Išbandžiau ir aš japoniškus džiūvėsius „Panko“ (rasite „Maximoje“ spec. skyreliuose, kaina apie 2 €)  sesutės dėka 🙂 labai jau išgyrė, jog trašku ir labai skanu! Kuo gi skiriasi mums įprasti džiūvesėliai nuo japoniškų? O gi išvertus iš japonų kalbos „Pan ko“ reiškia „duonos trupiniai“. Japoniški duonos džiūvėsiai, priešingai nei įprasta Vakaruose, gaminami iš stambiai tarkuotos baltos duonos. Juose iškepta mėsa, vištiena, daržovės ar vaisiai geriau įsisavins prieskonius ir bus labai labai traškūs. Šį kartą kepiau vištienos krūtinėlę. Tikrai labai trašku ir skanu. Verta pabandyti!!!  

REIKĖS:

                5oo g vištienos filė;

„Panko“ džiūvėsių;

 1-2 kiaušinio;

druskos, pipirų, vištienos prieskonių pagal poreikį.

GAMINAME:

Susipjaustome vištienos krūtinėlę norimo dydžio gabaliukais, lengvai pamušame, įtriname druska, pipirais, vištienos prieskoniais dar galima spausto česnako. Pamarinuojame kokia 20-30 min. Dedame vištienos gabaliukus į plaktą kiaušinį ir pavoliojame „Panko“džiūvėsiuose. Kepame ant silpnos ugnies iš abiejų pusių, kol apskrus.

„Panko“ džiūvėsiai

SKANAUS!

Mūsų graži šeimynėlė labai mėgsta vištieną. Ir keptą orkaitėje ar keptuvėje, ir troškintą, ir rūkytą, ir salotas. Žodžiu visaip kaip 🙂 Esu kepusi su įvairiais marinatais. Tad šį kartą pabandžiau su garstyčiomis, kažkas naujo man (p.s. pusseserė pasiūlė) ir labai skanu! Rezultatas puikus. Visi buvo patenkinti ir sotūs  🙂 Išbandykite ir Jūs!

REIKĖS:

      4 vištienos blauzdelių ir  4 ketvirčių;

2 VŠ paprastų garstyčių;

5-6 bulvių;

2 česnako skiltelių;

2 VŠ aliejaus;

pipirų, druskos, vištienos prieskonių pagal poreikį.

GAMINAME:

Nusiplauname vištieną (pirkau blauzdeles ir ketvirčius). Susismulkiname česnako skilteles. Visus prieskonius barstome ant vištienos, įpilame aliejaus, dedame garstyčias, česnaką. Viską gerai išmaišome. Pabadome su peiliu pačią vištieną ( visada taip darau), jog geriau įsigertų prieskoniai. Paliekame marinuoti 3-4 val., dar geriau per naktį (marinavau per naktį).

Įkaitiname orkaitę 200ºC ir kepame kartu su bulvėmis kol apskrus, kokią valandą.

SKANAUS!

Hhmmmm…niam niam kaip skanu. Valgai ir dar norisi 🙂 patikėkite. Mažoji rėkia – „- mamaaaa, noriu troškinioooo!!!“ Patys pabandysite – pamatysite. Tad pirmyn!!!

REIKĖS:

1 kg mėsos (kiaulienos);

3 morkos (galima ir daugiau);

2 svogūnai, raudonosios paprikos;

0,7 l stiklainio konservuotų pomidorų savo sultyse;

6-7 bulvės;

druskos, pipirų, mėsos prieskonių pagal skonį.

GAMINAME:

mėsą (perku mentę,man ji labiau patinka, minkštesnė, skanesnė 🙂  supjaustome  gabaliukais, pakepiname keptuvėje su prieskoniais. Morkas, svogūnus bei paprikas taip pat supjaustome ir kartu su mėsyte pakepiname. Tada viską supilame i puodą. Pilame vandens, jog apsemtų. Tušiname. Supjaustome bulves kubeliais ir supilame i puodą. Paverdame apie 20 min. Nusilupame odelę nuo konservuotų pomidorų, juos supjaustome, supilame visą skystį  bei pomidorus į puodą. Dar patroškiname kokia  15 min. Ir „La troškinys“ gatavas :). Pateikiame su agurkėliais ar kitomis daržovėmis.

SKANAUS!

Dukros krikšto tėtis priminė seniai pamirštą, bet labai gerą patiekalą – šaltieną. Kiaulienos šaltieną.  Skanu. Pats produktas iš kurio įprastai verdama šaltiena, kiaulės galva – ne labai žavingas produktas, bet galutinis rezultatas viską atperkantis. O jau valgyt kaip skanu: su virtomis bulvėmis, su krienais, su majonezu, su duona, kaip kas sugalvoja…

Šis šaltienos variantas pats paprasčiausias, tokią šaltieną pasidarys kiekvienas, labiau patyrę virtuvėje gamina su šaltieną su daržovėmis, su višiena, bet čia ne šitas variantas. Čia labai paprasta, sakyčiau labai vyriška versija. Man ji patiko, patiko tai, kad aš iš tų, kurie žinodami, kad į patiekalą įeina kiaulės ausis, šnipas ar dar koks ten dalykas, tokio nė į burną nededu, net neragauju, o šią šaltieną valgiau su džiaugsmu ir kai paskui pasakė, kad čia ir ausytės, ir skūrytės nustebau. Net nejaučiau!  Taigi jei viskas gerai išvirta ir sumalta, tai tinka ir tokiems kaip aš.

Šios šaltienos Rolandas daro dvi versijas: viena- pjaustyta gabalais – jam, kita – malta ir tiršta – žmonai. Man labiau prie širdies moteriška versija, malta, gal tik ne tokia tiršta, bet čia jau ne esminės smulkmenos.

Reikės:

Kiaulės galvos (ausų ar koju, karkos ką turim tą naudojam),

druskos,

pipirų (nemaltų juodų ir kvapių po kelis),

lauro lapų.

Gaminame:

Kiaulės galvą geriau perkirstą į kelias dalis, kad tilptų į puodą, kojas, ausis ar ką naudosim nuplauname ir dedame į puodą. Užpilame vandeniu.

Palaukiame, kol užverda. Nugraibome putas.

Sudedame lauro lapus, druską, pipirus ir verdame, verdame, verdame. Kol mėsa atsiskiria nuo kaulų. Kokias 2 – 2,5 val.

Išvirusią mėsą išgraibome, paliekame pavėsti.

Pravėsus mėsą nuimame nuo kaulo.

Jei šaltieną gaminame pjaustytą  – mėsą pjaustome. Jei maltą – sumalame, jei esate toks „jautrus“, kaip aš, malti geriau naudojant smulkų mėsmalės sietelį.

Paruoštą šaltieną sudedame į norimus indus (gilesnius dubenėlius), ir užpilame nukoštu sultiniu, kuriame virė mėsa šaltienai.

Užpiltą šaltieną dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Į mūsų šeimą vėl gryžo lęšiai. Jei prieš kelis metus šeimos galva jų netoleruodavo, tai dabar kemša pilna burna. Nežinau, kas pasikeitė, bet dabar džiugu man –  lęšiai ir sveikas, ir skanus produktas. Vienas iš patiekalų- lęšių salotos su dešra. Labai geros, labai sočios. Svarbiausia, kad lęšių nereikia brinkinti per naktį, užtenka kelių valandų. Jei turime jau brinkintų ir virtų, tai salotas pagaminti užtrunksime kelias minutes.

Reikės:

Mirkytų ir virtų lešių,

mėgstamos daktariškos dešros,

svogūno galvos,

majonezo,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Lešius paruošiame, kaip nurodyta ant pakuotės. Dažniausia brinkiname kelias valandas ir tame pačiame vandenyje, kur brinko – išverdame.

Daktarišką dešrą supjaustome nedideliais kubeliais.

Susmulkiname svogūno galvytę.

Į dubenį beriame lešių, smulkintos dešos, svogūną. Viską sumaišome su keliais VŠ majonezo.

Gardiname druska, pipirais.

Skanaus!