Mamos, kurios turi mažų vaikų, žino, koks galvos skausmas yra sriuba. Lengviau, kai randi vaiko mėgstamą, bet juk reikia ir įvairovės, o ir ta mėgstama neilgai būna. Tada vėl viskas iš naujo….  Ši sriuba paprasta, gal todėl mažoji ją labai mėgsta. Jei kuriai mamai pravers, bus smagu. O gal kai kam tiesiog bus idėja ar priminimas seniai pamirštai sriubai.

(daugiau…)

Kaip ir kiekviena ar kiekvienas, gaminanatis namuose, turi savo orkaitėje keptų bulvių receptą, taip ir aš. Turiu juos du: greitąjį ir lėtąjį. Šiandien reikėjo greitų pietų, tad teko imtis šio recepto.

Reikės:

5 – 6 vidutinio dydžio bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

kelių šaukštų (2- 3) alyvuogių aliejaus,

druskos,

3 VŠ garstyčių majonezo (naudojau Vilniaus „Garstyčių“ majonezą)

3 skiltelių česnako,

~ 1 VŠ saldžiosios paprikos miltelių,

~ 1 AŠ  kmynų,

rozmarino šakelės.

Gaminame:

Bulves nuskutame ir padaliname į keturias dalis, pjaudami išilgai. Sudedame į puodą, užpilame vandeniu (bulves pasūdau virdama) ir užvirus vandeniui paverdame  8 – 10 min. Va dėl šito apvirimo  ir vadinu greituoju būdu (bulvių apvirimą  prieš daug metų pamačiau J. Oliver laidoje, jis tuomet kepė vištą su bulvėmis).

Kol bulvės apvirs pasiruošiam bulvių prieskonius. Į dubenį pilame kokius 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, paprikos miltelius, kmynus, jei nesūdėm bulvių – druskos, spaudžiam česnaką. Išmaišome. Jei prieskonius sunku maišyti įpilame dar šaukštą aliejaus.

Skardą, kurioje keps bulvės, vos vos patepame aliejumi.  Apvirtas bulves nusunkiame, nugariname ir verčiam į skardą. Pasiruoštus prieskonius pilame ant bulvių ir rankomis atsargiai (karšta) permaišome su bulvėmis. Šalia bulvių dedame rozmarino šakelę. Paskleidžiame skardoje ir kepame. Bulvės kepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, keps ~ 30 min. Baigiant kepti, kai bulvės lengvai apskrunda, apipilame (tik negausiai – lengvai, jei imt Vilniaus padažą, tai labai patogus butelis, tereikia tik išspausti) garstyčių majonezu ir baigiam kepti.

Taip keptos bulvės skanu ir vienos, ir su daržovėmis, ir su mėsyte, ir kaip tik sugalvojate.

Skanaus!

Šavarmą (šavarma dėl to, kad kebabas yra gaminamas tik iš avienos, ir jokiu būdu nemaltos, o tai, kas pas mus dedama į lavašus vadinama šavarma), pasidaryti lengva, kai kalba eina apie daržoves ar padažus. Sunkiau su mėsa. Vis dar ieškau mėsos paruošimo recepto. Šis, kurį noriu pasiūlyti irgi labai geras, man tinka nes paprastas ir greitas, bet vis tiek įdomūs ir kiti variantai. Jei žinote, prašau, pasidalinkite. Ypač įdomus – nemaltos mėsos variantas.

Reikės:

250 g kiaulienos faršo,

250 g. jautienos faršo,

1 obuolio,

1/2 šviežio batono trupinių,

druskos,

pipirų,

jei gamint kuo labiau rytietiškai – maltos kalendros, kumino ir tt..

jei lietuviškai – mėgiamų mėsos prieskonių

bambukinių iešmelių (nebūtinai).

Gaminame:

Į faršą suberiame batono trupinius (viduriuką, be plutelės suplėšom smukiais gabalėliais), smulkia tarka sutarkuojame obuolį, beriame druskos, pipirų ir prieskonius. Masę gerai išminkome. Jei esat tinginiai, kaip aš, viską subėrę į dubenį imat blenderį (trintuvą) ir sutrinat, ir greit ir gerai.

Mėsos mase aplipinat išmelius. Jei imsit bambukinius – juos prieš tai pamirkykit vandenyje (~ 0,5 val.). Jei imat metalinius – tiesiog aplipinat mėsa.

Jei namie nėra nei tokių, nei tokių – nenusimenat. Bandžiau, gaunasi, garantuotas variantas- iš mėsos privoliojam rulonėlių piršto storio, ilgis pagal kepimo skardą. Šiuos rulonėlius sudedu ant skardos, kurioje priglamžau folijos. Variantas – liuks, nereikės net skardos plauti, viskas liks ant folijos, o mėsos rulonelius lengva apversti ir puikai apkepa.

Šiandien naudojau metalinius išmelius, bet daugiau nenaudosiu. Apversti mėsos negalėjau, apkepė viena pusė, o skarda po apačia pilna taukų ir skysčio iš mėsos. Ir toliau naudosiu variantą trečią – jokių iešmelių, folinės grotelės (ši idėja Beatos iš  „Beatos virtuvė“).  Rezultas tas pats, o vietoj skardų grandymo, geriau skirsiu tą laiką dukriukui.

Gaminam toliau.

Mėsą kepam naudodami grilio funkciją, jei tokios nėra – ne bėda, gal ilgiau užtruks, bet tik tiek, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitaitėje. Kol mėsa gražiai apkepa.

Skanaus!

Šaltinis, čia.

Lavašų receptų pilna įvairiausių, kai pirmą kartą bandžiau šį, pasirinkau, nes neturėjau namuose mielių. Vėliau jau kitų ir nebebandžiau, vis gundausi, bet šis receptas toks paprastas ir greitas, kad vis gryžtu ir gryžtu prie jo.

Reikės:

~ 500 g. miltų,
1 puodelio verdančio vandens (250 ml),
2 VŠ aliejaus,
1 kiaušinio,
0,5 AŠ druskos,
2 VŠ sviesto,
1 AŠ kepimo miltelių

Gaminame:

Apie 200 g.  miltų supilti į dubenį, suberti druską ir pilti verdantį vandenį. Išmaišom kaip galim, tešla bus kietoka, kai vos pravės, gerai išminkome rankomis. Minkome, kol atvėsta ir sudedame sviestą, aliejų ir kiaušinį, vėl gerai išminkome. Imame gerą saują miltų ir sumaišome su kepimo milteliais. Beriame juos į tešlą ir vėl paminkome, miltų imam tiek, kad užminkome minkštą elastingą tešlą. (Miltų dedu ir vis paminkau paminkau, kol tešla nebelimpa  prie rankų. Jei sudėsit visus 500 g. miltų ar daugiau, užminkysit kietą tešlą, bus sunku minkyti, bet tada lavašas bus labai arti to, kur perkat greito maisto restorane. Jei užminkysit minkštesnę tešlą bus lengviau kočiot, o skonis irgi  liks puikus.)

Tešlą pavoliojame į ilgą  ritinį, gabalą atsipjaunam ir plonai iškočiojame ant miltuoto paviršiaus.

Apipjauname norimą formą ar kvadratą, ar apskritimą ir kepame iki vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje be riebalų. Vis apverčiant, kol pradeda rausti burbuliukai (~2 min.).

Iškepusius lavašus dedame į perlenktą drėgną rankšluostį. Taip po tuo rankšluosčiu visus ir pakišame.

Įdarą ruošiame savo mėgiamą, su mėgiamais padažais.

Lavašą su įdaru, taip pat kelias minutes pakepame keptuvėje be riebalų, būtinai apverčiam, kad vienodai sušiltų abi pusės ir padažai.

Skanaus!

Šaltinis, čia.

Šeimynai pageidavus susiruošiau gaminti kebabus (tikriau šavarmą) ir apsižiūrėjau, kad namie nėra nei lašo harisos (Harisa (harissa) – aštrus, čili (mano atveju) pipirų padažas su česnakais, kalendra ir kt. priedais. Be jos neįsivazduojamas patiekalas Šiaurės Afrikoje – Tunise, Maroke, Alžyre ).

Jei mėgtstate aštrų maistą tai suprantate, ka toks padažas būtinai turi būt šaldytuve. Man harisa tinka ne tik su mėsos patiekalais, bet visur kur norisi aštrumo.

Pasidaryt jį labai lengva .

Labai aštriai džiovintų čili pipirų harisai reikės:

12 džiovintų čili pipirų (maniškiai neįtikėtinai mažiukai, teko imti 30),

10 česnako skiltelių,

1 VŠ maltų kmynų,

1 VŠ malto kumino,

1 VŠ maltos kalendros,

10 VŠ alyvuogių aliejaus,

4 VŠ raudono vyno acto,

1 VŠ druskos,

2 VŠ pomidorų padažo (be priedų).

Gaminame:

Džiovintus pipirus užpilame karštu vandeniu ir palaikome pusvalandį. Nusausiname, išimame sėklytes ir kotelius. Aš to nedariau, nes reiktų padidinamojo stiklo. Pipirus ir kitas sudedamąsias dalis sudedame į kombainą ir sumalame,  neapsižiūrėjus sudėjau nemaltus kmynus, tai jie tokie ir liko.

Paskutinis akcentas – pomidorų padažas.

Harisą galima gardinti pora šaukštu pomidorų padaž0.  Laikyti sandariame inde šaldytuve arba uždenkite maistine plėvele. Jei ant viršaus užpilsite ploną aliejaus sluoksnį šaldytuve galėsit laikyti apie mėnesį.

 Aštri, labai aštri harissa… pasaka…

Šaltinis: čia.