Nežinau, kaip jums, bet man, kartais taip norisi šašlykų, o savo kiemo nėra. Esu mačiusi kepsnines – šašlykines skirtas balkonams, bet vis nesiryžtu nusipirkt. Gal kas turit, ar išbandėt? Brūkštelkit komentarą, būsiu dėkinga.

Kai labai labai norisi, kepu šašlykus orkaitėje, ne kartą kepiau ir mikrobangėje, naudodama grilio funkciją. Na, tokie šašlykai natūralios malkos dūmu nekvepia, bet nėra ir prasti. Tokie neprasti, kad kol susiruošiau nufotografuoti, liko vienas nedidėlis iešmelis.  Labai tinka vakarienei paįvairinti, nepakartojami šaltą žiemos vakarą, kai lauke kepta mėsa, jau kvepia nostalgija  vasarai.

Šis, vištienos šašlykų, receptas  toks paprastai ir greitas, kad vadinu jį – tinginių variantu. O, kai šašlykai vištienos, tai dar ir labai greitai iškepa!

Reikės:

~ 1 kg vištienos krūtinėlės,

 2 pakelių Santa Marijos marinato BBQ marinade (žalio pakelio) – marinato su česnakais ir prieskoniniais augalais.

bambukinių iešmelių.

Gaminame:

Vištienos krūtinėlę supjaustom gabalėliais, supilame marinatą ir gerai išmaišom, paminkom. Pamarinuojam apie valandą ar kelias, kiek turim kantrybės. Kuo ilgiau tuo geriau.

Prieš veriant iešmelius pamirkome kelias minutes vandenyje, kad iškeptus šašlykus būtų lengviau nuverti. Suveriam marinuotą vištieną.

Šašlykų iešmelius dedame ant grotelių (ar sugniaužytos folijos) ir kepame iki 180 – 200  laipsnių įkaitintoje irkaitėje ~ 15 – 20 min. Svarbu šašlykų neperkepti, kad nesudžiūtų ir neliktų kieti.

Skanaus!

Šį kartą mama nudžiugino nuostbiu margu keksu. Minkštučiu, kvepiančiu, trisluoksniu!

Reikės:

5 kiaušinių,

200 g. cukraus,

380 g. miltų,

130 ml vandens,

250 ml aliejaus,

2 VŠ kakavos,

1 pakelio kepimo miltelių,

vanilės esencijos,

aguonų,

Glaistui:

150 g. cukraus pudros,

3 VŠ citrinos sulčių,

4 VŠ vandens.

Pabarstams:

šokolado drožlių.

Gaminame:

Trynius išplakame su cukrumi iki putų.

Vandenį pašildome iki kūno temperatūros ir supilame į trynių plakinį. Supilame aliejų. Gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir supilame į masę.

Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai sumaišome su visa mase.

Tešlą padalijame į tris dalis.

Į vieną dedame – kakavą. Į kitą – aguonų. Į trečią – vanilės esencijos.

Riebalais patepame skardą ir sluoksniuojame keksą: dedame kelis šaukštus rudos masės, kelis šaukštus aguonų masės, kelis šaukštus vanilinės ir taip kol sudedame visą tešlą.

Kepame iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 – 60 min.

Atvėsusį keksą apliejame glajumi sumaišytu iš  nurodytų  produktų. Barstome tarkuotu šokoladu.

Skanaus!

 Idėja: Žurnalas „Moters savaitgalio virtuvė“  2008 m. Nr. 3 (48).

 

Šis lazanijos receptas yra vienas iš tų , kurį radęs, daugau ieškot nebenori. Kadangi nenoriu būti diletante, o pati maisto ruošimo nesimokiau, žiūriu, kaip patiekalus gamina išmanantys ir mokausi. Iki šio lazanijos ruošimo recepto, manosios lazanijų versijos būdavo, sakykim – nelabai… ir kai radau šį receptą supratau, kad ieškojimai baigėsi. Dabar lazaniją gaminu tik taip, ne vienus metus gaminu, todėl jau drąsiai darau pakeitimus pagal save. Lazanija nėra labai greitai paruošiamas patiekalas, kad būtų greičiau galima mėsos padažą pasidaryti iš vakaro.

Klasikinei lazanijai svarbūs trys dalykai:

makaronų lakštai (geriausia švieži, šaldyti),

mėsos padažas,

baltasis padažas (bechamel), be jo lazanija būna nestabili, išsivažinėjusi.

Reikės:

Lazanijos lakštų,

tarkuoto parmezano (naudoju Džiugą).

Mėsos padažui:

svogūno,

morkos,

saliero stiebo,

2 česnako skiltelių,

250 g. kiaulienos faršo,

500 g. konservuotų pomidorų (geriausia be odelės),

3 VŠ pomidorų padažo (be priedų)

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

aliejaus kepimui.

Baltajam (bešamelio) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Mėsos padažą:

Svogūną, morką, salierą nuplauname, nulupame, supjaustome smulkiai, morką sutarkuojame. Į keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir sudedame daržoves. Apkepame pamaišant, kol suminkštėja ~ 4 – 5 min.

Padidiname kaitrą, sudedame faršą ir kepame, kol apskrunda. Faršą geriausia dėti dalimis, kad mėsa keptų, o ne troškintųsi. Aš dedu plonus blynelius, ir kepant faršą išskirstau, kol lieka smulkus.

Faršui apkepus supilame konservuotus smulkintus pomidorus (su kombainu sutriname arba su peiliu supjaustome, jei pomidorai su odelėmis, odeles nulupame). Dedame kelis šaukšus pomidorų padažo (naudoju Kėdainių be konservantų). Beriame raudonėlį. Baigiant troškintis dedame smulkintą česnaką.

Troškiname 40- 45 min.

 Baltąjį padažą:

Į puodą supilame pieną, dedame svogūno pusę, lauro lapą, gvazdikėlius ir užverdame. Paliekame atvėsti. Atvėsus pieną perkošiame. Visi prieskoniai suteikia nuostabų aromatą. Viena mano draugė, skundėsi, kad šis padažas jai neskanus. Todėl jei nemėgstate svogūno ar panašiai, į pieną nedėkite nieko, tiesiog užvirkitite ir viskas.

Ant vidutinės ugnies ištirpiname sviestą, beriame miltus ir maišant juos pakepame 2 – 3 min. Maišant plaktuvu, pamažų supilame pieną ir padažą pavedame 5 min.

Gardiname druska, pipirais, muškatu.

Ruošiame lazanijos lakštus:

Man pirkti džiovinti makaronų lakštai – košmarų, košmaras. Lazanija su jais katastrofiškai neskani, todėl perku šviežius arba makaronus darausi pati.

Prieš sluoksniuojant lazaniją lakštus apverdu 1 – 2 min. arba darau, kaip rašo instrukcijoje.

Apvirtus makaronus sudedame į šaltą vandenį, kad atvėstų.

Sluoksniuojame lazaniją:

Formą patepame aliejumi, dedame makaronų lakštą. Tepame ploną sluoksnį mėsos padažo.

Ant mėsos padažo tepame sluoksnį baltojo padažo.

Dengiame makaronų lakštu ir vėl dedame sluoksnius. Paskutinis – baltojo padažo sluoksnis, ant jo barstome tarkuoto Džiugo.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 min., kol apskrunda lazanijos viršus.

Skanaus!

 

Vakar užsukus į svečius pas mamą, jau prie durų nosį kuteno nuostabus kvapas, iškart supratau, kepė kažką gardaus. Neapsirikau – varškės pyragą, labai labai minkštą, purų…. Tiesą pasakius, pyragų aš nelabai mėgstu. Jei jau nori vaišinti mane pyragu, tai šis turi būti tikrai geras. Šis varškės, man patiko ir labai, taip patiko, kad net pamyniau savo sviekos mitybos principus ir prisikirtau, kiek tilpo.

Reikės:

Tešlai:

200 g. sviesto arba margarino,

2 stiklinių miltų,

2 VŠ kakavos,

1 AŠ kepimo miltelių arba sodos,

1 kiaušinio,

1 stiklinės cukraus

Įdarui:

600 g. varškės,

stiklinės cukraus,

200 ml grietinės,

2 VŠ krakmolo,

4 kiaušinių,

razinų.

Gaminame:

Ištirpiname sivestą, jam atvėsus, įmušame kiaušinį, beriame cukrų ir maišome, kol jis ištipslta. Tešlą padalijame į dvi dalis, apvyniojame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį.

Laikome kelias valandas, tikriau tol, kol ta tešla sustingsta tiek, kad galima būtų tarkuoti.

Ruošiame įdarą.

Varškę ištriname, sudedame krakmolą, grietinę išmaišome. Kiaušinius ištriname su cukrumi ir sukrečiame į varškę. Dedame razinas (prieš tai išbrinkintas). Mama papildomai į varškę tarkavo citrinos žievelės, dėjo džiovintų spanguolių. Išmaišome.

Vieną tešlos dalį į kepimo formą sutarkuojame su rupia tarka ant trupinių dedame varškės įdarą, ant viršaus užtarkuojame kitą tešlos gabalą.

Pyragą kepame 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas darbštuolė, tema „Sūrio pyrgai“.

Šie bulvių šiaudeliai yra J. Oliver draugės April. J. Oliver siūlo šias bulves kaip garnyrą prie keptų jarubių ar kurapkų. Na, neturiu aš jarubių, greitu metu nekepsiu ir kurapkų, o šias bulvytes kepu dažnai.

Jas labai skanu valgyt vienas, kai norisi kažko, nežinia ko… Taip pat labai tinka prie stiklo alaus svečiui pavaišint. Nuostabios bulvytės, primena bulvių traškučius, o dar ir paruošiamos labai greitai.

2 porcijoms

Reikės:

2 didelių bulvių,

alyvuogių aliejaus virimui,

rozmarino,

citrininės druskos.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname ir sutarkuojame plonais šiaudeliais, jei nėra tarkos nesunku supjaustyti:

bulvę supjaustome maždaug 0,5 cm storio griežinėliais

o šiuos – plonais šiaudeliais.

Bulvių šiaudelius nuplauname (plauname krakmolo perteklių). Nusausiname (ar paprastu ar popieriniu rankšluosčiu).

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų (patikrint ar kepimo temperatūra tinkama, galima dar į šaltą aliejų įmetus buvės šiaudelį, kai bulvė iškyla į paviršių ir prausta, temperatūra tinkama gruzdinti).

Į įkaitusį aliejų dedame dalį bulvių šiaudelių ir porą minučių kepame, kol apskrunda ir parausta. Likus 30 sekundžių iki virimo pabaigos įmetame rozmarino lapelių, šviežio būtų puiku, bet tiks ir džiovintas, tik nebus toks aromatingas. Kitą porciją bulvyčių verdant ir vėl likus 30 sekundžių dedame rozmarino. Ir t. t. …

Traškučius su rozmarinais išgriebiame ant popierinės sevetėlės, kad susigertų riebalai. Tada apibarstome citrinine druska. Ir rozmarinų ir citrininės druskos čia tikrai labai reikia, nepamainomai. Rozmarinai aliejui suteikia nuostabų aromatą, citrininė druska – bulvėms.

Skanaus!

Jei nežinote, kaip pasidaryti citrininę druską – rasite „Čiliuke“ rytoj. Laukite tęsinio.

Idėja: J. Oliver knyga „Gimęs gaminti“