Senovinė vyšnių uogienė

Pasakiška, saldi, juoda kaip naktis vyšnių uogienė. Senas receptas iš mamos receptų knygos. Anksčiau tokia uogienė man atrodydavo tikras nesusipratimas –  per saldi, per tiršta, kol atėjo laikas ja gardinti mažosios blynus, košes ir kita. Nereikia nė sakyti, kad dabar ši uogienė viena iš favoričių.

Reikės:

1 kg vyšnių  – 1 kg cukraus

Gaminame:

Uogas nuplauti, palaukti, kol nusausės. Išimti kauliukus. Užpilti cukrumi ir palikti per naktį.

Rytojaus dieną sultys nupilamos į puodą ir pavirinamos 5 – 6 min. graibant putas.

Po to uogos sudedamos ir verdamos, graibant putas, kol sirupas pradeda tirštėti, o uogos įgauna metalo blizgėjimą, arba išgriebtos iš sirupo, susiraukšlėja.

Išvirta uogienė supilstoma į stiklainiukus ir laikoma vėsioje vietoje.

Uogienei pagardinti recepte siūloma dėti 20 sutintų vyšnių branduolių. Virdama pamiršau, dabar graužiuosi. Branduoliai suteikia tokį nuostabų vyšnišką aromatą.

Skanaus!

Varškės apkepas mūsų šeimoje labai mylimas, jau seniai turiu Aurelijos receptą ir jo ištikimai laikausi, nes juo esu patenkinta ir visada –  užtikrinta dėl skonio. Šis receptas, sudomino sudedamąja dalimi – morkomis, labai jau skaniai skambėjo ir gražiai atrodė. Išbandžiau ir nenusivyliau, dabar turiu saviškiam receptui draugą.

Pagaminti paprasta, greita, nieko įmantraus, bet kaip visada  – skanumėlis!

Reikės:

360 g. varškės,

150 g. bulvine tarka tarkuotų morkų,

3 kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

4 VŠ manų kruopų,

1 AŠ kepimo miltelių,

0,5 AŠ vanilinio cukraus,

70 g. tirpinto ir atvėsusio sviesto,

žiupsnelio druskos,

saujos razinų (plautų, brinkintų).

Gaminame:

Į indą su varške sudedame kiaušinius, cukrų, druską, vanilinį cukrų ir viską išmaišome su trintuve (blenderiu). Jei trintuvės nėra, tada reiktų gerai pasidarbuoti šaukštu, kad ištrint varškės gumuliukus, tada sudedame visus kitus produktus. Krečiam į kepimo indą išteptą sviestu arba kepimo popieriumi ir kepam ~ 0,5 val. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Mano kepimo forma šį kartą buvo labai smarkiai per didelė apkepo kiekiui, tešlos buvo labai plonai, kepiau trumpiau – 20 min.

Smagi dalis buvo brangiausiojo klausimas prieš valgant:  „ar čia koks nors naujas trisluoksnis apkepas?“

Štai ir viskas, skanaus!

Šaltinis:čia.

Iki šiol esu išbandžius ne vieną bananų duonos receptą, bet nei vienas nepasirodė vertas mano užrašinės, iki šiol… dabar jau turiu, superinė duona, superinė bananų duona! Net nežinau, ar ji man tokia skani pasirodė dėl naudotų speltos miltų, ar dėl seniai valgytų saldumynų, bet palygint su kitomis banaų duonomis, ši man pasirodė liuksiška. Sodri, drėgna, ne per saldi… liuksiška ir tiek…

Gaminama tame pačiame stiliuje – vienas, du ir baigta!

Reikės:

2 labai didelių arba 3 mažesnių bananų,

310 g. miltų arba 2 puodeliai (turėjau progą išbandyt, seniai eilės laukusius, speltos miltus),

2 AŠ kepimo miltelių,

1 AŠ sodos

1/4 AŠ druskos,

1/4 AŠ tarkuoto muškato,

85 g. pekano riešutų arba 1/2 puodelio (tokių turėjau, originale graikiški) pakepintų sausoje keptuvėje,

2 didelių kiaušinių (L dydžio),

3/4 arba 125 g.  puodelio cukraus,

90 g. sviesto, išlydyto,

125 ml pieno arba 1/2 puodelio pieno,

20 g. juodojo šokolado (sulaužyto).

Gaminame:

Atskirame inde bananus sutriname šakute, labai nesitengiant, smagu bus jausti bananą duonelėje.

Kitame inde sumaišome: miltus, kepimo miltelius, sodą, muškatą, druską, riešutus, šokoladą.

Dideliame dubenyje suplakame kiaušinius su cukrumi, lydytu sviestu ir pienu.  Į šį dubenį per porą kartų sudedame sausą mišinį (miltai, soda, riešutai….). Išmaišom. Pabaigai sudedame trintus bananus. Švelniai permaišom, kad labai nesutrint bananų.

Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotą (arba sviestu išteptą) kepimo formą aukštais kraštais.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 55 – 60 min.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Mano daržininkės –  balkoninkės patirtis tęsiasi. Sakyčiau, visai neblogai tęsiasi, žemuogės dera, nors jau ir baigia savo derlių, prieskoninės žolelės auga, kai kurios net žydi (peraugo, nespėjau sunaudot), ir smagiausia – mezga ir agurkai, ir pomidorai. Agurkus sėjau paprastus, daržo, trumpavaisius, bet panašu, kad jiems nė motais, kad jie ne darže, o vargsta augdami mano balkone. Na, ne taip jau ir vargsta (palengvindami jų dalią trejetą pirmųjų jau suvalgėm, beje – nemažų) sprendžiant iš to, kaip mezga.

O pomidorai visai gerai jautėsi iki šios savaitės, žydėjo, žydėjo…

ir… žiūriu lapai, kažkie geltonoki…juodoki… darosi neramu, tiek pomidoriukų, o patį vaismedį matyt užpuolė liga… Gelbėkit!!!! Gal kas žinot, kas tai, ir kaip su tuo kovot ?!

Beje, liga puolė tik vieną rūšį, kiti, kaip juos vadinu žemuoginiais pomidorais (sugebėjau neišsaugot veislės pavadinimo) laikosi puikiai, ir nors mažiukai, dera ne ką mažiau.

Pabaigai negaliu nepasigirti, mano brangusis turi blogą įprotį – rūko, rūko balkone, ir žinoma pastebi tai, ko aš, nerukydama nepastebiu.  Pirmas pamatė šikšnosparnių šeimyną, mus džiuginančią jau ne vienus metus, žiemą pasakojo matęs lapę, buvo išjuoktas iki tol, kol pati neįsitikinau, na o praeitą mėnesį pranešė, kad po balkonu (vidury miesto) gyvena ežiukų šeima. Bent jau vėlai vakare atpukši pasibūt…

Nuotrauka baisi, nufotografuota tamsoj, ieškant kaltininko, bėgau, skubėjau, nes ežiukai irgi greiti, vos spėjau pagaut akimirką.

Smagu, gera….

Kaip tyčia vienu metu išpuolė ir kalnas braškių ir galybė kitų darbų. Teko suktis iš padėties. Reikėjo tą braškių kalną kaip nors, „greituoju būdu“ sutvarkyti. Padariau avantiūrą ir braškių uogienę viriau pagal receptą iš senos mamos konservavimo knygos. Tokios senos, kad net nelikę duomenų nei apie autorių, nei apie jos spausdinimo datą.  Kadangi pasitinkiu senais gerais receptais, tai viriau drąsiai, nors mama ir niurzgė, kad „nestovės“ mano braškės. Jei taip nutiktų būtinai informuosiu, jeigu turit patirties su šiuo konservavimo būdu – brūkštekit komentarą.

Reikės:

1 kg uogų, 0,5 kg cukraus.

Gaminame:

Nuvalytas, nuplautas braškes suberiame į indą sluoksniais su cukrumi ir paliekame 12 – 24 val. kambario temperatūroje, kad cukrus ištirpų. Kitą diena uogas su visu sirupu supilame į puodą ir nuo užvirimo paviriname 5 min. Tada uogienė supilstoma į stiklainius, kurie uždaromi. Verdant nugraibiau putas, nors recepte ir nerašoma.

Skanaus!