Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Mėgstantys aitriai turbūt jau seniai pastebėjo, kad užsisakius, kur nors viešojo maitinimo įstaigoje, aitriais žymimus patiekalus, to aitrumo nė kvapo. Nesuprantu, kam žymėti kad sriuba, pica ar koks kitas patiekalas aitrus, jei to aitrumo tik kvapas… Pikta, kai pagalvoji, tai reiktų ir žymėt: lengvai aitru arba lietuviškai aitru, arba aitrumas adaptuotas lietuviškam gomuriui…

O aš susiradau tokį gerą prieskonių mišinį sriubai, jei viską darome pagal nurodytas proporcijas, tai sriubytė tikro egzotiško skonio ir žinoma aitri, normaliai, o ne „tipo“ aitri. Tai dabar verdu ir verdu sriubą su krevetėmis, vištiena, pievagrybiais, japoniškais makaronais ir žinoma aitriais prieskoniais.

TOM YUM PASTE vadinasi šie prieskoniai, juos radau Maximoje, egzotinių patiekalų skyrelyje.

Japoniškus makaronus pirkau Norfos parduotuvėje.

3 asmenims, aitriai tailandietiškai sriubai reikės :

1 pakelio prieskonių TOM YUM PASTE,

nedidelio gabalėlio smulkintos vištienos (naudojau vištienos šlaunelių mėsą be kaulų, vieną gabalėlį),

3- 4 pievagrybių,

japoniškų makaronų (šiek tiek mažiau nei vienas ryšelis),

vandens,

krevečių (naudojau virtas, sūryme).

Gaminame:

Pilame prieskonių pakelyje nurodytą kiekį vandens į puodą ir jį užverdame.

Į verdantį vandenį dedame prieskonius, smulkintus pievagrybius, vištieną ir verdame, kol išverda vištiena. Baigiant virti sudedame makaronus ir krevetes.

Skanaus!

Netoli manęs yra ūkininkų parduotuvė, ten parduoda nuostabius kiaulienos šonkauliukus. Tai prisipirkau jų kalną. Darbo mažai, o kaip skanu.

Reikės:

Kiaulienos šonkauliukų,

bulvių pjaustytų riekelėmis (~ 1 cm),

mokų pjaustytų riekelėmis (~ 0,5 cm),

svogūno galvos,

druskos, pipirų, mėgstamų mėsos prieskonių,

miltų (apvoliojimui),

aliejaus kepimui,

sultinio kubelio,

vandens.

Gaminame:

Šonkauliukus supjaustome po vieną, barstome prieskoniais.

Prieskoniuotus šonkauliukus voliojame miltuose ir apkepame keptuvėje, aliejuje.

Į skardą dedame pjaustytas bulves, morkas, svogūno galvą, padalintą į kelias dalis.

Ant bulvių dedame apkeptus šonkauliukus.

Pilame vandens, kad apsemtų kauliukus.

Barstome šiek tiek druskos, pipirų, galima mėgstamų prieskonių ar sultinio kubelio sutrupint, kad išgaravus vandeniui padažas būtų skanesnis.

Skardą uždengiame folija.

Viską kepame iki 200 įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val.

Baigiant kepti, nudengiam foliją ir baigiam garinti vandenuką ir apkepinam šonkauliukus.

Kauliukai buvo volioti miltuose, tad išgaravus vandeniui lieka nuostabus, tirštokas padažas.

Skanaus!

Moliūgas – man daržovė Nr. 1. Kokių tik fantastiškų patiekalų iš jo galima pagamint. Moliūgų manija mane užkrėte mama. Iš jos išmokau moliūgų košes, sriubas, kiaušinienes, uogienes ir tt… visų receptų dar ir nesudėjau, o reiks ir būtinai.

Ši sriuba Beatos.  Kaip tik ji puikuojasi šių metų  Beatos kalendoriuje ir dar kaip tik spalio mėnesį. Į sriubą nesu dėjusi kepintos vištienos ir manų, Beatos receptą išbandžiusi supratau, koks liuksusinis dalykas tai yra. Superinė sriuba, tirta, šildanti, tikra rudeninė. Mažoji sriaubė net gražu buvo, vadinasi verta gaminti.

Gaminau iš akies, tad čia surašysiu Beatos normas.

4 – 6 porcijoms reikės:

1 svogūno,

1 vištienos krūtinėlės (naudojau vištienos šlaunelių mėsytę, dabar jos pirkt yra ir be odelių, ir be kaulų – super),

2 morkų,

4 VŠ manų kruopų,

500 g. moliūgo,

30 g. sviesto arba aliejaus kepimui,

1 L vandens,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Svogūną susmulkiname, morką sutarkuojame.Pakepame keptuvėje iki svogūnų skaidrumo.

Kol kepa svogūnai, morkos ir vištiena į puodą pilame vandens ir smulkiais kvadratėliais supjaustytą moliūgą. Tegul verda, kol moliūgas suvirs. Kokias 15 min.

Pakepinus svogūnus ir morkas sudedame į tą pačią keptuvę smulkintą vištieną. Apkepame. Pabaigai barstome druska ir pipirais.

Į verdančių moliūgų puodą supilame kepintas daržoves su vištiena.

Baigiant virti beriame manų kruopas, kurios išverda per 5 min. Ragaujame, jei reikia beriame druskos.

Valgyti sriubą galima užbalinus grietinėle, bet nebūtina.

Skanaus!

Ne iš vienos draugės buvau girdėjusi apie švediškus kukulius. Pamačiau juos pas Aguonėlę. Išbandžiau. Labai patiko, tikrai. O dar ir mano stiliuje: greitai pagaminama.

Skanesni šie kukuliai, jei neapkepini smarkiai, apkepti vos vos. Tie kur kepami ilgiau, šiek tiek apdžiūva ir būna kietesni. Taip pat mėsa gali būti tokio tirštumo, kad atrodys idėta į vandenį išsileis. Neišsileis bijoti nereikia, bet bus pasakiškai minkšti kukuliai.

Reikės:

500 g. farš0 (kiauliena + jautiena),

svogūno galvelės,

170 ml pieno,

3 didelių riekelių batono,

1 kiaušinio,

druskos, pipirų,

sviesto kepimui.

Gaminame:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, piene mirkytu batonu, kiaušiniu ir prieskoniais. Gerai išmaišome.

Formuojame graikiško dydžio kukuliukus.

Į verdantį vandenį sudedame kukuliukus ir juos 10 min. paverdame.

Išvirusius kukuliukus išgraibome ir kelias minutes apkepame keptuvėje su sviestu.

Labai skanu su bulvių koše, ar šiaip bulvėmis.

Nepaprastai dera su bruknių pagardu ar grietinės, ar grietinėles padažu.

Skanaus!