12 varškėtukų reikės:

180 g. varškės (pakelis),

1- 2 kiaušinių,

druskos,

cukraus,

miltų,

alyvuogių aliejaus kepimui.

Gaminame:

Varškę su kiaušiniais, trupučiu druskos ir cukraus gerai ištriname. (Šį kartą persistengiau, vis gi skaniau, kai lieka smulkūs varškės grūdeliai.) Dedame miltus. Miltų tiek, kad tešla būtų minkšta ir šiek tiek lipni. Jei pridėsim daug miltų varškėtukai bus labai kieti ir neskanūs.

Užminkytą tešlą dedame ant miltuoto paviršiaus ir kočiojame 3 – 5 mm storio blyną,varškėtukus formuojame kaip patinka, su puodeliu – apvalius, ar tiesiog supjaustom kvadratais.

Paruoštus varškėčius kepame su šlakeliu aliejaus. Valgome su grietine ir cukrumi, uogiene ar kt… kaip mažieji mėgsta labiausiai.

Reikės:

2 saujų skaldytų žirnių,

mažo gabalėlio rukytos kiaulienos šoninės,

mažos svogūno galvelės,

didelės morkos,

druskos,

krapų.

Gaminame:

Žirnius iš vakaro nuplauname, užmerkiame. Jei ne – nieko tokio, tiesiog virs ilgiau. Žirnius ir tarkuotą ar pjaustytą morką (kaip labiau mėgsta jūsų mažasis ar mažoji) užpilame šaltu vandeniu ir užkaičiame virti. Tuo metu smulkiai supjaustome šoninę pakepiname su šaukštu alyvuogių aliejaus ir smulkino svogūno galvele. Pakepinus supilame į žirnių sriubos puodą.  Pabaigai dedame smulkintų krapų ir jei reikia pagardiname druska.

Skanaus!

 

Šis patiekalas jau virš dešimt metų nenusileidžia jokioms naujovėms. Senas, geras, laiko patikrintas receptas. Skonis – niekada nenuvilia. O svarbiausia – vyriškoji pusė pamena, ne tik skonį, bet ir kaip vadinasi, nes kai paklausi „ką valgyt?“ dažniausia žino vieną patiekalą – „nežinau“, o šitą kaip nekeista pamena, dažnai išgirstu „milžinų“, vadinasi, patiekalas to vertas. Pagaminamas lengvai, gal tik ne taip greitai kaip norėtųsi.

 4 porcijoms reikės:

~ 500 g. vištienos krūtinėlės arba filė, arba šlaunelių mėsos,

~ 300 g. pievagrybių,

~ 250 g. ryžių,

200 ml grietinėlės,

svogūno galvos,

trupučio sviesto,

druskos,

mėgstamų vištienos prieskonių (naudojau raudonėlį ir maltą raudoną papriką),

poros skiltelių česnako,

tarkuoto „Džiugo“ pabarstymui,

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kol verda ryžiai, ruošiame vištieną: supjaustome vištienos krūtinėlę plonais šiaudeliais ar kubeliais ir pakepiname su šlakeliu aliejaus, šiek tiek drusk0s bei mėgstamais prieskoniais. Geriausia pradėti kepti naudojant didžiausią kaitrą, baigiant kepti kaitrą sumažiname ir dedame smulkintą česnaką. Pakepame, kol česnakas nuostabiai pakvimpa.

Baigus kepti vištieną išimame į kitą indą.

Į tą pačią keptuvę, kur kepė vištienos krūtinėlė, beriame smulkintą svogūno galvą ir pakepame, kol svogūnai lieka skaidrūs. Jei reikia įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Baigiant kepti svogūnams sudedame pjaustytus pievagrybius. Užpilame šiek tiek virinto vandens ir uždengę dangčiu patroškiname (~15 min.). Pagardiname druska, tik nedaug, nes prieš tai sūdėme vištieną.  Baigiam troškinti, kai  vandens keptuvėje beveik nebelieka, jei paragavus grybai atrodo žali, pilam dar šiek tiek vandenuko ir tęsiam procesą. Kai pievagrybiai baigia troškintis dedame šiek tiek sviesto (jei daug aliejaus – nededame) ir supilame prieš tai iškeptą vištieną.

Viską minutę kitą pakepame su trupučiu sviesto, pamaišome. Pabaigai pilame grietinėlę ir truputį leidžiame jai pavirti, labai trumpai.

Paragaukit, jei norisi pagardinti druska ar prieskoniais – pirmyn.

Valgome su virtais ryžiais, kol pasigaminsit vištieną su pievagrybiais, ryžiai tikrai bus išvirę. Nuostabu, jei apibarstome tarkuotu „Džiugu“ ir luktelim, kol jis išsilydo.  Jei šalia bus šviežių daržovių ar daržovių salotų – tikrai tiks ir pritiks. Tiems, kas negali be pomidorų ar kito padažo – drąsiai gardinkit jei tik noro yra.

Skanaus!

Šie blynai nepretenduoja į autentiškus rusiškus blynus, taip mes juos vadinam dėl to, kad panašius blynus valgėm lankydamiesi Sankt Peterburge. Ten stovi tokie blynų kioskeliai, kur į vietoj kepamą lietinį, įvynioja jūsų pageidaujamą įdarą. Blynai fantastiški, o įdarai gali būti patys įvairiausi: su varške, su lašiša, su ikrais, su grybais … galybė variantų. Viskas daroma jūsų akyse, todėl grįžus namo, buvo pirmas darbas – bandyti išsikepti panašius namie. Taip blynai ir buvo pakrikštyti “ rusiškais blynais“ .  Šie blynai  mūsų šeimoje mėgstamiausi. Skanaukit, gal patiks ir jums.

 

10 lietinių reikės:

2 kiaušinių,

2 VŠ aliejaus,

250 ml pieno,

300 ml vandens,

100 ml gazuoto mineralinio vandens (nebūtinai, jei nėra, galima keisti vandeniu)

~ 300 g. miltų,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio cukraus,

aliejaus ar lašinio bryzelio kepimui.

Įdarui reikės:

~ 400 g. vištienos krūtinėlės,

~ 300 g. pievagrybių,

~ 200 g. fermentinio sūrio,

2 VŠ grietinės,

pusės svogūno galvos,

aliejaus kepimui,

druskos, pipirų, mėgiamų vištienos prieskonių.

Gaminame:

Kepame lietinius: pieną išplakame su kiaušiniais, druska, cukrumi. Į plakinį beriame miltus, miltų tiek, kad tešla būtų tiršta tiršta, sunku maišyti.  Tešlą gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų ir po truputį, vis pamaišant – skystiname vandeniu. Kai tešla lieka  riebios grietinės tiršumo – pilame mineralinį vandenį. Jei reikia dar skystesnės lietinių masės pilame dar vandens. Pabaigai įmaišome aliejų.  Jei tešlą pabrinkinsite, lietiniai bus skanesni. Lietinius kepame su vos vos patepta aliejumi ar lašinuku keptuve.

 Gaminame lietinių įdarą.

Vištienos krūtinėlę supjaustome mažais gabalėliais ir pakepame su lašeliu aliejaus, druska ir mėgiamais prieskoniais.

Pievagrybius supjaustome. Su šlakeliu aliejaus pakepiname pusę galvos smulkinto svogūno, svogūnams baigiant kepti sudedame pievagrybius. Galima ir šliūkštelėjus vandens šiek tiek patroškinti uždengtus.

Sutarkuojame fermentinį sūrį.

Gaminame blynus:

Ant lietinio beriame tarkuoto fermentinio sūrio.

 

Dedame šaukštelį ar šiek tiek daugiau grietinės.

Barstome keptą vištienos krūtinėlę.

Dedame keptus pievagrybius.

 

Vėl beriame fermentinį sūrį ir galima grietinės.

Blynus suvyniojame ir svarbiausia –  kepame sausoje keptuvėje, apverčiame. Kaitra – vidutinė. Kepti tiesą pasakius, čia nėra ką, tiesiog sušildome įdarą ir išlydome fermentinį surį.

Kepame, kol gražiai parausta. Su kuo valgyti? Čia labai tinka posakis – su dantimis. Jie tokie tobuli, kad daugiau nereikia nieko, tiesiog imame ir mėgaujamies.

Skanaus!

Lietinių receptas įkvėptas knygos „Beatos virtuvė“.

 

Jei ne maisto tinklaraščių atsiradimas, nežinau kiek ilgai, būčiau likus ieškojimuose, picos pagrindo ieškojimuose. Kokių tik nesu kepus, kietų, puskiečių, labai neskanių ir beveik skanių…. Kol radau Alminos iš „Alminos virtuvė“ receptą. Ji rašė išbandžiusi tikrus itališkus receptus, na, o kas geriau  už italus moka kept picas? Receptas puikus, bandykit, ragaukit nemanau, kad nusivilsit.

 3 didelių picų pagrindams reikės:

500 g. miltų,

350 ml drungno vandens,

1 AŠ cukraus,

1 AŠ druskos,

1 pakelio sausų mielių (7 g.),

2 VŠ alyvuogių aliejaus

picos pagrindų padažui reikės (super dalykas, nebūtinai, bet kai yra labai gerai):

6 VŠ pomidorų padažo be priedų,

Galima vietoj raudonėlio ir čiobrelių – picos prieskonius.

Gaminame picos pagrindus:

Į dungną vandenį beriame cukrų ir mieles. Išmaišome, sulaukiame, kol mielės pradės „vaikščioti“ (suputoja). Miltus beriame į dubenį, pasidarome duobutę ir į tą duobutę supilame druską ir aliejų, taip pat pradėjusias vaikščioti mieles su vandeniu. Kol galima tol maišom, vėliau minkom. Minkom ir minkom…. kol tešla nebelimpa prie rankų, prie dubens.  Ilgas tai procesas jei tingisi, man tai trunka apie 10 – 15 min. Minkai minkai, kol pradedi jausti, kad tešla liko vientisa, minkšta ir nelipni. Padalijam tešlą į tris dalis, uždengiam dubenį maistine plėvele ir kildinam. Jei šiltoje vietoje, procesas bus greitesnis, negu kambario temperatūroje.

Tešlai  pakilus imame po vieną dalį ir …. visaip bandžiau, bet nekočiotai picai, o ištampytai rankomis, be kočėlo, tiesiog nėra lygių. Ši tešla bus tokia minkšta, tokia tampri ir nelimpanti prie paviršių, kad padaryt iš jos apskritimą, ne nebūtinai lygų kaip apibrėžtą, bus labai paprasta. Imam tešlos dalį, ir pasidarom apskritimą, vis patampom ir patampom žemyn, pasidedam ant stalo arba ant kepimo popieriaus (man taip geriausia) nereikia net miltuot, viena ranka lengvai  pr ilaikom už vidurio, kita patempiam į šoną ir žiūrėk jau plonas apskritimas žiūri į tave.

Ir taip tris kartus.

Gaminame picos pagrindų padažą: juokauju, ką gi čia gaminti, tiesiog viską suberiame į pomidorų padažą ir išmaišome. Jei padažą pasigaminsite tik pradėję kildinti tešlą – puiku. Česnako granulės ir žolelės turės laiko subręsti. Padažas – pakvipti nepakartojamai.

Gaminame picą:

Picos pagrindą ištepame picos padažu (jei pasigaminome, jei ne  – bet kokiu).

Barstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir toliau visi mėgstami dalykai. Mes dedam: keptą faršą, pjaustytus svogūnus, pievagrybius (aš juos pakepčiau, bet vyras – prieš),pomidorus, kaparėlius.

Kepam iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 12 minučių, tik dėdami produktus ant pagrindo išlaikykit saiką. Geriausia kepti ant orkaitės dugno.

Skanaus!

 Šaltinis: čia.