ir slyvomis.

Man šis tortukas, jau buvo pabodęs. Yra ir dar viena svarbiausia priežastis, dėl kurios jo negaminau – dedami žali kiaušinių tryniai. Kol turėjau naminių kiaušinių buvo kitaip, šiai dienai net ir žinodama, kad reikia tik gerai kiaušinius nuplauti su soda, vis vien jų bijau. Apžiūrėjusi Beatos knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ tortuko su slyvomis receptą, aptikau, kad jinai jį gamina su kiaušinių kremu, kurį reikia ilgai ilgai virti. Valio!!!  Šito ir reikėjo, kad tortukas gryžtų į mano virtuvę.

Pagamint jį atrodo tiek daug visko reikia, bet užtrunki ne ilgiau nei valandą, per tą valandą turiu pasakyt, spėjau pagamint vakarienei troškinį, putojančio vyno želę ir šį tortuką. Darbo tik atrodo daug, bet viskas daug paprasčiau, ypač, kai namie pilna pagalbininkų – trintuvų, plaktuvų ir t.t.

Tortukas nebus labai didelis, mano forma – 23 cm skersmens, sausainių pagrindo norėjosi, net aukštesnio, bent jau 1 cm storio. Kitą kartą sausainių dėsiu daugiau, bent jau visą pakelį – 180 g.

Reikės:

500 ml grietinėlės (gali būti neriebi 12 proc.),

4 kiaušinių tryniai,

150 g cukraus,

1 VŠ nubrauktas krakmolo,

12 g želatinos,

50 ml šalto vandens,

200 g džiovintų slyvų be kauliukų,

150 ml verdančio vandens,

150 g sausainių (imiau „Selga“),

50 g sviesto,

4 VŠ cukraus į vandenį, su kuriuo trinsime varškę,

400 g varškės (pusriebės ar riebios).

Gaminame:

Pirmiausia pagaminau torto pagrindą. Sutrupiname sausainius iki trupinių (ar su kombainu, ar su kočėlu, ar su pirštais). Turi likti birus, kaip smėlis. „Selga“ sausainiai puikiai byra, juos lengva smulkinti.  Ištirpiname 50 g sviesto ir su juo sumaišome sausainių trupinius. Šia mase iškojame torto formą, sausainius paspaudžiame kokia stiklinaite ar puodeliu vientisu dugnu. Pasidarėm ir dedam į šaldytuvą, tegul stingsta, kol gaminsim kremą.

Verdame kiaušinių kremą. Grietinėlę supilame į nedidelį puodą ir ant mažos kaitros kaitiname, bet neužverdame. Kiaušinių trynus sumaišome su 150 g cukraus ir gerai išplakame iki baltų putų. Įmaišome krakmolą.

Karštą, bet neverdančią grietinėlę užpilame ant išplaktų kiaušinių trynių nuolat maišydami. Kiaušinių ir grietinėlės masę pilame atgal į puodą, kuriame šildėme grietinėlę, ir nedidelėje kaitroje, nuolat maišydami, kaitiname, kol kremas sutirštėja. Ilgai tai truks, spėsit ir kitus darbus pasidaryt ir kelis kartus suabejoti ar kas nors čia išeis.  Kremas turės likti tiršto kisieliaus konsistencijos, o puode pradinės masės liks didesnė pusė. Išvirusį kremą paliekame atvėsti, jis turi būti karštos o ne ką tik išvirtos arbatos temperatūros.

Ruošiame želatiną. Užpilame ją 50 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti.

Džiovintas slyvas nuplauname karštu vandeniu. Užpilame nepilną stiklinę (150 ml ) verdančio vandens.Slyvas paliekame 10 – 15 min. išbrinkti.

Vandenį kuriame mirko slyvos nupilame į dubenį ir suberiame 4 VŠ cukraus ir išmaišome, kad beveik ištirptų. Slyvas supjaustome smulkiais gabalėliais, vieną slyvą į kokias 6 dalis.

Varškė dedame į dubenį. Ji kietoka, ją reikia sutrinti iki kremo. Ant varškės pilame vandenį nuo slyvų su cukrumi ir viską sutriname su blenderiu, arba labai labai gerai išsukame rankomis. Kuo varškė bus labiau panaši į sūrelių masę, tuo tortas bus skanesnis.

Želatina jau seniai bus išbrinkusi, o kremas pravėsęs. Į želatinos dubenį dedame kelis šauktus karšto kiaušinių kremo ir viską gerai išmaišome, kad ištirptų želatina. Ištirpusią masę pilame į puodą, kur likęs kiaušinių kremas ir viską gerai išmaišome, kad vienodai pasiskirsytų.

Į ištrintą varškę  sudedame kiaušinių kremą su želatina ir viską gerai išmaišome.

Išimame torto pagrindą iš šaldytuvo, ant jo barstome smulkintas slyvas. Viršutiniam sluoksniui pilame varškės kremą. Gražiai paskleidžiame palei visą formą.

Uždengiame torto formą maistine plėvele ir paliekame nakčiai sustingti ir subręsti.

Skanaus!

 

 

 

Plastilinas

Šis plastilino receptas yra pirmoje Beatos knygoje „Beatos virtuvė“. Superinis dalykas, tiems kas turi vaiku. Mano mažoli lipdo nuo metų, ne kiek jinai, kiek mane verčia. Tai ir lipdom abi, lipdom… Kadangi pati prisidedu prie šio reikalo, tai jau turiu supratimą apie pastilinus. Naminis plastilinas – nuostabus, minkštas, lipnus, o liesti –  vienas iš geriausių, pirkti, garsių firmų, tai tik spalvomis gražūs, bet lipdyti jie kieti, nemieli liesti, arba birūs. Kai reikia kiškiui ar kam kitam ausytes ar nosytę prilipdyt ir nelimpa, o namie gamintas – limpa. Trupiniai, palikę kur ne vietoj, sudžiūna ir puikiai susišluoja. Laikyti namie gamintą plastiliną reikia arba šaldytuve polietileniame maišelyje arba uždarame indelyje. Tai saugus naudoti ir ekologiškas plastilinas, juk gaminame iš maisto produktų. O dar viena nuostabi šio plastilino savybė, svarbi mamoms, kurių vaikučiai viską mėgsta dėti į burną – jis toks sūrus, kad vieną kartą lyžtelėjęs daugiau niekada plastilino į burną nedės.

Pasigaminti tokį plastiliną –  juokų darbas, užtrunka tik kelias minutes. Specialių indų (kokių senų, nenaudojamų) virimui nereikia, nes po gaminimo, viskas puikiai išsiplauna.

Matavimo indas puodelis, kurio talpa – 150 ml.  Iš šio produktų kiekio išeis gana didelis, kaip greipfurtas, plastilino kamuolys.

Reikės:

2 puodeliai miltų,

2 puodeliai vandens,

1 puodelis druskos (smulkios),

2 VŠ aliejaus,

2 AŠ citrinos rūgšties,

maistinių dažų.

Gaminame:

Į indą pilame vandenį, druską ir visa kita,  kas nurodyta produktų sąraše.

Viską šaukštu sumaišome, kruopščiai maišyti nereikia, jei liks gumulų – tegul, ir dedame puodą ant viryklės, vidutinės kaitros.

Visą laiką maišome, maišyti darysis vis sunkiau. Viskas truks iki poros minučių, ne daugiau.

Kai masė lieka vienalytė nukeliame nuo viryklės, išimame plastiliną ar stalo ir perminkome. Karšta nebus, plastilinas bus šiltas, bet nebus karštas.

Svarbu plastino neperkaitinti, nes tada jis bus lipni košė, bet ne plastilinas.

Malonaus lipdymo!

1 5 6 7 8 9 16