Aną dieną varčiau kolegių puslapius ir „Septyniuose virtieniuose“ užmačiau čeburėkus. Kaip aš jų užsinorėjau, baisingai. Pažiūrėjau, koks jos receptas ir būtiniausiai užsinorėjau išbandyti. Pati turiu tik čeburėkų su varškine tešla receptą, bet jis nevertas dėmesio. Visai pritariu „Septyniems virtieniams“, čeburėkai su varškine tešla labiau bandelės negu čeburėkai. Gero čeburėkų recepto ieškau ir šiandien. Patiko, labai patiko miltų ir alaus tešlos variantas. Gal ir ne tobuli, bet netoli tiesos. Sakyčiau aštuoni – devyni iš dešimties balų. Tobulus čeburėkus esu valgiusi pas vyro brolienę, tik ji recepto neišsaugojo, taip ir likau tolesnėse paieškose…

Kai bandžiau šią telšą, pirmą partiją čeburėkų, kepiau nepalaikiusi šaldytuve, nes už nugaros laukė alkana minia. Nepalaikyta tešla nesubrendo, čeburėkai buvo skanūs, bet kieti. Teko laikyti juos celofaniniame maišelyje, kad atbrinktų. Kitą partiją viriau tešlą palaikusi šaldytuve per naktį. Gavosi puikūs čeburėkai. Tiek laikyti tikrai nereikia, užtektų ir valandos, man taip savaime gavosi, nes namiškiai jau buvo prisikirtę kietų čeburėkų, tad kitus viriau kitą dieną. Dar turiu pridurti, kad gaminau tik su alumi, nes tokie  čeburėkai minkštesni. Nuotraukų įdėti negaliu, nes nei pirmuoju, nei antruoju kepimu neliko nei vieno. Matyt tikrai neblogi buvo…

Reikės:

Tešlai:

miltų,

druskos,

alaus arba vandens.

Įdarui:

kiaulienos faršo,

jautienos faršo (pati gaminau tik su kiaulienos, tokio tik turėjau tuo metu, patartina faršą maišyti lygiomis dalimis),

svogūno,

druskos,

pipirų,

vandens,

aliejaus virimui.

Gaminame:

Tešlą:

Druską ištirpiname aluje arba vandenyje. Iš miltų ir vandens tešlos suminkome gana kietą tešlą, kuri nelimpa prie rankų ir kitų paviršių. Ją suvyniojame į maisto plėvelę, dedame valandai į šaldytuvą.

Įdarą:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, svogūno nepagailime. Dedame druskos, pipirų, gerai išmaišome. Pilame vandens, tiek, kad mėsa būtų labai minkšta, bet vis dar būtų vientisa, galima kabinti šakute. Vanduo virs nuostabiu sultiniu išvirusiame čebureke.

Čeburėkus:

Tešlą kočiojame gana plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus. Verdame giliame puode įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja čia.

Kažkodėl galvodavau, kad vištienos blynai tai būtinai vištiena, majonezas, laikyt per naktį ir t.t. Nieko panašaus, šis receptas iš „Virtuvės mitų griovėjų“ receptyno, tik patvirtina tai. Pabandžiau ir susižavėjau, net mano šeimai tiko ir patiko labai labai. O kaip viskas greita, jau nekalbu, kad skanu nežmoniškai. Tiks šie blynai ir skubantiems, ir neskubantiems, ir užklupus netikėtam svečiui, ir vaikams, ir tėvams, žodžiu visiems, mėgstantiems skaniai valgyt ir ilgai virtuvėje nesisukiot norintiems. Puikiai tinka ir „Virtuvės mitų griovėjų“ siūlomas padažas su varške ir agurku. Šis padažas, kaip mat atsidūrė mano svarbiausių padažų sąraše. Receptas yra su žaliais, nevirtais brokoliais. Brokoliai iškepa, bet reikia kept ant nedidelės kaitros ir vartyt neepamiršt blynelių. Blynelius kepiau jau ne vieną ir ne du kartus, ir patyriau, kad geriau dėti kelias minutes verdančiame vandenyje apvirtus brokolius.

Reikės:

Blyneliams:

1/2 vištos krūtinėlės,

1 saujos brokolių,

2 kiaušinių,

6 VŠ  miltų (kupinų),

1/3 stiklinės kefyro,

žiupsnelio kepimo miltelių,

aliejaus kepti,

druskos, juodųjų pipirų.

Padažui:

100 g. riebios varškės,

3 VŠ grietinės,

1 tarkuoto (burokine tarka) ilgavaisio agurko,

druskos, juodųjų pipirų.

Gaminame:

Padažą:

Varškę sutriname su grietine, dedame tarkuotą agurką, viską gardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome.

Blynelius:

Vištienos krūtinėlę supjaustome smulkiais gabalėliais.

Kiaušinius išplakame su kefyru, druska, kepimo milteliais, pipirais ir miltais.

Į paruoštą tešlą dedame vištienos gabalėlius ir smulkintus brokolius.

Viską gerai išmaišome.

Kepame keptuvėje įkaitintame aliejuje.

Prieš patiekiant blynus palaikome ant popierinės servetelės, kad susigertų riebalai.

Dieviškai skanu su varškės padažu.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Virtuvė Nuo…Iki..“ Nr. 11 (41), 2012.

Tiesą pasakius, nežinau kiek šiame patiekale Ispanijos. Gal tik aitrioji paprika. Šiaip šį patiekalą mačiau aną dieną per televizorių. Eidama pro televizorių užmačiau, kad vyras ekrane ruošiasi kepti ispaniškus pusryčius berods, tikrai nepamenu dabar tiksliai. Į skardą sudėliojo šoninės gabalėlius, užmušė kiaušinį ir pabarstė smulkinta aitriąja paprika. Kai reikėjo labai greitos vakarienės man puikiai tiko ši idėja. Neturėjau šoninės, keičiau kepto faršo gabalėliais. Skanu ir kaip greita!

2 asmenų vakarienei reikės:

rukytos šoninės juostelių arba kepto kiaulienos kumpio faršo gabalėlių (faršą sumaišome su druska, pipirais ir pakepame nedideliais gabalėliais, „tipo“ kotletukais),

4 – 6 kiaušinių,

aitriosios paprikos,

kalendros lapelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Skardą ištiesiame kepimo popieriumi.

Ant kepimo popieriaus išdėliojame šoninės ar faršo gabalėlius.

Ant mėsos mušame kiaušinius.

Kiaušinius apiberiame smulkiai supjaustyta aitriąja paprika.

Kepame orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių, 15 min.

Skanaus !

Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Mėgstantys aitriai turbūt jau seniai pastebėjo, kad užsisakius, kur nors viešojo maitinimo įstaigoje, aitriais žymimus patiekalus, to aitrumo nė kvapo. Nesuprantu, kam žymėti kad sriuba, pica ar koks kitas patiekalas aitrus, jei to aitrumo tik kvapas… Pikta, kai pagalvoji, tai reiktų ir žymėt: lengvai aitru arba lietuviškai aitru, arba aitrumas adaptuotas lietuviškam gomuriui…

O aš susiradau tokį gerą prieskonių mišinį sriubai, jei viską darome pagal nurodytas proporcijas, tai sriubytė tikro egzotiško skonio ir žinoma aitri, normaliai, o ne „tipo“ aitri. Tai dabar verdu ir verdu sriubą su krevetėmis, vištiena, pievagrybiais, japoniškais makaronais ir žinoma aitriais prieskoniais.

TOM YUM PASTE vadinasi šie prieskoniai, juos radau Maximoje, egzotinių patiekalų skyrelyje.

Japoniškus makaronus pirkau Norfos parduotuvėje.

3 asmenims, aitriai tailandietiškai sriubai reikės :

1 pakelio prieskonių TOM YUM PASTE,

nedidelio gabalėlio smulkintos vištienos (naudojau vištienos šlaunelių mėsą be kaulų, vieną gabalėlį),

3- 4 pievagrybių,

japoniškų makaronų (šiek tiek mažiau nei vienas ryšelis),

vandens,

krevečių (naudojau virtas, sūryme).

Gaminame:

Pilame prieskonių pakelyje nurodytą kiekį vandens į puodą ir jį užverdame.

Į verdantį vandenį dedame prieskonius, smulkintus pievagrybius, vištieną ir verdame, kol išverda vištiena. Baigiant virti sudedame makaronus ir krevetes.

Skanaus!