Neseniai iš Danijos trumpam parlėkė Astutė – draugė mano mieliausia. Susibėgom pas jos tėvelius kavos, naujienomis pasidalinti ir begeriant kavą akis užkliuvo už dubenyje gulėjusių baklažanų. Pasiklausiau savo draugės, ką iš jų jinai gamina. Sako – Musaką. Buvau apie tokį girdėjusi, puoliau klausti smulkiai, kaip ir ką daryti, kaip gaminti. Taip skaniai jinai man nupasakojo, kad už kelių dienų puoliau gamint.

Skanu, skanu ir sotu. Labiausia tiko mano namiškiams ir bulvių, ir mėsos – svajonių patiekalas. Pagamint Musaką nėra labai greita, bet verta. Pirmą kartą gamindama neišvengiau klaidų, bet kitam kartui žinosiu ką daryt. Bulves supjaustyt ploniau ir faršo sluoksnis tikrai turi būt didesnis, maniškis dingo tarp bulvių ir baklažanų, bet skonio tai nesugadino. Asta pasakojo, kad į faršą deda kepintą tarkuotą morką, šį kartą dariau be jos, bet kad tiktų morka – neabejoju.

Reikės (didelei kepimo formai):

~ 5 – 8 vidutinių bulvių,

2 baklažanų,

700 g. jautienos faršo,

svogūno galvos,

1 morkos,

2 česnako skiltelių,

3 pomidorų arba 200 g.  konservuotų pomidorų be odelių,

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

pusės citrinos sulčių,

aliejaus kepimui,

5 VŠ maltų džiuvėsėlių.

Baltajam (bechamel) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Bulves ir baklažanus supjaustome griežinėliais, griežinėlius kelias minutes apkepame aliejuje, sudedame ant popierinių rankšluosčių, riebalams sugerti, pabarstome druska.

Svogūną susmulkiname pakepiname, kol suminkštėja, baigiant sudedame smulkintą česnaką, dar minutėlę pakepame.

Sudedame faršą. Kepame, kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Apkepus faršą, gardiname druska, pipirais, raudonėliu. Dedame smulkintus pomidorus arba smulkintus konservuotus, spaudžiame citrinos sulčių ir viską patroškiname, kol beveik išgaruoja vanduo.

Verdame bešamelio padažą, vėl kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Jei šis variantas atrodo per ilgas jis to vertas tikrai, nes skanesnio padažo nerasit, tuomet galima reikalą supaprastinti: ištirpiname sviestą, beriame miltus, porą minučių maišant pakepiname. Maišant pilame  pieną ir verdame, maišydami, kol užverda.

Sluoksniuojame muską:

Išdėliojame buvių sluoksnį.

Virš bulvių – baklažanų sluoksnis.

Virš baklažanų – farš0 sluoksnis.

Viršutinis sluosnis – baltojo padažo arba bešamelio.

Kad kepant bešamelis nesudegtų bartome viršų maltai džiuvėsėliais.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje ~ 30 – 40 min.

Skanaus!

Pabuvoję Ispanijoje pasakoja apie nežemiško skonio dalyką – paeliją. Seniai norėjau pabandyt pagaminti paeliją,bet vis susilaikydavau, atrodė, kad tai kažkokio baisaus sudėtingumo reikalas. Šiandien apsisprendžiau – reikia. Kiek galima atidėliot. Nusprendžiau – gaminsiu iš kelių receptų vieną, nes prisikaičiau, baisu pasidarė, tada pasiimiau vieną Alminos – kaip pagrindą. Jau esu gaminusi jos patiekalus, man jos virtuvė ir tinka, ir patinka. Kitur nužiūrėta, nuskaityta iš gausybės receptų kuriuos galima rasti internete. Nuspręsta, padaryta. Nenorėdama gąsdinti savo žmogaus (į naujoves jis žiūri įtariai) paprašiau grįžtant parvežti krevečių, net neaiškinau kokių reikia, o jei dar būčiau paprašiusi midijų būtų paprašęs pagaminti, ką nors žinomo, valgomo. Ir šiaip, būtų nelikę staigmenos malonumo. Širdies gilumoje tikėjausi, kad šis troškinys bus skanus. Tikėjaus…. Vienu metu buvau pradėjus abejoti, o kai atėjo metas patiekti, jau nebuvau niekuo tikra. Jei būtų užtekę proto paragauti seniai būčiau žinojusi, kad čia dieviškas patiekalas, o tada tik vyliausi, kad bus nieko ir paniškai bijojau, net prisiliesti su šaukštu prie troškinio, nes visur parašyta, kad kol ryžiai neišverda – jokiu būdu negalima maišyti. Tai ir nemaišiau, neragavau, nežinojau, dabar juokas ima, ot višta.

Viskas pasirodo – paprasta, gana greita, o skanumas – nežmoniškas. Užsivedžiau, dabar Paella jau tikrai bus dažnai. Nufotografuoti jau galvojau neliks ką, skubėjau, kol buvo likę… negaliu, taip skanu, kad vėl noriu, nors ką tik pavalgiau, o jau citrina kaip tinka… mmm…

Reikės:

2 vištos ketvirčiukų,

1  raudonos paprikos,

2 didesnių svogūnų galvų,

2 didesnių pomidorų,

4 skiltelių česnako,

1,5 stiklinės ryžių,

400 g. šaldytų virtų tigrinių krevečių,

aliejaus kepimui,

druskos, pipirų, pusės sultinio kubelio.

Gaminame:

Vištienos ketvirčiukams nupjaustome mėsytę, supjaustome nedideliais gabalėliais. Iš likusių kauliukų galima išvirti sultinį, kurį supilsime ant ryžių, aš neviriau, nes likusieji virė mažosios sriuboje. Tad vietoje to dėjau pusę sultinio kubelio.

Svogūnus, papriką, pomidorus supjaustome smulkiai.

Česnaką supjaustome ir pakepame įkaitintame aliejuje, kai pasklis nuostabus česnako kvapas sudedame vištieną ir ją pakepame.

Vištienai apkepus sudedame smulkintas daržoves. Gardiname druska, pipirais, sultiniu ir dar trumpai pakepame.

Supilame ryžius, gerai išmaišome. Pilame vandens, kad būtų per pirštą virš daržovių. Uždengiame dangčiu ir troškiname, nedidelėje kaitroje ~ 15 min. Nemaišyti! Skaičiau, kad tikroji Paella būna lengvai paskrudusi netgi. Man nepaskrudo, gal vandens daugokai pripyliau?

Po 15 min. sudedame krevetes, ir vėl uždengiame ir troškiname dar ~ 7 min.

Valgant būtinai išspausti citrinos sulčių, nuostabiai dera.

Skanaus!

Po ilgų daržovinių dienų pagaliau atsigaus mėsavalgė šeimos pusė. Net stebiuosi, kaip kantriai laukė, nors ką ten laukė… Brangusis neapsikentęs moliūgienę šveitė su gabalėliu kumpio, o mažoji pamačiusi šaldytuve pieniškas dešreles kategoriškai liepė duot, ir jokie įkabinėjimai nepadėjo, savo pienišką šviežių daržovių sriubą abu liepė valgyt pačiai. Tai ką, šiandien mėsos diena.

Tiesiog karbonado nebenorėjau, tad idėją nusižiūrėjau iš Vilmos. Ragaujam. Labai skanu, net skaniau negu mano pačios, gal todėl, kad savi patiekalai jau pabodę…

Reikės:

kiaulienos nugarinės,

majonezo,

druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių mėsai,

kiaušinio,

maltų džiuvėselių,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome ~ 1 cm storio gabalėliais, juos pamušame kita peilio puse.

Bastome prieskoniais, plonai patepame majonezu ir paliekame marinuotis šaldytuve 1 – 2 val. (kuo ilgiau, tuo skaniau).

Pasimarinavusią mėsą apvoliojame maltuose džiuvėsėliuose ir kiaušinio plakinyje.

Kepame aliejuje, kol gražiai parausta.

Šį kartą valgėm su pievagrybių padažu ir fermentiniu sūriu bei šviežiomis virtomis bulvėmis.

Skanaus!

Paprastas paprasčiausas būdas pamatinti šeimą, kuri reikalauja mėsos…

Reikės:

~ 500 g. kiaulienos nugarinės,

3 kiaušinių,

svogūno galvos,

druskos, piprių,

2 VŠ vorčesterio padažo,

maltos paprikos, maltos kalendros, raudonėlio (arba kitų jūsų mėgstamų prieskonių),

maltų džiuvėsių apvoliojimui,

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome plonais gabalėliais ir pamušame kita peilio puse.

Ruošiame mėsos mirkalą arba marinatą: kiaušinius paplakame iki vientisumo. Į kiaušinių plakinį tarkuojame, smulkia tarka, svogūno galvą, barstome pipirus, druską, pilame vorčesterio padažą, dedame prieskonius.

Viską gerai išmaišome.

Mėsos gabaliukus sudedame į kiaušinių plakinį ir jei turim laiko, palaikom, kol mėsa pasimarinuos. Jei neturim laiko, mėsą apviliojame maltuose džiuvėsėliuose iš abiejų pusių. Jei norime, kad būtų sočiau, mirkyti kiaušinio plakinyje galima du kartus ir abu apvolioti džiuvėsėliuose.

Kepame aliejuje, įkaitintoje keptuvėje, apversdami, kol gražiai parausta.
Skanaus!

Ko jau ko, o lietuvių šeimos, kuri neturi savo čenakų recepto neįsivaizduoju. Didelių receptų čia ir nereikia, sudedi, ką turi tuo metu ir viskas. Paprasta, greita (nežiūrint kepimo laiko), ir kaip skanu. Proporcijos irgi nesvarbu. Paskutiniu metu, čenakus darau, panašiai, kaip darė Beata vienoj savo laidų. Niekada iki tol nesu dėjusi kruopų į čenakus. Dabar keliauja ir perlinės, ir miežinės, net nežinau kurios skaniau, visos tiesiog dieviškai tinka.

Reikės:

Bulvių,

morkų,

žiedinio kopūsto,

perlinių kruopų,

kiaulienos sprandinės,

marinuotų kelmučių,

svogūno ar dviejų,

šparaginių pupelių,

kelių česnako skiltelių,

alyvuogių aliejaus,

vandens.

sultinio kubelio,

pipirų, lauro lapų.

Gaminame:

Į indo dugną pilame gerą saują smulkinto svogūno, dedame skiltelę česnako.

Virš svogūno pilame po porą VŠ perlinių kruopų ir viską permaišome.

Dedame lauro lapelį, pilame po 1 VŠ alyvuogių aliejaus.

Dedame marinuotus kelmučius, virš jų smulkintas šparagines pupeles.

Dedame sluoksnį neideliais gabalėliais pjaustytos kiaulienos sprandinės.

Barstome sultinio kubelio, pipirų, paspaudžiame.

Dedame sluoksnį pjaustytų morkų ir žiedinio kopūsto žiedynėlių.

Paskutinis akcentas – iš buvių griežinėliųs suklojame gėlytę, tokią kaip dangtelį. Taip pat Beatos laidoje nužiūrėta.

Pilame vandens, tiek, kad bulvių neapsemtų.

Troškiname iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1 val. Kitą valandą temepratūrą padidiname iki 200 laipsnių.

Skanaus!