Nežinau kiek tas blynas šveicariškas, tiesiog mes jį taip vadinam. Paprasta, greita, skanu ir nenuobodu. Valgom tą blyną su rūgpieniu, česnakinės varškės padažu  (kaip pasigaminti žiūrime: čia) ar kastiniu, nors mano žmogus, įsigudrina prie jo ir mėsytės pasiimt.

Reikės:

2 bulvių,

svogūno galvelės.

alyvuogu aliejaus kepimui,

citrininės druskos.

Gaminame:

Bulves nuskutame, sutarkuojame burokine tarka.  Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome sumaišome su bulvėmis. Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame ploną sluoksnį bulvių. Blynas turi būti didelis per visą keptuvę. Mentele paspaudžiame.

Kepame kol viena pusė apkepa. Apverčiame, geriausia dviem mentelėmis. Svarbu bulvių nepridėti per daug, tada jau bus nebe blyns, o keptos tarkuotos bulvės.

Skanaus!

Reikės:

200 g. varškės,

kelių šaukštų grietinės,

poros česnako skiltelių,

krapų,

druskos.

Gaminame:

Varškę pertriname, dedame grietinės, pjaustytus žalumynus, spaudžiame česnaką, išmaišome. Pasūdome pagal skonį.

Skanaus!

Nuostabi pieniška sriubytė, labai tinka mažiesiems, nuostabi, lengva vakarienė. Išverdama akimirksniu ir yra tikras išsigelbėjimas, kai reikia –  čia, dabar ir tuoj pat, pamaitinti mažąjį alkaniuką.

Turiu pasakyt, kad ši mano mamos zacirkos versija mažai paplitusi, daugiau yra verdama su tarkuotais tešlos gabaliukais, ši daug paprasesnė, bet man skanesnė, nes patys makaroniukai – leistinukai minkštučiai ir išverda akimirksniu.

Reikės:

3  – 4 VŠ miltų,

1 kiaušinio,

250 ml vandens (puodelis),

250 ml pieno (puodelis),

druskos,

gabalėlio sviesto,

tarkos (morkų ar burokėlių).

Gaminame:

Visai nesvarbu kiek pilsit pieno, vandens. Čia nėra svarbūs tikslūs kiekiai. Pilkit pieno ir vandens tokį santykį, kokiu įprastai verdate pienišką sriubą, galima pienuko ir vandens pilti lygiom dalim, galima ir santykiu 1:3.

Pilam vandenį ir pieną į puodą ir užkaičiame virti.

Kol verda greit pasidarome „zacirkiukus“.

Į dubenį beriame miltus, mušame kiaušinį. Išmaišome, kad liktų vientisa masė. Jei kiaušinis labai didelis, o miltų matote, kad maža – beriame dar, tešla turi būti minkšta, vientisa, lengvai maišoma, bet tiršta. Ją skiedžiame vandeniu (geriausia po šaukštą), tol, kol lieka tokio tirštumo kaip grietinė, arba masė mažiem blyneliam kepti. Beriame kelis grūdėlius druskos, išmaišome.

Užvirus vandeniui su pienu, prisukame kaitrą, imame tarką, laikome ją virš puodo ir pamažu pilame zacirkiukų masę. Nuo tarkos nukritę lašiukai, susiformuoja verdančiame 1piene mažais makaroniukais – lašiukais – zacirkiukais. Pamaišome sriubą ir vėl pilame zacirkiukų masę, tirštumą pasidarome kokį pageidaujame.Virti ilgai nereikia (1 -2 min.) , nes nukritęs tešlos lašiukas, kaip mat išverda.

Pabaigai sriubą gardiname druska ar cukrumi, gabalėliu sviesto.

Skanaus!

Citrininė druska pagal J. Oliver receptą.

Reikės:

Jūros druskos,

citrinos.

Gaminame:

Citriną gerai nutriname su soda ir skudurėliu. Švariai nuplautai citrinai nupjauname žievelę. Žievelę užpilame jūros druska ir sumaišome, sugrūdame, kad druska prisigertų citrinų kvapo ir spalvos.

Išberiame druską į indą kuriame laikysime. Galima naudoti iš karto, galima pasidaryti daugiau ir pasidėti kitam kartui. Norint pasidėti, reiktų druską palikti pradžiūti, jei druska sukietėja, ją sutraiškome prieš pildami į indą.

Idėja: J. Oliver knyga „Gimęs gaminti“

Šie bulvių šiaudeliai yra J. Oliver draugės April. J. Oliver siūlo šias bulves kaip garnyrą prie keptų jarubių ar kurapkų. Na, neturiu aš jarubių, greitu metu nekepsiu ir kurapkų, o šias bulvytes kepu dažnai.

Jas labai skanu valgyt vienas, kai norisi kažko, nežinia ko… Taip pat labai tinka prie stiklo alaus svečiui pavaišint. Nuostabios bulvytės, primena bulvių traškučius, o dar ir paruošiamos labai greitai.

2 porcijoms

Reikės:

2 didelių bulvių,

alyvuogių aliejaus virimui,

rozmarino,

citrininės druskos.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname ir sutarkuojame plonais šiaudeliais, jei nėra tarkos nesunku supjaustyti:

bulvę supjaustome maždaug 0,5 cm storio griežinėliais

o šiuos – plonais šiaudeliais.

Bulvių šiaudelius nuplauname (plauname krakmolo perteklių). Nusausiname (ar paprastu ar popieriniu rankšluosčiu).

Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų (patikrint ar kepimo temperatūra tinkama, galima dar į šaltą aliejų įmetus buvės šiaudelį, kai bulvė iškyla į paviršių ir prausta, temperatūra tinkama gruzdinti).

Į įkaitusį aliejų dedame dalį bulvių šiaudelių ir porą minučių kepame, kol apskrunda ir parausta. Likus 30 sekundžių iki virimo pabaigos įmetame rozmarino lapelių, šviežio būtų puiku, bet tiks ir džiovintas, tik nebus toks aromatingas. Kitą porciją bulvyčių verdant ir vėl likus 30 sekundžių dedame rozmarino. Ir t. t. …

Traškučius su rozmarinais išgriebiame ant popierinės sevetėlės, kad susigertų riebalai. Tada apibarstome citrinine druska. Ir rozmarinų ir citrininės druskos čia tikrai labai reikia, nepamainomai. Rozmarinai aliejui suteikia nuostabų aromatą, citrininė druska – bulvėms.

Skanaus!

Jei nežinote, kaip pasidaryti citrininę druską – rasite „Čiliuke“ rytoj. Laukite tęsinio.

Idėja: J. Oliver knyga „Gimęs gaminti“