Turiu pasakyt nėra taip jau blogai, daržas balkone. Labai smagu išlėkt pasiskint krapelių ar baziliko ar kito kokio augintinio.

Pradėjo megzti agurkai, dabar labai laukiu, tolesnių rezultatų.

Su ridikeliais irgi viskas gerai. Persėjau, po ano karto…. jau rašiau anksčiau.

Auga užauga, tiesa vargšai neturėjo progos paaugt daugiau, nes labai vietos prašėsi susigrūdę, kaip silkės bačkoj pomidorai, tad ridikėliai keliavo į salotas, o pomidorai gavo erdvės.

Pomidorai nemenki jau, kai kurie susikrovė žiedus, įdomiausia, kad turiu tokių mažuliukų ir jie sukrovė žiedelius. Čia kita pomidorų veislė.  Įdomu, įdomu, kas ten užaugs, kol kas panašu, kad bus žemuoginiai pomidorai (aišku, jei prisivys žemuogės dydį).

Žemuogės džiaugiasi reta šiluma, ir laukia didesnės kaitros, uogėlės turėtų prinokt sulaukę šiltesnių orų. Labai jau trūksta šilumos….

Jei galvojat, kad rašant tinklaraštį maisto gaminimo tema, dienų dienas nieko nedarau, tik gaminu gaminu ir tuo džiaugiuosi, tai prašau, taip negalvokit…. Toli gražu, realybė kiek kitokia. Taip aš gaminu, ir  kasdien, bet dažnai ir spjaučiau tokiai kasdienybei į veidą, drybsočiau ant sofos ir skaityčiau, skaityčiau… Cha!

O realybė tokia: valgyt darau, namus tvarkau, gėlės auginu, darbas irgi ant nosies (mažajai tuoj darželis), dar ir sportuoju  (jezau, kas dien!), o skaitau ? Kada skaitau? Kai miega mažoji …. dažniausiai, arba kai užeina, trijų raidžių visiem gerai žinomas moteriškas periodas, tada pūtuoju, keikiu visą pasaulį, tuo pačiu ir moterišką lemtį ir spjovusi į viską – skaitau. O kada dar?  Net juokas ima pačiai, kada viską spėju? Ir spėju ir nespėju, kaip ir visos mamos…

Taip ir užsistovi knygos lentynoje, taip sąrašas „must read“ vis ilgyn ir ilgyn. Vis tik randu laiko, o dar, kai mano brangusis, dovanoja knygų, kurios mano sąraše “must have“, tada skaitau naktimis.

Taip nutiko ir su Gregory David Roberts „Šantaramas“. Negaliu! Žmonės, negaliu tylėt! Jei mėgstat knygas būtinai skaitykit. Kodėl?

Pirma, tai knyga autobiografija, oj, ir dar kokia biografija… paskutinį kartą panašus įspūdis liko tik po Balio Sruogos „Dievų miško“. Su „Dievų mišku“ aš užaugau, subrendau (taip sakau, nes šią knygą skaičiau visais amžiaus tarpsniais ir beveik žinau mintinai). Su „Dievų mišku“ pažinau žmogiškąją kančia – lengvu būdu- skaitymo (ačiū Dievui, karų mano metais nėra, tikiuosi ir nebus). „Šantaramas“ turi tik dalelę viso šito. Bendra viena – lengvai – apie sunkius, skaudžius dalykus.

„Šantaramas“ kur kas platesnis, ši knyga, tai geras pažintinis vadovas apie Indijos kultūrą, žmones, klases. Ši knygą, geras vadovas, apie žmogaus paieškas atsakymo į klausimą, kas yra gėris ir blogis absoliučiąja prasme.

Tai knyga rašyta vyro. Vyro, tėvo, mylimojo, meilužio ir nusikaltėlio.  Pasaulis vyro akimis, žmogiška kančia vyro akimis, žmonės, žmoniškumas, laimė, meilė, draugai, draugystė, pinigai, turtai, prasmė….. viskas labai vyrišku požiūriu, moterys taip nerašo, ir gerai, kad nerašo, nebūtų tada šios knygos…

Aj… turbūt jums nusibodo… trumpai būtų taip: nesvarbu apie kokią šalį ši knyga, kokius žmones ir kokią kultūrą. Tiesiog perskaitę šią knygą, kitą, lygiavertę rasit sunkiai, visos atrodys prastos, ne lygis, pigios ir neįdomios.

Sėkmės Jums, jei skaitysit šią knygą ir vietom norėsit žliumbti, žinokit, tas vyras, rašytojas, nusikaltėlis (tikrąja prasme) sužądino pačius žmogiškiausius, giliai glūdinčius jausmus, nepasiduokit, gyvenimas tęsiasi!

Ieškau geros knygos toliau! Jei žinot, siūlykit. Skaitėt „Šantaramą“ ? Patiko? Nepatiko? Parašykit, lauksiu komentarų!!!

Pagarbiai, ciliukas.

Taip jau sutapo, kad kaip tik ruošiausi pablogint po ką tik perskaitytos knygos, ji tokia nuostabi, kad nepasidalint įspūdžiu būtų nuodėmė ir štai, randu tokį dalyką, kaip knygų iššūkis. Super! Keliu rankas už ir kviečiu prisidėti.

Tik gal pradžiai apie viską iš eilės.

Pirma apie knygų iššūkį. Imkit ir pasiskaitykit, kas tai- patys: čia.

Greitai perkračiau savo knygų lentyną, suradau sąžinę graužiančias knygas ir  mano „must read“  knygų sąrašas toks:

1. Lars Saabye Chistensen „Įbrolis“, 2005 Alma littera

2. John Irving „Vandens metodas“, 2009 Alma Littera

3. J.R. R. Tolkien „Hurino vaikai“, 2008 Alma Littera

4. Peter Hoeg „Panelės Smilos sniego jausmas, 2007  Tyto Alba

5. Jacqueline Susann „Kiekvieną naktį, Džozefina!“, 2006 Alma Littera

6. Andre Salmon „Aistringas Modiljanio gyvenimas“, 2006 Gimtasis žodis

7. Mika Waltari “ Mirties angelas“, 2008 Tyto alba,

8. Witold Gombrowicz „Pornografija“, 2007 MSG

9. Thoms Mann „Juozapas maitintojas“, 2007 MSG

10. Bohumil Hrabal „Pernelyg triukšminga vienatvė“, 2007 MSG

11. Kobo Abe „Moteris smėlynuose“, 2007 MSG

12. Elias Canetti „Apakimas“, 2007 MSG

ir 2 alternatyvios knygos:

1. Juozas Erlickas „Pavadinimas“, 2007 MSG

2. Jaroslav Hašek „Šauniojo kareivio šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, 2006 Tyto Alba

Laiko turiu mažai, bet tikiuosi spėti.

Mano daržininkystę balkone aplankė pirmoji patirtis ir ne visai sėkminga, bet pradėsiu nuo pradžių. Kaip minėjau anksčiau balkone ketinu auginti: pomidorus, agurkus, salotas, ridikėlius, krapus, žemuoges ir tt. Viską dar balandžio pradžioje sėjau į durpių substratą.  Pomidorai ir agurkai auga puikiai, žemuogės jau žydi ir teko ūsus karpyt, bet va ridikėliai… ridikėliai užaugo – lapai ir ilgas raudonas kotelis, kvapas nuostabus, skonis – puikus, bet…. Kur, po galais, šakniavaisis?

Klausiau  mamos – jos nuomone – per trąši dirva. Klausiau anytos – jos nuomone – kol aš juos auginau kambaryje – pritrūko šviesos. Tai ir nežinau, kur ta priežastis, bet manau paaiškės po antro bandymo. (Jei turit patirties, žinot kur priežastis, brūkštelkit komentarą, būsiu labai dėkinga). Šį  kartą vietoj durpių substrato imiau paprastos žemės. Iš naujo sėjau ridikėlius, išroviau salotas (gaila buvo) ir pasėjau iš naujo į naują žemę. Ridikėliai jau sudygo, taigi nekantriai laukiu rezultato. Gerai tai, kad ridikėlių valgomi ir šakniavaisiai, ir stiebai su lapeliais, tad mano šeima visą mėnesį mėgavosi nuostabiomis, pavasariu kvepiančiomis salotomis. Žiūrėsim kaip bus toliau.

[nggallery id=9]

Pamačiau šitą duoną – pamilau dar nekeptą, o kai pabandžiau – kepu ir kepu, ir vel kepu, ir galo nėra….. Nuostabi, minkšta, puri, burnoj tipstanti, o dukriukas kaip mėgsta. Kiek žmonių ragavo – tiek gyrė. Rodos nemažas pyragas išeina, o kitai dienai niekada daug nelieka.

Reikės:

540 g. miltų 550 tipo

60 g. miltų 405 tipo  (kai neturiu dedu vienos rūšies miltus, skirtumo nepastebėjau)

250 g. pieno

30 g. sauso pieno miltelių (naudoju miltelius kavai balinti, bet girdėjau naudoja ir mišinuką vaikams, o gal kas žinot kur nusipirkt?)

150 g.  30 % grietinėlės

1 kiaušinio

80 g. cukraus

10 g. druskos

7 – 10 g. sausų mielių (dėjau 10 g.)

Gaminame:

Pieną pašildome, bet neužverdame ir paliekame atvėsti iki kūno temperatūros. Šiltame piene su šaukšteliu cukraus ištirpdome mieles. Visus kitus produktus sumaišyti ir minkyti 20 – 25 min. jei rankomis, jei su kombainu: 4 min mažiausiu greičiu ir 10 – 12 min. vidutiniu greičiu. Duoną jau kepiau ne vieną kartą ir minkyt rankomis tiek ilgai nebeminkau, gana intensyviai minkau iki 10 – ies minučių, tikrai ne ilgiau.  Tešla turi likti minkšta ir nelipni. Uždengti maistine plėvele ir padėti kambario temperatūroje  1,5 val. kilti.
Pakilusią tešlą padalinti į 4 lygias dalis, padaryti rutuliukus ir palikti uždengus plėvele dar  20 min. bręsti. Kočioti liežuvius, jei gerai užinkyta tešla nereiks miltuot paviršiaus, ilgis pagal turimą  kepimo formą ir susukti į volelius.

Į kepimo formą tiesti kepimo popierių ir sudėti volelius, paliekant tarpelius, kilti. Prikils tiek, kad neliks nė tarpelio.

Vėl užkloti maistine plėvele ir palikti kilti 1,5 – 2 val. Pakilus, patepti plaktu kiaušinio tryniu. Pabarstyti sezamais.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių temperatūros, kepti ant apatinės lentynos 40 min. (jei norit mažiau parudusios plutelės kepkit 10 – 15 min. mažiau). Pati kepu visas 40 min. net neatidarydama orkaitės, viršus šiek tiek pakepa, pasidaro tokia traški, burnoje tirpstanti plutelė.

Skanaus!

Šaltinis: čia.