Pigusis, čia ne veltui pavadintas. Šiaip tikrasis „Napoleonas“ gana brangus tortas, o ši jo atmaina – nemažiau skani, bet daug pigesnė.

Reikės:

Papločiams:

250 g. aukščiausios rūšies miltų,

250 g. margarino,

1 stiklinės grietinės,

2 kiaušinių trynių,

vienos citrinos sulčių.

Kremui:

2 stiklinių mėgstamo jogurto,

3VŠ cukraus,

3 AŠ želatinos,

riešutų ar razinų, ką labiau mėgstame (nebūtinai).

Gaminame:

Papločius:

Į miltus sutarkuojame margariną, sumaišome su miltais. Mušame kiaušinio trynius, dedame grietinę, išspaudžiame citrinos sultis (galima patarkuoti žievelės). Viską su miltais sumaišome iki vientisumo ir suspaudžiame į kamuoliuką.

Tešlos kamuoliuką vyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą – mažiausiai – 3- 4 valandoms, geriausia – parai.

Po paros išimam tešlą ir ją padalijame į 4 dalis. Iš jų iškočiojame 4 blynus (geriau šiek tiek didesnius už kepimo formą). Juos dedam ant kepimo skardos, ją prieš tai patepame aliejumi ir pašlakstome vandeniu.  Blynus subadome šakute.

Kepti 180 – 200 laipsnių orkaitėje 20 – 30 min.

Iškepusius blynus atvėsiname ir pertepame kremu.

Kremą:

Į jogurtą dedame cukrų, išmaišome, kol ištirps. Dedame smulkintus riešutus arba džiovintus vaisius. Želatiną išbrinkiname su keliais šaukštais karšto vandens ir pilame į jogurtą. Išmaišome.

Perteptą tortą parą laikome kambario temperatūroje, po to parą – šaldytuve.

Skanaus!

Kaimiška ruginė duona, o kam bulvės? Bulvės duoną daro minkštesne, drėgnesne. Duona su bulvėmis ilgiau išlieka šviežia, o bulvių nesijaučia nė kvapo.

Reikės:

~ 2 kg ruginių miltų,

~ 1,5 stiklinės cukraus,

3 nedidelių virtų bulvių,

1 AŠ druskos,

2 L vandens,

geros saujos kmynų (nebūtinai),

geros saujos grūdų mišinio duonai (nebūtinai),

stiklinės ar mažiau duonos raugo (kas nežino kaip jį pasidaryti,žiūrėti čia).

Gaminame:

Pirmas etapas – rauginimas:

Į dubenį beriame 2 VŠ cukraus ir  1 AŠ druskos, gerą saują kmynų, grudų mišinio ir su burokine tarka sutarkuotas virtas bulves – viską užplikome 2 L verdančio vandens. Į vandenį maišant  barstome 8 VŠ  miltų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių ir atvėsiname. Atvėsiname tiek, kad būtų šiek tiek šiltas, dedame raugą. Išmaišome, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 24 valandoms kambario temperatūroje.

Antras etapas – atminkymas:

Po dviejų parų į tą dubenį beriame 1,5 stiklinės cukraus. Išmaišome, kad cukrus ištirptų ir su samčiu ar šaukštu pasemiame ~ 1 stiklinę raugo (bus kitam kartui, šaldytuve raugas uždarame inde gali stovėt iki mėnesio). Į likusią tešlą beriame likusius miltus ir užminkome duoną. Gerai paminkyti, tešla turi būti lipni, minkšta. Tešlą dubenyje uždengtą rankšluosčiu, kambario temperatūroje, paliekame 1 ar 2 val. pakilti.

Trečias etapas – kepimas :

Kai duona užminkyta pakyla, tai ženklas, kad jau reikia kepti. Sušlapiname rankas ir nebemaišant tešlos į skardą formuojame duonos kepalą.  Skardą su duona šaltoje orkaitėje palaikyt kelias minutes ir kepti apie 2 val. 200 laipsnių temperatūroje.

Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti  į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė)  aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės. Nesulaukusieji mėgausis nuostabiu šiltos duonos skoniu.

Skanaus!

Reikės:

2 stiklinių miltų,

3 VŠ medaus (tikro ar dirbtinio),

200 g. sviesto,

1 stiklinės cukraus,

2 VŠ grietinės,

0,5 AŠ sodos

maltų meduolio prieskonių (gvazdinkėlių, cinamono, kvepiančių pipirų, muskato riešuto).

Gaminame:

Į keptuvę sudedame cukrų ir ant silpnos kaitos kaitiname, kol cukrus ištirpsta ir paruduoja, tada sudedame medų, paskui dedame ištirpinti sviestą. Į tirpinį sudedame sodą, ją prieš tai nugesinę grietinėje. Viską gerai išmaišome ir palaukiame kol atvės. Atvėsus mušame kiaušinius: po vieną ir vis gerai gerai išplakame. Pabaigai sudedame miltus gerai išmaišome.

Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 20 min.

Šis kepsnys – „Jūrate“ tapo netikėtai.  Man ruošiant vakarienę vyras klausinėjo – kas čia bus ?. Kai paaiškinau, kad tai: „senas mamos patiekalas, seniai tokio nedariau“, pamatęs pjaustomą batoną rėžė: tai čia tas, kur „Maximoj“ stovi, nežinau, gal ir skanus, bet, kad labai jau negražus – „Jūratė“. Tiesą pasakius, vos nemečiau visko, taip nukrito ūpas, tai ką jau ir nevalgys? Ir kokia dar Jūratė?  Nežinau, ar tai tikrai parduotuvinė Juratė, bet senas mamos, kepto kiaulienos karbonado receptas,  tai jau tikrai…

Gerai tai, kad viską vainikavo pats kritikas, paragavęs nusprendė: labai skanus, o vaizdas – normalus (čia suprask gerai)…. Turiu pridurti, kad tai sotus kepsnys, nes batonas suteikia papildomo sotumo, o jei dar patiekiate su daržovėmis, tai vienos „Jūratės“ vienam valgytojui per akis. O mėgstantiems aštriai – primenu,  harissa (kas nežino: žiūrėti čia) – čia pats tas.

Reikės:

~ 500 g. kiaulienos nugarinės,

3 kiaušinių,

svogūno galvos,

batono (kuo senesnis tuo geriau),

druskos, piprių,

2 VŠ vorčesterio padažo,

maltos paprikos, maltos kalendros, raudonėlio (arba kitų jūsų mėgstamų prieskonių),

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome plonais gabalėliais ir pamušame kita peilio puse. Ruošiame mėsos mirkalą arba marinatą: kiaušinius paplakame iki vientisumo. Į kiaušinių plakinį tarkuojame, smulkia tarka, svogūno galvą, barstome pipirus, druską, pilame vorčesterio padažą, dedame prieskonius. Viską gerai išmaišome. Mėsos gabaliukus sudedame į kiaušinių plakinį ir kol pjaustome batoną, mėsa pasimarinuos. Jei turim laiko, galim palaikyt ir ilgiau.

Pjaustome batoną. Kol neturėjau duonos peilio, kiaulienos karbonado tokiu būdu nekepiau, vien dėl batono pjaustymo. Šiandien dienai seną batoną gauti sunku, o paprastu peiliu, smulkiai supjaustyt šviežią batoną – sunku. Galima, aišku, tik man jei supjaustyta stambiau, jau – negražu, ką ten negražu, tikra katastrofa  – sakyčiau (ko gero atrodo kaip tas „Jūratė“). Taigi, supjaustome batoną smulkiais kvadratėliais. Kuo smulkiau – tuo gražiau ir skaniau.

Karbonadus pamirkome kiaušinių plakinyje, dedame į dubenį su batono kvadratėliais, paspaudžiame, apverčiame ir vėl paspaudžiame, kad batono kubeliai priliptų prie mėsos.

Dedame į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi ir vidutinėje kaitroje kepame, kol batono kubeliai gražiai parausta. Nesudeginkit batono, bus ir negražu ir neskanu.

Skanaus!

Paprasta, balta, nepakartojama, kol šilta, oj, ką čia pasakoti, reikia imti ir kepti.

Reikės:

~ 2 kg miltų (tinka visi jūsų mėgstami kvietiniai AR miltai)

~ 1,5 stiklinės cukraus

1 AŠ druskos

2 L vandens

geros saujos kmynų (nebūtinai)

stiklinės ar mažiau duonos raugo

Pirmas etapas – rauginimas:

Į dubenį beriame 2 VŠ cukraus ir  1 AŠ druskos, gerą saują kmynų ir viską užplikome 2 L verdančio vandens. Į vandenį maišant  barstome 8 VŠ  miltų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių ir atvėsiname. Atvėsiname tiek, kad būtų šiek tiek šiltas, dedame raugą. Išmaišome, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 24 valandoms kambario temperatūroje.

Antras etapas – atminkymas:

Po dviejų parų į tą dubenį beriame 1,5 stiklinės cukraus. Išmaišome, kad cukrus ištirptų ir su samčiu ar šaukštu pasemiame ~ 1 stiklinę raugo (bus kitam kartui, šaldytuve raugas uždarame inde gali stovėt iki mėnesio). Į likusią tešlą beriame likusius miltus ir užminkome duoną. Gerai paminkyti, tešla turi būti lipni, minkšta. Tešlą dubenyje uždengtą rankšluosčiu, kambario temperatūroje, paliekame 1 ar 2 val. pakilti.

Trečias etapas – kepimas :

Kai duona užminkyta pakyla, tai ženklas, kad jau reikia kepti. Sušlapiname rankas ir nebemaišant tešlos į skardą formuojame duonos kepalą.  Skardą su duona šaltoje orkaitėje palaikyt kelias minutes ir kepti apie 2 val. 200 laipsnių temperatūroje.

Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti  į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė)  aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės. Nesulaukusieji mėgausis nuostabiu šiltos duonos skoniu.

Skanaus!