Šis maltinukų ruošimo būdas mano mėgstamiausias, maltinukai būna minkštučiai, lengvučiai. Visai nebūtinai įdaras, šį kartą turėjau vištienos krūtinėlę, nusprendžiau panaudoti. Įdarui galima naudoti ir vien tik fermentinį sūrį ir dar daug ką…

Reikės:

500 g. faršo (naudojau kiaulienos kumpio),

svogūno galvos,

200 g. batono,

200 ml pieno,

poros skiltelių česnako,

50 g. rūkytų lašinukų,

gabalėlio sviesto,

duonos džiuvėsių apvoliojimui,

aliejaus kepimui,

druskos,

pipirų,

krapų, petražolių.

Įdaryti:

150 g. vištienos krūtinėlės,

100 g. tarkuoto fermeninio sūrio,

1 VŠ sviesto,

krapų, druskos.

Gaminame:

Batoną užmerkiame piene. Išmirkusį sutriname iki vientisos masės.

Lašinus supjaustome smulkiais spirgučiais ir su šaukštu sviesto pakepame, taip pat pakepame česnako skilteles ir smulkintą svogūną jei dėsime kepintą.

Su svogūnų yra taip. Jei dėsim pakepintą sv0gogūną – maltinukai bus aštresnio skonio, jei dėsime tarkuotą (bulvių tarka) svogūną – maltinukai bus sultingesni. Lašinukams baigiant kepti, sudedame smulkintas petražoles ir krapus.

Kepintus lašinukus du daržovėm supilame į faršo  masę. Ten pat sudedame mirkyto batono masę. Pasūdome, dedame pipirų. Išmaišome.

Kad maltinukai būtų minkštesni, puresni imam maltinių masę reikia gerai išmušti. Tam mėsos masę paimam į rankas ir metan į dubenį arba ant stalo. Daužome tol, kol masė lieka vientisa ir tampri. Nepatingėkit, nes rezultatas bus nuostabus.

Vištienos krūtinėlę supjaustome nedideliais gabalėliais ir pakepiname su keliais šaukštais sviesto, kol lengvai parausta. Apkepinus vištieną barstome druska ir smulkintais krapais.

Tuomet imam po saujelę maltinių masės, formuojame apvalų maltinį į vidų dedame kepintos vištienos krūtinėlės ir tarkuoto fermentinio sūrio.

Maltinukus apvoliojame džiuvesėliuose ir kepame. Kepame įkaitintoje keptuvėje su aliejumi, vidutinėje kaitroje.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas „Darbštuolė“, tema „Maltinukai“ 2011 m.

Kodėl maniškis variantas? Viskas labai paprasta – tikrosios cezario salotos užipilamos užpilu su ančiuviais, o aš turiu nelemtą alergiją visiems jūrų ir upių gyventojams. Todėl žuvies patiekalų šimtame tinklaraštyje nebūna, jei būna tai tik mano mamos. Todėl ir cezario salotų užpilas toks nevisai tikras.

Reikės:

1 Iceberg salotos,

salotų užpilo,

krutoniukų (džiuvėsių),

~ 40 g. parmezano arba Džiugo.

Gaminame:

Salotas nuplauname ir suplėšome, galima supjaustyti kvadratais. Beriame tarkuoto parmezano ir barstome krutoniukų (kaip juos paruošti žiūrėkite čia). Pilame užpilą ir salotas išmaišome. Užpilo receptas čia.

Salotos, užpylus padažą ir išmaišius, suvalgomos greit, kitaip virs negražia koše. Džiuvėsėliai išbrinks, išplers. Geriausia užpilą pilti prieš pat patiekiant į stalą. Patyrę virėjai užpilą pila į dubens dugną. Tada deda salotas. Ir dar, salotas geriausiai išmaišyt rankomis, taip taip – atsargiai, švelniai, bet rankomis.

Skanaus!

Mama dejuoja, kad reikia bulves suvalgyt, dygsta. Tai ką, imam  tas bulves ir naikinam.

Šios bandelės labai tinka, kai visi tradiciniai bulvių patiekalai jau pabodę. Mano mama tokias buvinių tarkių bandeles verda. Čia kitas būdas, pridedam varškės ir kepam orkaitėje. Skanu ir net labai.

Reikės:

2 kg. bulvių,

2 pakelių (po 180 g.) varškės,

druskos,

aliejus skardai tepti.

Padažui:

morkos,

svogūno galvos,

200 g. faršo,

sviesto,

grietinės,

alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų, krapų.

Gaminame:

Bulves nuskutam, nuplaunam, sutarkuojam smulkia tarka (arba kombainu) ir nusunkiam. Į tarkius dedame varškę, pasūdome ir gerai išminkome,  kol lieka vientisa masė. Iš jos formuojame bandeles (apvalias, viršus ir apačia paplojam, kad būtų kokio 1 cm storio), dedame į riebalais suteptą skardą ir kepame orkaitėje 30 – 40 min. 200 laipsnių temperatūroje. Gerai būtų kepimoo metu apversti, kad vienodai paskrustų abi pusės.

Padažą:

Svogūną smulkiai supjaustome, morką sutarkuojame ir pakepiname su keliais šaukštais alyvuogių aliejaus. Daržovėms baigiant kepti sudedame faršą ir padidiname kaitrą iki maksimumo, kad faršas keptų, nesiskirtų vanduo. Faršui iškepus gardiname druska, pipirais, krapais, dedame gabalėlį sviesto ir pilame grietinės. Paverdame, kol grietinė beveik užvirs.

Iškepusias bandeles užpilame gausiai padažu ir valgome arba šiek tiek luktelim. Luktelim, kad paskrudusios vietos pravėstų ir apskrudukai būtų minkštesni.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Darbštuolė“ tema „Bulvių valgiai“ 2009m.

Nežinau, kaip jums, bet man, vakar virtų bulvių, o kartais ir morkų, kartas nuo karto lieka. Tada darau tokį apkepą su dešra, skanu – nerealiai, o ir bulvių išmest nereikia….

Reikės:

1 kg.virtų bulvių,

18 griežinėlių rūkytos dešros (nebūtinai dešros, gali būti, bet kokia užsilikusi mėsytė) ,

1 svogūno (smulkiai plaustyto),

1 česnako skiltelės,

200 g.  tarkuoto fermentinio sūrio,

200 g. grietinėlės,

200 g. grietinės,

1 AŠ kmynų,

druskos, muskatų, krapų, aliejaus formai patepti.

Gaminame:

Į riebalais pateptą formą dedame eilę griežinėliais pjaustytų bulvių.

Ant jų užbarstome labai smulkiai pjaustytą svogūną, česnako skiltelę, nuplikytus kmynus ir pusę tarkuoto fermentinio sūrio.

Dedame antrą eilę bulvių, dešro, sūrio.

Užpilame grietinė sumaišyta su grietinėle ir pagardinta druska ir tarkuotu muskatu.

Formą uždengiame ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 30 min.

Pabaigai apibarstome krapais, patiekiame su daržovių salotomis.

Skanaus!

Šaltinis: žurnalas „Kviečiu prie stalo“ 1999 m. Nr.11.

Nuostabus užkandis svečiui, puiki nekasdieniška vakarienė šeimai, fantastiškas pyragas, beje – sotus. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Pamenu, kai pirmą kai pirmą kartą apie jį pasakojau mamai, ji niekaip negalėjo suprasti, kaip gali būti svogūnų pyragas, svogūnų?!!! pyragas?!! ir dar skanus… Pamenu, nepatikėjo, bet kai vėl ir vėl kepiau, pasiprašė recepto, dabar tai ir jos mėgstamas pyragas.

Tik turiu įspėti iš karto – nesudekinkit, neperkepkit svogūnų!!! Šį kartą, kepant svogūnus, mano mažiukė reikalavo neįprastai daug dėmėsio, todėl svogūnus šiek tiek perkepiau, o rezultatas nervino – pyragas turėjo kartumo. Svogūnai, jei ant silpnos kaitros kepsi, kuo ilgiau kepa, būna balti, bet minštėja ir minkštėja, tuo saldesni darosi, jei svogūnai kepa per didelėje kaitroje, greit parausta ir tt. tuo kartesni lieka – štai todėl ir mano pyragas turi kartumo.

Reikės:

Tešlai:

1 puodelio miltų (~125 g.)

45 g. sviesto arba margarino,

1 1/4 AŠ kepimo miltelių,

6 VŠ pieno,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

1 kiaušinio,

100 ml grietinės, grietinėlės, natūralaus jogurto (visada naudoju pieną, man skaniau),

tarkuoto muškato riešuto.

Įdarui:

4 – 5 didelių svogūnų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Įdarą:

Svogūnus nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir su keliais šaukštais aliejaus pakepame mažoje kaitroje, kepam lėtai, ilgai ~ 10 min. Vėl kartoju, neskubėkit, nesudeginkit, pyragas bus kartus. Iškepusius svogūnus pabarstome druska, pipirais ir paliekame pravėsti.

Tešlą:

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska, dedame sviestą (labai gerai, jei jis ką tik iš šaldytuvo) ir jį vis pamiltuodami pjaustome, pjaustome, paskui triname tarp pirštų, kol lieka birus smėliukas. Supilame pieną ir užminkome minkštą, bet nelipnią tešlą.

Šia tešla išklojame kepimo formelę, klojame plonai, nes tešla pabrinks kepdama. Turėjau dvi vienkartines formeles iš folijos, jas ir panaudojau.

Išklojus tešlą dedame į ją keptus svogūnus. Užpilame suplaktu padažu iš nurodytų produktų.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 25 – 30 min.

Jei prie pyrago patieksite stiklinaitę alaus ar salotų, vyriškoji šeimos pusė bus sužavėta.

Skanaus!

Šaltinis: čia.