Na ir gardumėėėlis 🙂 mūsų šeimynos mylimiausi suktinukai su džiovintais baravykais, kuriuos pats tėtis prirenka, tada man tenka džiovinti, o paskui visiems ragauti 🙂 Kai norisi ko nors šventiškesnio pietums, dažniausiai gaminu šiuos legendinius troškintus kepsniukus, ir neapsirinku 🙂 10 Balų iš didžiosios raidės!!! Išbandykite, mielosios, neapsiriksite.

REIKĖS:

6-8 nugarinės arba sprandinės griežinėlių;

400 gr faršo;

saujos džiovintų baravykų;

saujos miltų;

druskos, pipirų, svogūno, mėsos prieskonių.

GAMINAME:

Išsiverdame džiovintus baravykus. Kiaulienos nugarinę ar sprandinę išsimušame plonai (man skanesni sprandinės suktinukai, gaminu pusę sprandinės, pusę nugarinės suktinukų), pagardiname mėgstamais prieskoniais išmuštus gabalėlius, pamarinuojame 20 min. Pasiruošiame faršą: beriame prieskonius (visada į faršą dedu pakepto, smulkiai supjaustyto svogūno) ir išvirtus baravykus, viską gerai išmaišome. Ant kiekvienos išmuštos mėsos gabalėlių dedame po faršo, susukame suktinukus, apvoliojame juos tarp miltų ir pakepiname iš abiejų pusių. Apkeptus suktinukus dedame į puodą, pilame vandens, jog apsemtų ir troškiname ant vidutinės ugnies  25-30 min. Pateikiame su virtomis ar keptomis bulvėmis/ryžiais bei įvairiomis daržovėmis.

SKANAUS!

Hhmmmm…niam niam kaip skanu. Valgai ir dar norisi 🙂 patikėkite. Mažoji rėkia – „- mamaaaa, noriu troškinioooo!!!“ Patys pabandysite – pamatysite. Tad pirmyn!!!

REIKĖS:

1 kg mėsos (kiaulienos);

3 morkos (galima ir daugiau);

2 svogūnai, raudonosios paprikos;

0,7 l stiklainio konservuotų pomidorų savo sultyse;

6-7 bulvės;

druskos, pipirų, mėsos prieskonių pagal skonį.

GAMINAME:

mėsą (perku mentę,man ji labiau patinka, minkštesnė, skanesnė 🙂  supjaustome  gabaliukais, pakepiname keptuvėje su prieskoniais. Morkas, svogūnus bei paprikas taip pat supjaustome ir kartu su mėsyte pakepiname. Tada viską supilame i puodą. Pilame vandens, jog apsemtų. Tušiname. Supjaustome bulves kubeliais ir supilame i puodą. Paverdame apie 20 min. Nusilupame odelę nuo konservuotų pomidorų, juos supjaustome, supilame visą skystį  bei pomidorus į puodą. Dar patroškiname kokia  15 min. Ir „La troškinys“ gatavas :). Pateikiame su agurkėliais ar kitomis daržovėmis.

SKANAUS!

Dukros krikšto tėtis priminė seniai pamirštą, bet labai gerą patiekalą – šaltieną. Kiaulienos šaltieną.  Skanu. Pats produktas iš kurio įprastai verdama šaltiena, kiaulės galva – ne labai žavingas produktas, bet galutinis rezultatas viską atperkantis. O jau valgyt kaip skanu: su virtomis bulvėmis, su krienais, su majonezu, su duona, kaip kas sugalvoja…

Šis šaltienos variantas pats paprasčiausias, tokią šaltieną pasidarys kiekvienas, labiau patyrę virtuvėje gamina su šaltieną su daržovėmis, su višiena, bet čia ne šitas variantas. Čia labai paprasta, sakyčiau labai vyriška versija. Man ji patiko, patiko tai, kad aš iš tų, kurie žinodami, kad į patiekalą įeina kiaulės ausis, šnipas ar dar koks ten dalykas, tokio nė į burną nededu, net neragauju, o šią šaltieną valgiau su džiaugsmu ir kai paskui pasakė, kad čia ir ausytės, ir skūrytės nustebau. Net nejaučiau!  Taigi jei viskas gerai išvirta ir sumalta, tai tinka ir tokiems kaip aš.

Šios šaltienos Rolandas daro dvi versijas: viena- pjaustyta gabalais – jam, kita – malta ir tiršta – žmonai. Man labiau prie širdies moteriška versija, malta, gal tik ne tokia tiršta, bet čia jau ne esminės smulkmenos.

Reikės:

Kiaulės galvos (ausų ar koju, karkos ką turim tą naudojam),

druskos,

pipirų (nemaltų juodų ir kvapių po kelis),

lauro lapų.

Gaminame:

Kiaulės galvą geriau perkirstą į kelias dalis, kad tilptų į puodą, kojas, ausis ar ką naudosim nuplauname ir dedame į puodą. Užpilame vandeniu.

Palaukiame, kol užverda. Nugraibome putas.

Sudedame lauro lapus, druską, pipirus ir verdame, verdame, verdame. Kol mėsa atsiskiria nuo kaulų. Kokias 2 – 2,5 val.

Išvirusią mėsą išgraibome, paliekame pavėsti.

Pravėsus mėsą nuimame nuo kaulo.

Jei šaltieną gaminame pjaustytą  – mėsą pjaustome. Jei maltą – sumalame, jei esate toks „jautrus“, kaip aš, malti geriau naudojant smulkų mėsmalės sietelį.

Paruoštą šaltieną sudedame į norimus indus (gilesnius dubenėlius), ir užpilame nukoštu sultiniu, kuriame virė mėsa šaltienai.

Užpiltą šaltieną dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Į mūsų šeimą vėl gryžo lęšiai. Jei prieš kelis metus šeimos galva jų netoleruodavo, tai dabar kemša pilna burna. Nežinau, kas pasikeitė, bet dabar džiugu man –  lęšiai ir sveikas, ir skanus produktas. Vienas iš patiekalų- lęšių salotos su dešra. Labai geros, labai sočios. Svarbiausia, kad lęšių nereikia brinkinti per naktį, užtenka kelių valandų. Jei turime jau brinkintų ir virtų, tai salotas pagaminti užtrunksime kelias minutes.

Reikės:

Mirkytų ir virtų lešių,

mėgstamos daktariškos dešros,

svogūno galvos,

majonezo,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Lešius paruošiame, kaip nurodyta ant pakuotės. Dažniausia brinkiname kelias valandas ir tame pačiame vandenyje, kur brinko – išverdame.

Daktarišką dešrą supjaustome nedideliais kubeliais.

Susmulkiname svogūno galvytę.

Į dubenį beriame lešių, smulkintos dešos, svogūną. Viską sumaišome su keliais VŠ majonezo.

Gardiname druska, pipirais.

Skanaus!

Labai tiko mano šeimai piemenų pyragas. Kokių tik negaminau, su kuo tik negaminau, kol galų gale liko šis būdas. Išgrynintas, pats geriausias ir skaniausias. Kaip nebūtų keista ir pats paprasčiausias.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (kiaulienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

~ 250 ml vandens,

150 – 200  ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 baklažano (jei netinka ar nepatinka galima nedėti, arba keisti mėgstama daržove pvz.: pievagrybiais),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

2-3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome.

Sudedame pomidorų padažą, pilame virinto vandens į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kelias minutes.

Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti labiau skysta, minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!