Nuostabus užkandis svečiui, puiki nekasdieniška vakarienė šeimai, fantastiškas pyragas, beje – sotus. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Pamenu, kai pirmą kai pirmą kartą apie jį pasakojau mamai, ji niekaip negalėjo suprasti, kaip gali būti svogūnų pyragas, svogūnų?!!! pyragas?!! ir dar skanus… Pamenu, nepatikėjo, bet kai vėl ir vėl kepiau, pasiprašė recepto, dabar tai ir jos mėgstamas pyragas.

Tik turiu įspėti iš karto – nesudekinkit, neperkepkit svogūnų!!! Šį kartą, kepant svogūnus, mano mažiukė reikalavo neįprastai daug dėmėsio, todėl svogūnus šiek tiek perkepiau, o rezultatas nervino – pyragas turėjo kartumo. Svogūnai, jei ant silpnos kaitros kepsi, kuo ilgiau kepa, būna balti, bet minštėja ir minkštėja, tuo saldesni darosi, jei svogūnai kepa per didelėje kaitroje, greit parausta ir tt. tuo kartesni lieka – štai todėl ir mano pyragas turi kartumo.

Reikės:

Tešlai:

1 puodelio miltų (~125 g.)

45 g. sviesto arba margarino,

1 1/4 AŠ kepimo miltelių,

6 VŠ pieno,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

1 kiaušinio,

100 ml grietinės, grietinėlės, natūralaus jogurto (visada naudoju pieną, man skaniau),

tarkuoto muškato riešuto.

Įdarui:

4 – 5 didelių svogūnų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Įdarą:

Svogūnus nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir su keliais šaukštais aliejaus pakepame mažoje kaitroje, kepam lėtai, ilgai ~ 10 min. Vėl kartoju, neskubėkit, nesudeginkit, pyragas bus kartus. Iškepusius svogūnus pabarstome druska, pipirais ir paliekame pravėsti.

Tešlą:

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska, dedame sviestą (labai gerai, jei jis ką tik iš šaldytuvo) ir jį vis pamiltuodami pjaustome, pjaustome, paskui triname tarp pirštų, kol lieka birus smėliukas. Supilame pieną ir užminkome minkštą, bet nelipnią tešlą.

Šia tešla išklojame kepimo formelę, klojame plonai, nes tešla pabrinks kepdama. Turėjau dvi vienkartines formeles iš folijos, jas ir panaudojau.

Išklojus tešlą dedame į ją keptus svogūnus. Užpilame suplaktu padažu iš nurodytų produktų.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 25 – 30 min.

Jei prie pyrago patieksite stiklinaitę alaus ar salotų, vyriškoji šeimos pusė bus sužavėta.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Seniai domina šios lazdelės, tik va, prisiruošti ne visada išeina. Šį kartą išbandžiau vieną iš receptų, labai vykęs sakyčiau. Puikus užkandis prie vyno  ar alaus.

Reikės:

~ 300 g. miltų,

pakelio sausų mielių,

1 AŠ cukraus

1 AŠ jūros druskos,

2 VŠ alyvuogių aliejaus,

1/2 puodelio (125 ml) drungno vandens,

kiaušinio trynio ir šlakelio pieno aptepimui,

juodgrūdės grūdelių.

Gaminame:

Atskirame inde sumaišome: šiltą vandenį, mieles ir ~ 50 g. miltų, cukrų. Gerai išmaišome ir paliekame kokioms 10 min. kol viskas pavirsta putota mase.

Į putų masę pilame aliejų, druską ir po truputį dedame miltus, kol lieka lengvai minkoma tešla. Tešlą gerai išminkome, kol lieka minkšta, elastinga ir nebelimpa prie rankų. Paliekame apie 1 val. pakilti.

Imame pakilusią tešlą, plonai iškočiojame ir supjaustome 1 cm pločio ir 20 – 25 cm ilgio juostelėmis.

Juosteles susukame sukdami abu galus į skirtingas puses, patepame kiaušinio trynio ir šlakelio pieno mišiniu, apibarstome juodgrūdės grūdeliais ir paliekame ~ 20 min. pakilti.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitoje orkaitėje iki auksinės spalvos.

Galima valgyti vienas, galima su kumpiu (labiausia tinka Parmos).

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Reikės:

Mėgstamų alyvuogių,

majonezo,

baltos duonos ar batono.

Gaminame:

Alyvuoges perjauname išilgai pusiau. Ant duonos ar batono riekelės tepame majonezo ir dėliojame alyvuogių puseles.

Skanaus!

Kaip ir žadėjau, įdedu savo draugės Editos kišą, tai prancūziškas patiekalas. Šis kišas labai pamėgtas mano šeimos ir draugių. Abejingų jam nelieka, o vaikai tiesiog dievina.  Pilnas jo pavadinimas – kišlorenas (Quiche Lorraine). Tai tradicinis prancuziškas kumpio ir kiaušinių (greičiau omleto) pyragas su svogūnais.  Tikrasis kišlorenas kepamas su trapia tešla, bet šitaip greičiau, darbo mažiau ir tikrai ne mažiau skaniau. Kišas tinka visoks ir visur: ir šventei, ir pietums, ir užkandžiui,  ir šiltas, ir šaltas….

Kišą pasigaminti labai lengva ir greita.

1 dideliam kišui reikės:

6 lapelių sluoksniuotos tešlos aš perku „Mantingos“ (arba rulonėlio šviežios tešlos, kokią rasit, bet kuriam prekybos centre, arba kokią labiau mėgstat),

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ garstyčių ar garstyčių padažo (jei mėgstat),

~300 g. kumpio (geriau nesūraus),

4 vidutinių pomidorų,

~ 200 g. fermentinio sūrio, bet kokio, svarbu, kad jis lydytųsi,

2 kiaušinių,

šlakelio pieno (50 – 80 ml),

druskos (jei kumpis sūrus, nereikia druskos),

džiovintų bazilikų, raudonelių ar kitų mėgiamų prieskonių.

Gaminame:

Kišas gaminamas labai greitai, jei naudojam šaldytą tešlą, tai kol visus produktus susipjaustysim,pasiruošim, tešla atšils ir bus tinkama gaminimui.

Pirmiausia į skardą tiesiam kepimo popierių (jei ne tada šiek tiek pamiltuojam, arba patepam riebalais vos vos) ir ant kepimo popieriaus išdėliojam ar ištiesiam sluoksniuotą tešlą.

Tešlą patepame pomidorų ir garstyčių padažais. Tepam lengvai, vos vos.

Pradedam dėti sluoksnius, pirma klojam kumpį.

Ant kumpio sluoksnio išdėliojame pjaustytus pomidorus.

Viską užberiame tarkuotu fermentiniu sūriu.

Ir pabaigai viską užpilame kiaušinių ir šlakelio pieno plakiniu su mėgiamais prieskoniais. Viso kišo nesistenkit užpilt, geriausia pilt per vidurį, kepant plakinys pakils ir pats pasiskirstys po visą kišą.

Dedam kišą į šaltą orkaitę ir nustatom 180 laipsnių temperatūrą. Kepam kol gražiai paraus tešla. (~45 min.)

Skanaus!

SVARBU! SLUOKSNIUODAMA KIŠĄ SUMAIŠIAU TVARKĄ, SŪRIS DEDAMAS IŠKART ANT PADAŽU IŠTEPTO TEŠLOS PAGRINDO!

[nggallery id=8]

Jei mėgstate fetos sūrį žolelių aliejuje – šis receptas kaip tik jums. Receptas nuostabus tuo, kad savo mėgiamą (paprastą lietuvišką) varškės sūrį lengvai paversite puikiu užkandžiu arba salotų, sriubų ar tiesiog duonos, pagardu.

Reikės:

1 vidutinio dydžio varškės sūrio, riebumo kokio norite, jei bus labai liesas bus sunkiau pjaustyti – trupės.

1 L vandens,

3 šaukštų druskos,

kokybiško alyvuogių aliejaus (nemanau, kad bus blogiau jei naudosite savo mėgiamą)

šviežių čiobrelių (naudojau džiovintus bazilikus ir čiobrelius, nes mano prieskoniai dar tik dygsta, vis gi, dar tik balandis)

rožinių pipirų (jei neturite rožinių pipirų nieko tokio, jie pasižymi saldoku kalendrą primenančiu skoniu, tad pipirus keiskite keliais kalendros grudeliais)

Gaminimas:

Sūrį supaustome mažais gabalėliais. Sudedame į uždaromą indą.

Pasiruošiame druskos marinatą:  1 L vandens – 3 šaukštai druskos.  Druską vandenyje maišome, kol ištirpsta ir šiuo marinatu užpilame sūrio gabalėlius. Indą uždarytą laikome 1 parą.

Po paros marinatą nupilame, sūrį gausiai pabarstome prieskoniais ir užpilame aliejumi, laikome uždarame inde dar 2 –  3 paras.

Gauname nuostabų, fetos sūrį primenantį užkandį ar pagardą, kuris kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis. Patarčiau laikyt šaldytuve.

Skanaus!

Šaltinis: Žurnalas “ Virtuvė Nuo…Iki…“ Nr. 1-2 (32) 2012