Velykom mama iškepė tortą – šokoladinį šokoladinį, nepaprastai gerą, šokoladinį, bet ne per saldų. Tokį patį tokį. Būtinai kepsiu kitą kartą pati. Iš mamos pasakojimų žinau, kad iškeptį jį labai lengva, tai būtinai būtinai bandysiu.

~ 1 kg. – 1,5 kg. tortui reikės:

Pagrindui:

2 stiklinių miltų,

1 stiklinės kakavos miltelių,

1,5 stiklinės kefyro,

1 stiklinės balto cukraus,

1 stiklinės rudo cukrus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

1,5 AŠ kepimo miltelių,

3 kiaušinių,

2 AŠ vanilės ekstrakto,

žiupsnelio druskos, aliejaus.

Kremui:

1/3 stiklinės kakavos miltelių,

1/3 stiklinės karšto vandens,

2 VŠ cukraus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

50 g. tirpino juodojo šokolado,

100 g. kapotų migdolų, graikiškų riešutų.

Gaminame:

Pagrindą:

Sumaišyti miltus, kakavąm kepimo miltelius, druską.

Sviestą ištrinti su rudu ir baltu cukrumi. Įmušti kiaušinius ir dar kartą išplakti. Įpilti vanilės ekstrakto, išmaišyti.

Sudėti sviesto masę į tešlą su miltais, viską gerai išmaišyti. Supilti kefyrą, išmaišyti.

Įkaitinti orkaitę iki 18o laipsnių, skardą ištepti aliejumi, pabarstyti miltais.

Supilti tešlą į formą, kepti – 20-25 min.

Kai pravės išimti iš formos.  Geriau kepti kelis kartus, negu paskui pjaustyti į kelias dalis.

Kremą:

Kakavą ištirpinti karštame vandenyje.

Sviestą ir cukrų išplakti iki vientisos masės (geriausia plaktuvu).

Sudėti tirpintą šokoladą, kakavą, plakti, kol msė liks vienstisa.

Tortą:

Sutepti lakštą kremu, suberti smulkintus riešutus, vėl uždengti lakštu. Vėl tepti kremu ir t.t.

Kraštus taip pat aptepti kremu. Palaikyti šaldytuve. Bent jau parą. Ištraukti iš šaldytuvo gerokai prieš valgymą, tegu atšyla, bus tik dar skanesnis.

Skanaus!

Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!

Kai praeitą kartą nuvažiavau pas mamą pataikiau į šviežios duonos ragavimus. Ką tik iškepta, kvapni, minkštutė. Suviliojo. Šiaip mūsų šeima nedidelė duonavalgė, o mama su tėčiu priešingai – pas juos duona visas gyvenimas. Kepa kas kelios dienos. Sušveičia ir vėl kepa. Šitos pasiimiau, susiviliojau juolab, kad man labiau prie širdies kvietinė, o ši – galima sakyt tobulas vidurys tarp ruginės ir kvietinės. Kai maišyti miltai, duona liko puri ir minkšta, kaip kvietinė, bet nesensta taip greit. Be galo skanu, ypač riekelė pusryčiui. Puoliau užsirašyt ką mama ten minkė, maišė.

Reikės:

~ 1 kg rupaus malimo ruginių miltų,

~ 1 kg kvietinių miltų,

iki 1,5 stiklinės cukraus,

1 AŠ druskos,

2 L vandens,

geros saujos kmynų (nebūtinai),

geros saujos linų sėmenų (nebūtinai),

stiklinės ar mažiau duonos raugo (kas nežino kaip jį pasidaryti,žiūrėti čia).

Gaminame:

Pirmas etapas – rauginimas:

Į dubenį beriame 2 VŠ cukraus ir  1 AŠ druskos, gerą saują kmynų, linų sėmenų – viską užplikome 2 L verdančio vandens.

Į vandenį maišant  barstome 8 VŠ rupaus malimo ruginių miltų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių ir atvėsiname. Atvėsiname tiek, kad būtų šiek tiek šiltas, dedame raugą. Išmaišome, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 24 valandoms kambario temperatūroje.

Antras etapas – atminkymas:

Po dviejų parų į tą dubenį beriame 1,5 stiklinės cukraus. Jei nemėgstate saldžios duonos cukraus dėkite stiklinę ar dar mažiau. Išmaišome, kad cukrus ištirptų ir su samčiu ar šaukštu pasemiame ~ 1 stiklinę raugo (bus kitam kartui, šaldytuve raugas uždarame inde gali stovėt iki mėnesio). Į likusią tešlą beriame likusius miltus ir užminkome duoną. Gerai paminkyti, tešla turi būti lipni, minkšta. Tešlą dubenyje uždengtą rankšluosčiu, kambario temperatūroje, paliekame 1 ar 2 val. pakilti.

Trečias etapas – kepimas :

Kai duona užminkyta pakyla, tai ženklas, kad jau reikia kepti. Sušlapiname rankas ir nebemaišant tešlos į skardą formuojame duonos kepalą.  Skardą su duona šaltoje orkaitėje palaikyt kelias minutes ir kepti apie 2 val. 200 laipsnių temperatūroje.

Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti  į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė)  aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės. Nesulaukusieji mėgausis nuostabiu šiltos duonos skoniu.

Skanaus!

Tiesą sakant aš į visokius tokius pagardus žiūriu atsargiai. Kai mama susirado šį receptą ir entuziastingai pirko bruknes,  tai taip pat be didelio entuziazmo į tą reikalą žiūrėjau. Gal, kad bruknes seniai valgiau, skonį pamiršusi buvau. Matyt buvau, nes neiškentusi stiklainiuką prasidariau, kaip tik man buvo prie vištienos blynų. Ojej! Negalėjau patikėt, kad taip skanu. Reiks lėkt bruknių pačiai pirktis ir virt dar….

Reikės:

250 g. svogūnų,

750 g. bruknių,

200 g. rudojo cukraus,

200 ml raudono vyno acto,

raudonų pipirų,

1 AŠ druskos,

200 ml vandens,

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Bruknes nupilame verdančiu vandeniu.

Svogūnus smulkiai supjaustome.

Supilame uogas, cukrų, druską, pipirus. Pilame vandenį.

Verdame vidutinėje kaitroje apie 45 min.

Sudedame svogūnus,  paverdame dar 5 min.

Supilame actą ir dar 5 min. paverdame.

Pagardą supilstome į konservavimui paruoštus stiklainius, užsukame, apverčiame, apklojame šiltai ir paliekame atvėsti.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Moters savaitgalis“ Nr. 3 2012.

Reikės:

3 kg sunokusių pomidorų,

0,5 kg saldžiosios paprikos,

5 svogūnų galvų,

5 česnakų skiltelių,

morkų kuo daugiau, tuo geriau,

9 proc acto (dėti tiek, kad nebūtų rūgštu ~ 2 VŠ),

2 VŠ krakmolo,

1 AŠ druskos,

1 VŠ cukraus,

juodųjų ir kvapiųjų pipirų pagal skonį.

Stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Pomidorus, sumalame mėsmale.

Svogūnus smulkiai supjaustome arba sumalame mėsmale.

Morkas sutarkuojame burokine tarka.

Paprikas smulkiai supjaustome.

Į puodą sudedame svogūnus, morkas, pilame labai labai nedaug vandens ir truputį patroškiname daržoves, kol suminkštėja. Troškiname pamaišydami.

Suminkštėjus morkoms ir svogūnams sudedame paprikas, vėl truputį patroškiname. Troškiname pamaišydami.

Supilame pomidorus, druską, cukrų, pipirus ir troškiname, kol išgaruoja vanduo ir masė sutirštėja. Troškiname pamaišydami.

Į sutirštėjusią košę pilame acto, krakmolą atskiestą su trupučiu vandens dar kelias minutes  (~ 5  min) paverdame, prieš tai košę  gerai išmaišome.

Troškintą košę supilame į paruoštus konservavimui stiklainius, užsukame dangteliais, apverčiame ir apkloję šiltai paliekame atvėsti.

Skanaus!