Užtikau „Lašelyje medaus“ tokį receptėlį. Sudomino, darau panašias bandeles, tik iš žalių bulvių tarkių. Nusprenžiau išsivirt, juolab, kad vakarienei paruošt minčių neturėjau. Būna taip, galvoj nei mažiausios mintelės, nei mažiausio įkvėpimo. Ir štai, paprasta, greita vakarienė, net virtų bulvių neturėjau, vistiek ganėtinai greitai gavosi. Patiko bandėlės, lengvos, sočios. Patenkinta šlamštė visa šeima. Prie bandelių, padariau savo mėsėdžiams kepinto faršo ir svogūnų padažą su grietine. Maniškis įvertino – čia, kaip virtų bulvių cepelinai, tik viskas atskirai.

Reikės:

virtų bulvių,

krakmolo,

kiaušinio,

druskos.

Gaminame:

Virtas bulves sugrūdame, kaip bulvių košei. Virtas bulves reikia gerai nugarinti, kad liktų kuo sausesnės, tik tada sugrūsti.

Bulvių masę dubenyje suspaudžiame, pirštu padalijame į 4 dalis. Vieną dalį išimame, ją uždedame ant kitų dalių.

Į likusią tuščią vietą beriame krakmolo. Beriame tiek, kad susilygintų su kitomis dalimis. Išminkome.

Mušame kiaušinį, jei verdant bulvių nesūdėme dedame druskos ir vėl gerai išminkome.

Formuojame nedideles bandeles.

Bandeles sudedame į verdantį vandenį ir kai iškyla dar kelias minutes paverdame.

Valgome su kuo mėgstame: grietine, spirgučiais, uogiene ar kaip tik kas sugalvoja.

Skanaus!

Aną dieną vaikščiodama po parduotuvę užmačiau vištienos kepenėles. Užsinorėjau, nors tu ką. Taigi šiandien pietums – viščiukų kepenėlės. Skanu ir galima sakyt, greita pasigamint. Tik šiandien viskas buvo kiek kitaip. Planavau kepenėles su daug keptų daržovių, o gavosi – kepenėlės su šiek tiek daržovių. Taip jau išėjo, kad neplanuotai anksčiau pietų parlėkė brangusis, kuris neturėjo laiko laukt ką tik pradėtų gamint pietų, lyg to būtų negana, mažoji užsireikalavo valgyti tūks plyš dabar. Tai teko panaudoti ką tik iškeptas daržoves alkaniesiems, greituoju sugalvota pietų alternatyva. Ką gi kepenėlės – vakarienei…

Reikės:

vištienos kepenėlių (jei šaldytos – atšildytų),

morkų,

svogūnų,

saldžiosios paprikos,

krapų,

miltų,

grietinės ar grietinėlės,

druskos,

pipirų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Vištienos kepenėles nuplauname, jei turime laiko numirkome. Barstome jas druska, pipirais.

Morkas sutarkuojame burokine tarka, svogūnus ir papriką smulkiais gabalėliais. Krapus pasmulkiname.uvesti

Morkas, svogūnus ir papriką pakepiname su šlakeliu aliejaus, kol suminkštėja. Baigus kepti barstome krapus, druską, pipirus. Iškepusias daržoves išimame į kitą indą.

Daržovių reiktų daug, kuo daugiau tuos skaniau. Kadangi mano šeima jas suvalgė nespėjus panaudoti, šį kartą jų mažai, o šiaip reiktų nepagailėti.

Beriame gerą gerą saują miltų į lėkštę, miltuose gerai apvoliojame kepenėles ir kepame keptuvėje, vidutinėje kaitroje, aliejuje, apverčiant.

Kepenėles gerai apkepti, jei mėgstat lengvai paskrudinti. Baigiant kepti sudedame keptas daržoves ir šiek tiek dar pakepame.

Sudedame grietinėlę ar grietinę ir viską dar minutėlę pašildome, kol užverda.

Skanaus!

Pabuvoję Ispanijoje pasakoja apie nežemiško skonio dalyką – paeliją. Seniai norėjau pabandyt pagaminti paeliją,bet vis susilaikydavau, atrodė, kad tai kažkokio baisaus sudėtingumo reikalas. Šiandien apsisprendžiau – reikia. Kiek galima atidėliot. Nusprendžiau – gaminsiu iš kelių receptų vieną, nes prisikaičiau, baisu pasidarė, tada pasiimiau vieną Alminos – kaip pagrindą. Jau esu gaminusi jos patiekalus, man jos virtuvė ir tinka, ir patinka. Kitur nužiūrėta, nuskaityta iš gausybės receptų kuriuos galima rasti internete. Nuspręsta, padaryta. Nenorėdama gąsdinti savo žmogaus (į naujoves jis žiūri įtariai) paprašiau grįžtant parvežti krevečių, net neaiškinau kokių reikia, o jei dar būčiau paprašiusi midijų būtų paprašęs pagaminti, ką nors žinomo, valgomo. Ir šiaip, būtų nelikę staigmenos malonumo. Širdies gilumoje tikėjausi, kad šis troškinys bus skanus. Tikėjaus…. Vienu metu buvau pradėjus abejoti, o kai atėjo metas patiekti, jau nebuvau niekuo tikra. Jei būtų užtekę proto paragauti seniai būčiau žinojusi, kad čia dieviškas patiekalas, o tada tik vyliausi, kad bus nieko ir paniškai bijojau, net prisiliesti su šaukštu prie troškinio, nes visur parašyta, kad kol ryžiai neišverda – jokiu būdu negalima maišyti. Tai ir nemaišiau, neragavau, nežinojau, dabar juokas ima, ot višta.

Viskas pasirodo – paprasta, gana greita, o skanumas – nežmoniškas. Užsivedžiau, dabar Paella jau tikrai bus dažnai. Nufotografuoti jau galvojau neliks ką, skubėjau, kol buvo likę… negaliu, taip skanu, kad vėl noriu, nors ką tik pavalgiau, o jau citrina kaip tinka… mmm…

Reikės:

2 vištos ketvirčiukų,

1  raudonos paprikos,

2 didesnių svogūnų galvų,

2 didesnių pomidorų,

4 skiltelių česnako,

1,5 stiklinės ryžių,

400 g. šaldytų virtų tigrinių krevečių,

aliejaus kepimui,

druskos, pipirų, pusės sultinio kubelio.

Gaminame:

Vištienos ketvirčiukams nupjaustome mėsytę, supjaustome nedideliais gabalėliais. Iš likusių kauliukų galima išvirti sultinį, kurį supilsime ant ryžių, aš neviriau, nes likusieji virė mažosios sriuboje. Tad vietoje to dėjau pusę sultinio kubelio.

Svogūnus, papriką, pomidorus supjaustome smulkiai.

Česnaką supjaustome ir pakepame įkaitintame aliejuje, kai pasklis nuostabus česnako kvapas sudedame vištieną ir ją pakepame.

Vištienai apkepus sudedame smulkintas daržoves. Gardiname druska, pipirais, sultiniu ir dar trumpai pakepame.

Supilame ryžius, gerai išmaišome. Pilame vandens, kad būtų per pirštą virš daržovių. Uždengiame dangčiu ir troškiname, nedidelėje kaitroje ~ 15 min. Nemaišyti! Skaičiau, kad tikroji Paella būna lengvai paskrudusi netgi. Man nepaskrudo, gal vandens daugokai pripyliau?

Po 15 min. sudedame krevetes, ir vėl uždengiame ir troškiname dar ~ 7 min.

Valgant būtinai išspausti citrinos sulčių, nuostabiai dera.

Skanaus!

Reikės:

Cukinijos vidutinės (sėklas išimti) arba poros mažų,

kiaušinio,

~ 150 g. varškės,

miltų (naudoju speltos, nuostabūs blynai būna ir ne tik blynai, o dar sako labai sveiki…),

druskos, pusės svogūno galvos,

aliejaus kepimui ir 2 VŠ į tešlą.

Gaminame:

Cukiniją sutarkuojame su bulvine tarka, nusunkiame, nepagailime.

Su ta pačia tarka sutarkuojame pusę svogūno galvos (nebūtinai jei nemėgstate).

Mušame kiaušinį, dedame pertrintą varškę, išmaišome.

Dedame miltus, miltų tiek kad tešla nebebūtų vandeninga ir blynus galima būtų dėti su šaukštu, blynų tešla lieka panaši į miltinių blynų, jei miltų bus per mažai, blynai bus skysti ir kepant bus greičiau košė negu blynas. Bus sunku apversti.

Pilame kelis VŠ aliejaus į tešlą.

Kepame aliejuje, vidutinėje kaitroje, apverčiant.

Labai skanūs šie blynai ir su varškės padažu, ir su grietinės, ir su uogiene…

Skanaus!

Taip jau išėjo, kad vėl bandžiau naują receptą. Šį kartą picą. Saviškiam receptui neturiu priekaištų, jis puikus. Norėjosi kažko naujo. Sudomino, greitas mielinės tešlos paruošimo būdas. Gerai, tai, kad tešlos nereikėjo ilgai kildinti. Pati pica gal ir neprilygsta mano senąjai, bet jei norisi greitai, tai ši tikrai puiki išeitis.

Reikės:

2 stiklinių miltų (stiklinė 200 ml),

2 VŠ aliejaus,

1 VŠ medaus,

65 ml vandens (jei reikia pilti daugiau),

1,5 AŠ sausų mielių,

žiupsnelio druskos,

česnako miltelių.

Gaminame:

Šiltame vandenyje ištirpiname medų ir sausas mieles, palaukiame, kol suputos.

Miltų viduryje padarome duobutę, supilame aliejų, druską, česnako miltelius.

Supilame vandenį su medumi ir mielėmis.

Užminkome minkštą telšlą ir paliekame 5 min. kilti.

Picos pagrindą patepu padažu (žiūrėti čia).

Ant viršaus dėjau: fermentinį sūrį, pieniškas, rūkytas dešreles, pomidorus, svogūną, kaparėlius, marinutus karnišonus.

Skanaus!

Idėja: čia.