Cukinijų traškučiai arba nuostabus, aitrus, cukinijų užkandis….

Paprastas, greitas ir labai skanus užkandis. Kai užmačiau šį receptą Vilmos bloge, supratau- noriu, būtinai bandysiu ir štai, atsirado proga, cukinijos pavidalu šaldytuve. Noras kilo dar ir todėl, kad visi produktai mūsų mėgstami, o ypač – Džiugas ir čiliukai. Išbandžiau ir nusprendėm, kad dabar jau kepsim ir kepsim, kol pabos. Skanu, tikrai skanu.

30 jaunos cukinijos griežinėlių reikės:

6 VŠ maltų džiuvėsėlių,

6 VŠ tarkuoto Džiugo,

druskos, raudonos paprikos miltelių, čili pipirų dribsnių (prieskonius galima dėti mėgiamus, nebūtinai šiuos).

šlakelio pieno (~100 ml).

Gaminame:

Cukiniją supjaustome plonais griežinėliais.

Džiuvėsius sumaišome su Džiugu ir prieskoniais.

Cukinijos griežinėlius mirkome piene, apvoliojame džiuvėselių ir Džiugo mišinyje.

Sudedame ant kepimo popieriumi ištietos skardos ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~20 min.

Skanaus!

Pomidorų ir mozzarellos salotos arba nuostabios ką ir besakyti….

Apie šias salotas, arba greičiau užkandį, galiu pasakyt tik viena – nuostabios,  jau daug metų jas darau, ir vis darau, ir darau… Tikrai dar ne vienus darysiu. Pagaminimo būdas taip pat iš mano mėgstamos serijos „1-2 ir baigta“.

Reikės:

Pomidorų,

mozzarellos sūrio.

Užpilui:

Citrinos,

druskos,

pipirų,

šviežio baziliko,

tyro alyvuogių aliejaus,

šviežių krapų.

Gaminame:

Užpilą galime naudoti nebūtinai šį, galima pilti ir mano anksčiau aprašytą užpilą.

Tikslūs matavimai čia nėra svarbūs, viską dedam iš akies ir ragaujam.

Spaudžiam citrinos sultis. Į sultis beriame druskos ir pipirų, druskos nepagailėti,  dėti tiek, kad būtų ir labiau sūru, nei rūgštu.  Beriame druską – pamaišome, palaukiame, kol ištirps – ragaujame, vėl dedame ir tt., kol rasim idealų sūraus ir rūgštaus santykį. Pilame gerą valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus. Beriame smulkintų krapų. Išmaišome.

Salotas paruošti dar lengviau nei užpilą.

Pomidorus supjaustome riekelėmis, sūrį supjaustome riekelėmis. Sūrį reiktų supjaustyti plonimis riekelėmis, bet niekad taip nepadarau, vis neatsispiriu atpjauti sūrio tiek pat kiek pomidoro.  Ant pjaustytų pomidorų riekelių uždedame po riekelę mozzarella sūrio, barstome smulkintu baziliku ir pilame po šaukštelį užpilo ant kiekvienos riekelės.

Galima mėgautis salotomis iš karto, galima palaukti, ilgiau pastovėjusi mozarella prisigeria užpilo ir tampa nuostabi, pasakiška…

Skanaus!

Sočiosios salotos su jalapenais

Labai sočios, labai skanios ir aitrios, pasaka. Tiksliai matuoti produktų, šioms salotoms nereikia, viską dedam „iš akies“, tų produktų kuriuos mėgstam labiau, galima dėt daugiau. Jei nesat aitrumo mylėtojai, jalapeną dėkit smulkintą.

Reikės:

Lapinių salotų (galima ir nedėti),

fementinio sūrio,

pieniškos „daktariškos“ dešros,

pomidorų,

marinuotų jalapeno pipirų,

majonezo.

Gaminame:

Salotas nuplaname, išdžioviname, paplėšome į salotų indą. Į dubenį dedame stambiau pjaustytus pomidorus, kvadratėliais pjaustytą pienišką dešrą, plonais kvadratėliais pjaustytą fermentinį sūrį, marinuotus jalapenus, kelis šaukštus majonezo ir viską išmaišome.

Skanaus!

Kepti žiediniai kopūstai su džiuvėsėliais ir sūriu

Šis žiedinių kopūstų kepimo būdas – senas mamos receptas, bet toks geras, kad į užmaršties stalčių nenukeliavo. Čia tik vienas iš kepimo būdų, sakyčiau  – klasikinis. Man labai patinka.  Tinka visur, kaip nuostabus užkandis, kaip garnyras. Valgome vienus, su padažais, su salotomis ir kaip tik sugalvojame.

Reikės:

1 gūžės žiedinio kopūsto,

3 VŠ maltų džiuvėsėlių,

galabėlio sviesto kepimui (jokiu būdu ne aliejaus),

druskos,

tarkuoto parmezano (labai tinka ir Džiugas).

Gaminame:

Kopūstui nupjauname kotą, žiedynus išskirstome, nuplauname.

Apverdame pasūdytame vandenyje ~ 2 min. (Palaukiam kol užverda ir tada imam skaičiuoti 2 min.)

Nupilam vandenį ir gerai nugariname, kitaip ne keps, o – virs.

Į keptuvę dedame gabalėlį sviesto, išlydome. Sudedame apvirtus žiedinius kopūstus. Pakepame, kol gražiai parausta.

Barstome džiuvėsėlius, išmaišome ir dar minutėlę pakepame. Jei reikia dedame dar sviesto.

Barstome tarkuotu Džiugu ir patiekiame.

Skanaus!

Marinuoti čili pipirai arba svogūnai, marinuoti su čili pipirais….

Patys skaniausi, patys mylimiausi – marinuoti čili pipirai. Mėgstantys aštriai žino, kaip sunku rast tikrą aštrumą, gerą aštrumą, ne kartų  – aštrų. Šitaip pipirus marinuoju ir marinuoju, pabaigiam, pailsim ir vėl marinuoju.

Marinuoju, kaip pavadinime: arba čili pipirus, arba svogūnus su čili pipirais. Marinavimo variantas priklauso nuo to, kokius gaunu nusipirkti čiliukus. Jei švieži – tai vien pipiriukus, su nedaug svogūno, jei pipiriukai (kas dažniausia būna) šiek tiek pagyvenę marinuoju svogūnus su čili pipirais. Ne pirmo šviežumo čili pipirai būna kietoki, odelė stangri, minkštimo mažai, todėl vieni marinuoti būna ne tookie skanūs, kaip švieži.

Šis marinatas toks nuostabus, kad viskas ką ten sudedi būna laaabai laabai skanūs: svogūnai, česnakai, saldi paprika… Pipirų, svogūnų ir česnakų santykis nėra taip jau labai svarbus, kiek turim tiek dedam, kas patinka labiau, kokį atštrumą mėgstame, taip ir dedame.

Šį kartą pipiriukus gavau ne pirmos jaunystės, tai ir vėl, marinavau svogūnus su čili pipirais, svogūnai lieka aštrus, šiek tiek rūgštoki….. oj nėra žodžių kokia pasaka, tokie pat ir česnakiukai būna ir saldžioji paprika. Valgom juos su viskuo, net vienus su duonyte.

Prieš pradėdama aprašyti receptą, dar kartą primenu, jei mėgstate labai aštriai ir turite šviežių čili (gali būti bet kurie aštrus pipirai) pipirų imkite daug pipirų, svogūno dėkite, dėl svogūno suteikiamo skonio ir kvapo. Orientavimuisi: 20 pipirų, 100 g. svogūno, 5 česnako skilteles.  Jei pipiriukai seni, o svogūnus laikote skania daržove – drąsiai dėkite daug svogūnų.

Reikės:

9 čili pipirų,

8 nedidelių svogūnų,

kelių česnako skiltelių.

Marinatui:

2 stiklinių 5 procentų acto,

2 lauro lapų,

2 VŠ cukraus,

2VŠ druskos,

1 AŠ be kaupo raudonėlio.

Gaminame:

Pipiriukus nuplauname, perpjauname pusiau išimame sėklytes su membranomis. Supjaustome plonomis riekelėmis.

Turintiems tvirtą skrandį ir kietas kepenis, tiks pipirai su sėklytėmis ir membranomis, tada pipirai palaipsniui vis aštrės, iš sėklyčių pereis į pipirus.

Mėgstantys aštriau (bet tik nesmarkiai) bent tris pipirus palikite su sėklytėmis ir membranomis. Tiems, kuriems atrodo, kad mėgsta aštriai, neįsižeiskit, tiesiog daug kas sakosi mėgstąs aštriai, bet tas aštrumas tik pirktų kebabų arba geriausiu atveju čili pomodorų padažo, kur aštru, tai tik šiek tiek, išimkite visų pipiriukų sėklytes ir membranas.

Išimant sėklas ir pjaustant pipirą būtinai dėvėkite pirštines, ar bent jau tą ranka, kuria laikote pipirus, apmaukite paprasčiausiu celofaniniu maišeliu. Pipirai, kokios bebūtų jaunystės, tikrai labai pikti, surizikavę pjaustyti plikom rankom, paskui gailėsis gerą pusę dienos.

Svogūnus, česnaką nulupame ir supjaustome plonais griežinėliais.

 

Verdame marinatą:

Mūsų parduotuvėse, paprastas paprasčiausias actas – 9 proc. todėl turime jį atsiskiesti iki 5 proc. stiprumo. Imame šiek tiek daugiau nei pusę stiklinės acto ir atskiedžiame jį su vandeniu, iki pilnos stiklinės, arba paprasčiau pasakius –  skiedžiame su vandeniu beveik per pusę.

Skiestą actą pilame į puodą, ten pat dedame raudonėlį, lauro lapus, druską, cukrų. Užkaičiame ir šildome maišydami tol, kol ištirpsta druska ir cukrus. Atvėsiname.

Marinatą pilame ant pjaustytų pipirų, svogūnų ir česnakų. Indą uždengiame, paliekame šaldytuve parai, kad pribręstų ir dingtų acto kvapas.

Vėliau marinuotus svogūnus ar pipirus (ir pipirus) geriausia laikyti šaldytuve, taip jie išstovi, kol nelieka nei vieno vienintelio…

Skanaus!  Neprarykit liežuvio!

Idėja: čia.