Varčiau aną dieną Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje“, žadėjau gaminti varškės ir slyvų tortą. Vos tik nusisukau minutėlei, knygą palikusi ant stalo, tai dukružė tuo metu ne tik knygą užvertė, bet ir skirtuką pasiimė. Teko recepto ieškoti iš naujo, varčiau, varčiau ir taip užkliuvo akis už želės recepto. Skaičiau akis išpūtusi, kaip?!! Želė iš putojančio vyno? Su uogomis?!!

Taip užkabino, taip užkabino tas receptas, kad tuoj pat puoliau skambinti brangiajam, kad vakarui parvežtų putojančio vyno. Turiu pasakyt, kad dabar nustebo  jisai, negalėjo patikėt, kad prašau „šampano“. Reikalas tas, kad nesu aš jo mėgėja ir namuose jo atsiranda tik prieš didžiąsias šventes, ir tai jei laukiam svečių… Taigi, o va želė Beatos knygoje tiesiog sužavėjo, dar nuotraukos tokios gražios, su vasaros uogomis. Oj…

Dabar jau žinau, koks skonis tos želė, oj puiki, oj puiki, uogų ten labai daug ir nereiktų, mano gal buvo per daug, bet kad tinka tai tikrai. Skani želė, taip vakarėlyje galima tokios žėlės ir padauginti…

Reikės (6 porcijoms):

Butelio mėgstamo saldaus šampanizuoto vyno (saldų rekomenduoja Beata, kitaip reikės darr daugiau cukraus, nes jei cukraus bus mažai, želė bus beskonė)

4 VŠ cukraus (naudojau rudą, paryškino spalvą),

1 VŠ arba 12 g želatinos (naudojau Dr. Oetker),

50 ml vandens,

uogų (šaldytų ar šviežių, naudojau šaldytas).

Gaminame:

Jei naudosime šaldytas uogas, jas prieš tai atšildome.

Želatiną supilame į didesnį indą ir užpilame 50 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti (net jei vartojimo instrukcijoje rašoma užpilti karštu vandeniu).

Putojantį vyną supilame į puodą, supilame cukrų ir kaitiname, kol cukrus ištirpsta, vynas suputoja. Užvirti nereikia, ilgai virti irgi, tiesiog pašildyti, kol ištirps cukrus.

Į dubenį su brinkinta želatina pilame šiek tiek pakaitinto vyno, pamaišome, viskas tik suputoja ir akimirksniu ištirpsta.

Ištirpusią želatiną supilame į puodą su pakaitintu vynu. Pamaišome, kad viskas pasiskirstytų.

Į indelius kur bus želė sudedame uogas (plautas, atšildytas) ir užpilame vynu su želatina.

Dedam į šaldytuvą (stiklinaites galima uždengti maistine plėvele), kol sustingsta.

Skanaus!

Paskutiniu metu užvaldė aistra suši, o paskutinis vizitas į suši barą, buvo paskutinis lašas bandyti suši pasigaminti namuose. 

Nustebau. Pirma – naminiai tikrai tikrai skanesni, antra – gaminti juos vienas juokas. Kalbu apie į nori lapelius įvyniotą suši.  Paprasti, bet puikūs. Gal dar nemoku ryžių paruošti idealiai, ar suvynioti taip tobulai, bet skoniui tai tikrai nekenkia. Įdaras gali būti pats įvairiausias, ką sugalvojame, tą dedame.

Mano įdarai: kari vištiena, agurkas, kreminis sūris, saulėje džiovinti pomidorai, salotos. Keptos krevetės, agurkas, kreminis sūris, salotos. Kari vištiena, agurkas, pomidoras, kreminis sūris, salotos, svogūnų laiškai.

Pirmą kartą gaminant suši reikės:

suši ryžių,

nori lapelių (pakelyje 5 lapeliai, užteks 5 asmenims),

sojos padažo sumažintu druskos kiekiu,

ryžių acto,

vasabi pastos (žalia pasta, skoniu primenanti krienus),

marinuoto imbiero (imbieras skirtas burnai atgaivinti, prieš ragaujant kitokio skonio suši),

kilimėlio sušiams vynioti,

druskos,

cukraus.

Įdarui reikės:

kreminio sūrio,

pomidorų,

agurko,

avokado,

salotų lapų,

svogūnų laiškų,

keptų krevečių,

vištienos krūtinėlės pakeptos su kari prieskoniais,

saulėje džiovintų pomidorų,

Sirupui ryžiams laistyti: 4 šaukstai ryžių acto, 1 šaukštas cukraus, 1 šaukštelis druskos.

Gaminame:

Pirmiausia išverdame ryžius. Virti, kaip nurodyta ant pakuotės arba pirma ryžius gerai nuplauname, vandenį kečiam, kol lieka skaidrus. Nuplautus ryžius supilame į puodą ir užpilame vandeniu gerus 2,5 cm virš ryžių. Ryžius užverdame, prisukame kaitrą iki labai mažos kaitos (kaitlentėje iki 1 ) ir verdame ryžius ~ 20 min. Tuo metu galima pamaišyti. Po 20 minučių paliekame dar 10 minučių pastovėti, bet puodo dangčio jokiu būdu negalima nukelti.  Išvirusius ir pastovėjusius ryžius išimame iš puodo geriausia į plokščią didesnį indą ir paliekame atvėsti.

Kai ryžiai lieka tik truputį šilti sulaistome juos sirupu: atskirame inde pašildome ryžių actą, druską ir cukrų, kol ištirpsta cukrus. Gatu sirupu sulaistome ryžius.

Kai ryžiai paruošti galima gamint suši.

Ant bambukinio kilimėlio sušiams vynioti, patiesiame nori lapelį. Tiesiame blizgia puse į viršų,  juostelės nori lapelio turi būti vertikalios, arba kitaip turi žiūrėti ta pačia kryptimi kaip ir kilimėlio siūlės – išilgai.

Ant nori lapelio dedame saują ryžių, šlapia ranka ar šaukštu paskirstome juos palei visą visą nori lapelį, pabaigoje palikdami 2 cm nori lapelio neuždengtus. Ryžių sluoksnio storis turi būti, koks 1 cm.

Per vidurį ryžių sluoksnio dedame įdarus:

krevetes, pomidorus, agurko juosteles, susuktą salotos lapą, tepame šaukšteliu sūrio, įdaras jau jūsų fantazija.

 

Sudėjus norimą įdarą suši susukame į ritinėlį. Susukus ritinėlį, dar neišvyniojus iš kilimėlio, galima rankomis jį paspausti.

Ritinėlį supjaustome šlapintu peiliu, kraštus nupjauname, kad suši būtų gražesni.

Patiekiame suši su sojų padažų, vasabi pasta ir marinuotu imbieru.

Skanaus!

Stovejo obuoliai ant stalo ir verkdami prašė ką nors su jais daryti. Vienam pūvo šonas, kitam – vidus, trečias pažiūrėt buvo negražus. Tai ir dariau ką nors. Idėją radau „Moters“ žurnale.

Reikės:

obuolių,

varškės (žurnale: 4 obuoliams 4 VŠ varškės),

saujos razinų,

1 VŠ tirpinto sviesto,

1/2 AŠ vanilinio cukraus.

Gaminame:

Obuolių sėklas išskobiame. Žiūrėti, kad neliktų, nes apkrs įdaras.

Razinas perliejame verdančiu vandeniu ir nuvarviname.

Varškę sumaišome su vaniliniu cukrumi ir razinomis.

Įdarą sudedame į obuolių vidų.

Obuolių išorę aptepame tirpintu sviestu.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 – 25 min.

Skanaus!

Šis receptas taip pat mano draugės Astos. Kai gaminau, pagal jį buvo tiek veiksnių nukreipiančių dėmesį, kad vienu metu galvojau, kad nebus skanu arba iš vis nieko gero nesigaus. Juo labiau šoninės reikiamos neturėjau, šoninė turėtų būti ilgais ilgais gabalėliais, būna tokia supakuota. Tiko ir manoji. Brangusis džiaugėsi, kad šoninė labai tinka, vištienai suteikia drėgmės ir rukytos mėsos kvapo.

Reikės:

6 vištienos krūtinėlių,

šaltai rūkytos šoninės,

280 g. pusriebės varškės,

špinatų, krapų,

druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių vištienai,

aliejaus kepimui,

dantų krapštukų krūtinėlei „susegti“.

Gaminame:

Vištienos krūtinėles nuplauname, nusausiname.

Krūtinelėms peiliu padarome „kišenėles“.

Varškę sumaišome su smulkintais špinatais (neturėjau, keičiau krapais), beriame šiek tiek druskos, išmaišome.

Krūtinėles pabarstome prieskoniais, prikemšame varškės įdaro, dantų krapšukais „užsegame, užsiuvame“ kišenėlės.

Krūtinėles apakepame aliejuje, keptuvėje.

Vištienos krūtinėles apvyniojame šoninės juostele. Mano variantas: išdėliojau kaip pagrindą šoninės juosteles ir uždėjau ant krūtinėlės. Į  kepimo indą riebalų dėti nereikia, jų susidarys iš šoninės.

Kepame orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje.

Skanaus!

Kadaise žiūrėjau kažkokią laidą, kurioje kalbino Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. Ministrė pasakojo, kaip gamina salotas „Jūra“. Man taip patiko, kad tas salotas tuoj pat išbandžiau ir jos dabar mano mėgstamiausios, kviesdama svečius būtinai ruošiu šias salotas, kas valgė, tas gyrė. Paprasta, greita ir kaip skanu! Vakar buvusius svečius taip pat jomis vaišinau, tik nufotografuot pasikuklinau, o vėliau jau nebuvo ką, nekalbant apie tai, kad salotas reikėjo pildyt.

Reikės:

krevečių (sūryme),

vėžių uodegėlių (sūryme),

svogūnų galvų, pjaustytų griežinėliais,

agurkų, pjaustytų griežinėliais,

paprikos, pjaustytos šiaudelais,

alyvuogių,

alyvuogių aliejaus,

smulkintų krapų,

citrinos,

citrininių žuvies prieskonių („Santa Marija“),

salotų lapų puošimui.

Gaminame:

Salotų lapus nuplautus ir išdžiovintus išdėliojame lėkštėje.

Ant jų dėliojame agurkų griežinėlius, iš griežinėlių galima padaryt kryžių.

Agurkų kryžiaus kampuose sudėt 4 krūveles krevečių ir vėžių uodegėlių.

Viršuje dėlioti svogūnų griežinėlius, alyvuoges, paprikų šiaudelius.

Viską barstome smulkintais krapais, citrininiais žuvies prieskoniais.

Viską apšlakstome negailėdami citrinos sultimis, pašlakstome alyvuogių aliejumi.

Jei turėsi laiko, palaikysite salotas nors pusvalandį, daržovės ir vežiagyviai pasimarinuos, bus pasakiškai skanu.

Skanaus!