Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!

Visokie tokie troškiniai mūsų šeimoje vadinami makalošėm ir per daug metų jau praėję atrankas gaminami tik keli. Tai grybų su ryžiais, ši – burokėlių ir dar kelios daržovių. Visos kitos jau gavę makalošių vardus ir daugiau negaminamos. Šis reptas taip pat kažkada rastas supermamose.

Reikės:

2 kg virtų burokėlių, sutarkuotų burokine tarka,

0,5 kg virtų pupelių,

300 g morkų,

300 g svogūnų,

1 stiklinė pomidorų padažo,

1  stiklinė aliejaus,

druskos, pipirų, lauro lapų,

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Puode apkepiname aliejuje tarkuotas morkas ir smulkintus svogūnus.

Apkepus morkoms ir svogūnams sudedame visas sudedamąsias dalis ir troškiname 45 min. nedidelėje kaitroje, pamaišant.

Baigiant gardiname druska, pipirais.

Karštas troškinys sukrečiamas į stiklainius ir užsukamas dangteliais. Laikyti vėsiai.

Skanaus!

Mano mylimiausia. Iš visų atsargų šita dingsta pirmoji. Kadaise šį receptą radau supermamose ir taip tiko, ir patiko, kad šios mišrainės nelaikau grybų gadinimu, todėl darau visuomet, kai tik turiu grybų.

Reikės:

1 kg pomidorų,

1 kg grybų (plautų, apvirtų, nieko tokio jei bus ir mažiau),

0,5 kg svogūnų,

1 kg morkų,

1 stiklinė ryžių,

200 g. aliejaus,

100 ml vandens,

1,5 VŠ druskos,

1,5 VŠ cukraus,

pipirų, lauro lapų jei mėgstate česnako kelios skiltelės,

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Svogūnus smulkiai supjaustome, morkas sutarkuojame morkų tarka.

Į puodą pilame aliejų ir mažoje kaitroje apkepiname morkas ir svogūnus.

Pomidorus supjaustome smulkiai.

Smulkintus pomidorus ir visas kitas sudedamąsias dalis sudedame į puodą su apkepintomis morkomis ir svogūnais.

Daržoves troškiname nedidelėje kaitroje, kol išverda ryžiai. Pamaišant.

Pabaigai, jei mėgstate, galite gardinti česnaku.

Karšta mišrainė sudedama į stiklainius ir užsukama dangteliais. Laikyti šaltai.

Skanaus!

 

Kai pamačiau, kaip atrodo khinkaliai būtinai užsinorėjau. Labai jau gražūs jie man pasirodė. Dabar jau žinau, kad ne tik gražūs, bet ir skanūs, ir sotūs. Labai patiko juos vynioti, daug smagiau negu gaminti lietuviškus koldūnus. Dabar ir lietuviškus vyniosiu taip, baisiai jau patogu pasirodė, o gal neatsibodęs būdas dar. Patiko, dariau jau  ne kartą. Pirma išmėginau „Valgom europą“ receptą, vėliau kelis rastus youtube. Iš visų receptų imiau, mano nuomone, geriausius, labiausiai tinkančius gaminimo variantus ir taip gavosi šis. Keičiau ne patį receptą, bet patį gaminimo būdą tobulinau, kol liko geriausias.

Reikės:

Tešlai:

300 g. miltų,

druskos,

vandens.

Įdarui:

500 g. maltos jautienos arba malti pačiam,

didelio svogūno,

druskos,

vandens,

0,5 AŠ juodųjų pipirų,

0,5 AŠ kajeno pipirų,

0,2 AŠ maltų kmynų.

Gaminame:

Tešlą:

Į dubenį pilame miltus, žiupsnelį druskos, pasidarome miltuose duobutę į ją pilame vandens.

Užminkome vidutinio kietumo tešlą. Ją gerai paminkome, kol masė lieka vientisa, minkštesnė ~ 15 min.

Užminkytą tešlą vyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą 20 – čiai minučių. Pastovėjusi šaldytuve tešla lieka dar minkštesnė, elastingesnė. Šaldytuve tešla gali stovėti ir ilgiau. Laikiau per naktį, kitą dieną vakare gaminau vėl ir skonis buvo toks pat geras kaip ir gamintų laikant šaldytuve 20 min. Tuo metu darome įdarą.

Įdarą:

Jautieną sumalame, tuo pačiu sumalame ir svogūną. Jei jautiena malta, svogūną smulkiai supjaustome.

Į maltą mėsą dedame prieskonius, druską viską gerai išminkome.

Į mėsą su prieskoniais pilame vandens. Vandens reikia negailėti, nes mėsa išminkyta su vandeniu turi likti minkštutė minkštutė. Verdant khinkalius tas vanduo virs nuostabiu sultinuku, kuris bus khinkalių viduje.

Khinkalius:

Iš šaldytuve pastovėjusios tešlos suformuojame  volelį, jį padalijame į vienodas dalis. Turėtų gautis apie 20 dalių. Vadovautis galima ir svoriu, vienas gabalėlis turėtų sverti ~ 40 g.

Iš tų vienodų gabalėlių prisikočiojame apskritimų, kažkur ~ 14 cm skersmens.

Į apskritimo vidurį dedame didelį didelį VŠ įdaro.

Tešlą pakeliame už kraštų ir vieną kraštą laikydami, prie jo lankstydami armonikelę glaudžiame naują sluoksnį, naują sluoksnį, kol priglaudžiame visą apskritimą.

Viršūnėlę gerai prispaudžiame, kad armonikėlė neatsisuktų verdant.

Ta viršūnėlė verdant bus neskanį, todėl paimame khinkalį ir nusukame jam tą viršūnę.

Taip prisigaminame visą kalną khinkalių.

Khinkaliai virti sudedame į verdantį pasūdytą vandenį. Verda 15 min.

Prieš patiekiant apibarstyti maltais pipirais.

Valgyti karštus.

Šie gruzinų koldūnai dideli ir sotūs, virdami dar padidėja. Prigaminti puikai laikosi šaldiklyje, išvirę atšildyti tokie pat skanūs kaip švieži.

Skanaus!

Prisiskaičiau “Laisvailaikis virtuvėje“ apie nuostabius Aušros agurkėlių griežinėlius. Kai tik gavau agurkų, tuoj pat pasidariau. Tikrai geri, labai labai geri. Smagu tai, kad dar prieš uždarydamas į stiklainius jau žinai skonį.

Reikės:

1,5 kg agurkų (tinka visi, net patys didžiausi ir negražiausi),

75 g cukraus,

18 g druskos,

270 ml vandens,

55 ml (9%) acto,

40 ml aliejaus,

4 didelių riekelėmis supjaustytų česnakų skiltelių,

1 lauro lapo

~15 juodųjų pipirų žirnelių,

saujelės smulkintų šviežių krapų,

saujelės smulkintų šviežių petražolių (vienintelė prieskoninė žolelė su kuria sunkiai bendraujam, tad jos nedėjau),

žiupsnelio malto čili pipiriuko (dėjau 1 AŠ),

stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Agurkus nuplauname, supjaustome griežinėliais.

Griežinėlius sudedame į puodą ar kitą indą.

Agurkus užberti druska, cukrumi, maltu čili pipiriuku, juodaisiais pipirais, sudėti česnakus, krapus, petražoles, lauro lapelį, užpilti vandeniu. Išmaišyti.

Supilti actą ir aliejų, išmaišyti, uždengti ir palikti 12 – 24 val. retsykiais permaišant.

Per naktį agurkai pasimarinuoja, pradeda rūgti. Kvepia nuostabiai, paragavus – negali sustot.

Agurkų puodą užkaičiame, palaukiame, kol užvirs. Virti nereikia!

Karštus agurkus su marinatu supilame į stiklainius, užsukame dangteliais.

Stiklainius apverčiame, apklojame šiltai, paliekame atvėsti.

Skanaus!