Duonos receptų pilna pilnaaa…kiekvienam pagal skonį. Jau kuris laikas patapo madinga patiems keptis duoną namuose 🙂 Jau seniai norėjau išbandyti Beatos receptą – bananų duoną, ta proga dar ir naują kepimo formą nusipirkau 🙂 truputėlį  pataisiau pagal save receptuką (pridėjau saulėgrąžų, pakepinau su graikiniais riešutais 🙂 man gavosi tokia šlapia duona, nežinau ar taip turėjo gautis 🙂 kepsiu dar sykį, tada ir sužinosiu 🙂 (p.s.būtinai pranešiu kas kaip ) Žodžiu, valgai ir dar norisi 🙂

REIKĖS:

2 kiaušiniai;

150 g cukraus;

3 nedideli bananai (apie 400 g);

200 ml kefyro;

50 g sviesto;

200 g miltų;

1,5 AŠ kepimo miltelių;

1 žiupsnelis druskos;

 1 AŠ cinamono;

100 g graikinių riešutų, saulėgrąžų.

GAMINAME:

Dubenyje lengvai paplakame kiaušinius su cukrumi. Sudedame supjaustytus bananus mažais gabalėliais, juos sugrūdame grūstuve, bet nereikia padaryti košės, turi likti bananų gabaliukai. Pilame kefyrą bei ištirpintą, pravėsusį sviestą. Kitame dubenyje – išmaišome miltus, kepimo miltelius, druską bei cinamoną (jo neturėjau tuo metu). Susismulkiname graikinius riešutus smulkintuvu arba peiliu (nukrypau nuo tikslaus Beatos recepto –  ir pakepinau juos keptuvėje su saulėgrąžomis, siūlau ir Jums taip padaryti 🙂 Tada įsijojame miltus į pirmąjį dubenį ir ant viršaus pamėtome riešutus su saulėgrąžomis ir viską gerai išmaišome. Tešla gaunasi tirštos grietinės konsistencijos. Kepame orkaitėje 190ºC 40 – 50 min., patikriname ar iškepusi duona, smeigiame dantų krapštuką, jei sausas – iškepę.

Šaltinis: http://www.beatosvirtuve.lt

SKANAUS!

Dukros gimtadieniui draugė pasiūlė savo sumuštinukų receptą. Toks geras, visiems patiko. Dabar darau juos ir pusryčiams, ir vakarienei,  visa šeima noriai valgo, labai geri, lengvi, paprastučiai, sveiki.

Reikės:

mėgstamos duonos skrudinimui,

baklažano,

pomidorų,

šlakelio tyro alyvuogių aliejaus, šlakelio balzaminio acto, skiltelės česnako, krapų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Baklažaną nuplauname, supjaustome plonimis skiltelėmis, apibarstome druska ir paliekame stovėti, kol išsiskirs sultys.

Duoną pakepame kur turime ar norime, man patinka tosteryje, galima orkaitėje ar tiesiog keptuvėje su trupučiu aliejaus.

Pomidorus supjaustome smulkiais kvadratėliais, draugė patarė išimti pomidoro viduriuką, bet mums jis netrukdė, tad palikau.

Susmulkiname česnaką, beriame ant smulkintų pomidorų.

Pomidorus su česnaku užpilame šlakeliu aliejaus, balzaminio aliejaus šlakeliu (nebūtinai balzaminio, galima trupučio citrinų sulčių), barstome druska, pipirais, smulkintais krapais.

Baklažano sultims išsiskyrus, jį su aliejumi apkepame keptuvėje.

Apkeptas baklažano skilteles sudedame ant popierinių rankšluosčių ar servetėlių, kad sugertų aliejaus perteklių.

Ant skrudintos duonos dedame kepto baklažano skiltelę, ant baklažano dedame pomidorus.

Skanaus!

Greitai pagaminamas, nuostabus kišas pagal Virtuvės mitų griovėjus. Paprastas, lengvas puikai tinka mėgstantiems po valgio jaustis lengvai. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Vienintelis pakeitimas kurį dariau grietinėlę keičiau pienu.

Reikės:

4 – 5 riekelių juodos duonos (VMG naudojo su grūdais),

kelių saujų apvirtų brokolių (2 -minutes paverdame verdančiame vandenyje),

virtos vištos krūtinėlės,

kelių pievagrybių,

pusės mėlynojo svgūno,

juodų alyvuogių,

5 – 8 vyšninių pomidorų,

9 kiaušinių,

150 ml grietinėlės (keičiau pienu),

šviežių čiobrelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Kiaušinius išplakame su grietinėle ar pienu, dedame čiobrelių, druskos, pipirų.

Kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi.

Beriame juodos duonos kubelių.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį stambiau pjaustytų pievagrybių.

Dedame sluoksnį šiaudeliais pjaustyto svogūno.

Dedame sluoksnį plėšytos virtos vištos krūtinėlės.

Dedame sluoksnį beriame alyvuogių.

Dedame sluoksnį duonos kubelių.

Supilame kiaušinių ir grietinėlės plakinį.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį duonos.

Beriame alyvuogių.

Deliojame vyšninius pomidorus.

Kepame kišą 160 laipsnių orkaitėje ~ 60 – 68 minutes. Iškepęs kišas bus tada, jei tikrinsime mediniu pagaliuku, pagaliukas bus sausas.

Labai skanu su šviežių daržovių salotomis.

Skanaus!

Vakar nusprendžiau pasilepinti, nors gaminau graikišką troškinį, nusprendžiau tvirtai – vakarienę valgysiu savo, kitokią nei šeima. Taip užsinorėjau ko nors lengvo, „sūriško“. Prisiminiau Beatos laidoje matytus sumuštinius su dviem sūriais, kapareliais ir salsa verde padažu. Salsa verde man netinka dėl ančiuvių, nebėda – turiu savajį užpilo variantą. Beveik tas pats, tik be ančiuvių, o šį kartą ir be kaparelių. Nusprendžiau, bet kol pasigaminau iš savo kalno verkiančių pomidorų sultis, kol sužiūrėjau šeimos vakarienę, kol apšokinėjau sergančią mažąją, buvo taip vėlu, kad nebesinorėjo ir savosios vakarienės, vos vieną sumuštinį prisiverčiau suvalgyt, juk taip su noru dariau, kelis skaniausiai sušveitė, jau prisikirtęs troškinio brangusis, taigi dar keli sumuštiniai liko gulėt iki rytojaus. Ryte jie man labai viliojantys pasirodė, ir nustebau – karšti buvę vakar, šiandien iš ryto buvo gal net dar skanesni. Va tau ir karšti. O sūris, turėjau tik Vilkyškių „Fetuva“, tas iš viso nustebino, per netyčia papuolęs ant sumuštinio sužibėjo, kaip tikra žvaigždė, beje Beata naudojo: mozzarella ir feta sūrius.

Reikės:

Prancūziško batono (naudojau su česnakinio sviesto įdaru),

fetos sūrio (naudojau Vilkyškių „Fetuvą“),

Užpilui:

pusės citrinos sulčių (galima keisti balto vynuogių vyno actu),

kelių VŠ alyvuogių aliejaus,

česnako skiltelės,

kelių šviežių baziliko lapelių,

pipirų, druskos.

Gaminame:

Batono riekeles kelias minutes paskrudiname 200 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Ant karštų riekelių sudedame fetos riekeles ir dar minutėlei šauname į orkaitę, kol sūris lengvai lengvai pasilydys.

Užpilą:

Į indelį pilame kelis VŠ aliejaus, spaudžiame česnaką, beriame smulkintą baziliką, spaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome. Beriame kelis grūdelius druskos,pipirų. Išmaišome, ragaujame – turi būt rūgštoka, bet maloniai. Jei per rūgštu, galima berti šiek tiek cukraus arba naudoti balto vyno actą.

Karštus sumuštinius užpilame užpilu ir mėgaujames.

Skanaus!

 

Kai praeitą kartą nuvažiavau pas mamą pataikiau į šviežios duonos ragavimus. Ką tik iškepta, kvapni, minkštutė. Suviliojo. Šiaip mūsų šeima nedidelė duonavalgė, o mama su tėčiu priešingai – pas juos duona visas gyvenimas. Kepa kas kelios dienos. Sušveičia ir vėl kepa. Šitos pasiimiau, susiviliojau juolab, kad man labiau prie širdies kvietinė, o ši – galima sakyt tobulas vidurys tarp ruginės ir kvietinės. Kai maišyti miltai, duona liko puri ir minkšta, kaip kvietinė, bet nesensta taip greit. Be galo skanu, ypač riekelė pusryčiui. Puoliau užsirašyt ką mama ten minkė, maišė.

Reikės:

~ 1 kg rupaus malimo ruginių miltų,

~ 1 kg kvietinių miltų,

iki 1,5 stiklinės cukraus,

1 AŠ druskos,

2 L vandens,

geros saujos kmynų (nebūtinai),

geros saujos linų sėmenų (nebūtinai),

stiklinės ar mažiau duonos raugo (kas nežino kaip jį pasidaryti,žiūrėti čia).

Gaminame:

Pirmas etapas – rauginimas:

Į dubenį beriame 2 VŠ cukraus ir  1 AŠ druskos, gerą saują kmynų, linų sėmenų – viską užplikome 2 L verdančio vandens.

Į vandenį maišant  barstome 8 VŠ rupaus malimo ruginių miltų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių ir atvėsiname. Atvėsiname tiek, kad būtų šiek tiek šiltas, dedame raugą. Išmaišome, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 24 valandoms kambario temperatūroje.

Antras etapas – atminkymas:

Po dviejų parų į tą dubenį beriame 1,5 stiklinės cukraus. Jei nemėgstate saldžios duonos cukraus dėkite stiklinę ar dar mažiau. Išmaišome, kad cukrus ištirptų ir su samčiu ar šaukštu pasemiame ~ 1 stiklinę raugo (bus kitam kartui, šaldytuve raugas uždarame inde gali stovėt iki mėnesio). Į likusią tešlą beriame likusius miltus ir užminkome duoną. Gerai paminkyti, tešla turi būti lipni, minkšta. Tešlą dubenyje uždengtą rankšluosčiu, kambario temperatūroje, paliekame 1 ar 2 val. pakilti.

Trečias etapas – kepimas :

Kai duona užminkyta pakyla, tai ženklas, kad jau reikia kepti. Sušlapiname rankas ir nebemaišant tešlos į skardą formuojame duonos kepalą.  Skardą su duona šaltoje orkaitėje palaikyt kelias minutes ir kepti apie 2 val. 200 laipsnių temperatūroje.

Iškepusią duoną (senovinis mamos būdas patikrint ar duona iškepė – pabelsti  į duonos apačią, jei garsas aiškus – iškepė)  aptepti vandeniu, užkloti rankšluosčiu ir palaukti, kol atvės. Nesulaukusieji mėgausis nuostabiu šiltos duonos skoniu.

Skanaus!